Iluminė tarša
5 (100%) 1 vote

Iluminė tarša

ŠILUMINĖ TARŠA

Šiluminės ir atominės elektrines, kitos elektros energiją bei šilumą tiekiančios ir naudojančios įmonės į aplinką išskiria daug šilumos. Paprastai elektrinių agregatams vėsinti naudojamas natūralių gamtinių telkinių vanduo, kuris vėliau į juos gražinamas.

Į tuos telkinius (jie vadinami aušintuvais) išleidžiamas šiltas vanduo, ypač jei jame esti biogeninių, toksinių ir kitų medžiagų, trikdo ekosistemų biologinę pusiausvyrą: prisiveisia pataogeninių, pavojingų infekcijų sukėlėjų, nepageidaujamų organizmų, trukdančių normaliai eksploatuoti jėgaines. Pakyla aušintuvo vandens temperatūra, daugiau jo išgaruoja, vasarą nusenka vandens lygis, kinta jo hidrocheminės savybės, aplinkos mikroklimatas, paspartėja biogeninių medžiagų apykaitos procesai (eutofikacija), prastėja sanitarinė vandens būklė.

Lietuvoje didžiausią antropogeninį šiluminį poveikį platina atominių (Ignalina) ir šiluminių (Elektrėnai) elektrinių aušinimo baseinais tapę vandens telkiniai. Pavyzdžiui, dirbant vienam Ignalinos AE energetiniam blokui šildoma apie 12 km2 Drūkščių ežero akvatorijos, veikiant dviems – iki 42 km2. Vandens temperatūra paviršiniame jo sluoksnyje iki 2,5 -3 – pašildyto vandens išleidimo zonoje ir iki l m ežero akvatorijoje, kurią veikia šiluminė tarša pakilo 3- 4 laipsniais. Todėl dabar jo išgarauoja iki 64,8 mln m3 per metus. Be to kinta ežero biota, atsiranda naujų rūšių nyksta senosios. Tik pradėjus veikti Ignalinos AE (1984), Drūkščių ežere pakito planktoninių organizmų įvairovė: per labai trumpą laiką beliko vos 19% anksčiau aptinkamų fitoplanktono rūšių, jo biomasė sumažėjo 5 -l Okartų, 2,5 karto sumažėjo zooplanktono kiekis ir biomasė, pastebimai pradėjo nykti šaltamėgių organizmų rūšys. 1987 m., paleidus antrąjį AE bloką, šiluminė tarša dar labiau padidėjo. Pagausėjo planktoninių organizmų įvairovė, pradėjo vyrauti šiltamėgės rūšys. Ežere vykstantys biologiniai procesai, kurie yra nebūdingi kitiems Lietuvos vandens telkiniams, rodo, kad hidroekosistema tebėra nestabili. Labai sužėlė aukštesnieji vandens augalai (makrofitai), ypač sekliose vietose ir šilto vandens išleidimo zonoje.

Šiluminė tarša mažinama įvairias būdais. Paprastai vengiama telkti vienoje vietoje, prie to paties vandens telkinio pramonės ir energetikos įmones, išleidžiančias daug pašildyto vandens. Pačiose įmonėse rekomenduojama hermetizuoti šilumą skleidžiančius agregatus, šilumos ir garo tiekimo linijas, statyti vandens aušinimo saugyklas ir kartotinio naudojimo sistemas, patariama vandenį aušinti oru (oru šaldomais Helerio įrenginiais, aušinimo bokštais). Atliekamą šilumą stengiamasi panaudoti patalpoms bei specifinės paskirties (pvz.: šiltnamiams) objektams šildyti.

Galingos ŠE ir AE, gamyklos, aukštakrosnės ir kitos įmonės išskiria daug šilumos į aplinką. Pvz. ŠE veikia vandens telkinius. 2000 MW E agregatams šaldyti reikia apie 80 m3/s vandens. Telkinių vandens temperatūra pakyla. Sutrinka nusistovėjusi ekosistema. Greičiau auga žalingi dumbliai. Pakilus vandens temperatūrai nuo 10 iki 30 0C deguonies sumažėja 33% ir sulėtėja biologiniai procesai.

Yra ir teigiamų savybių – galima auginti šiltųjų vandenų žuvis! Šiuo metu didžiausią rūpestį kelia vandens baseinų šiluminis teršimas. Telkinio vandens temperatūra gali būti aukštesnė už vidutinę: vasarą – 30C; žiemą – 50C.

Šiluminei taršai mažinti naudojama regioninės ir lokalinės priemonės.

Regioninės priemonės – vengti koncentruoti vienoje vietoje ir prie tų pačių vandens telkinių įmones išleidžiančias daug šilto vandens (ŠE, AE). Reguliuojamas energetikos įmonių galingumas.

Lokalinės apsaugos priemonės –

1) šilumą skleidžiančių agregatų izoliavimas.

2) atšaldymo ir grįžtamųjų sistemų statyba.

3) vandens atšaldymui naudoti orą.

4) išmetamos šilumos panaudojimas.

Vilniečiai važiuodami į ir iš darbo kamščiuose vidutiniškai praleidžia apie valandą. Kauniečiai ir klaipėdiečiai – apie 20 minučių. Tačiau miestai plečiasi, o automobilių daugėja. Bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis, šalyje kasmet vidutiniškai registruojama po 180 tūkst. automobilių ir kasmet šie skaičiai didėja. Nesunku paskaičiuoti, jog po 5 metų Lietuvoje važinės beveik milijonu daugiau automobilių negu dabar.

Energijos ištekliai ir vartojimas (naudojimas)

Žmonės pirmiausia išmoko naudoti ugnį, vėliau – šiluminę energiją paversti mechaniniu judesiu, mechaninį judesį –elektra, surado naujų energijos šaltinių. Naudojamos energijos rūšys keitėsi labai intensyviai nuo XIX a. vidurio (prasidėjus pramonės revoliucijai). Pvz. JAV 1850 m. žemės ūkio gamyboje buvo naudojama arklių energijos–79%, žmonių – 15%. Po šimtmečio, 1965 m., arkliams teko – 1%, žmonėms – 3% ir mašinoms – 96% energijos.

Kuo toliau tuo daugiau buvo naudojama energijos materialiosioms gėrybėms gaminti ir buičiai. Kuro ištekliai žemėje yra riboti ir juos naudojant teršiamas oras, vanduo gruntas.

Mokslas ir technika ieško naujų energijos šaltinių ir racionalių jos naudojimo būdų.

Šiuolaikinės visuomenės ekonomikos progresas labai priklauso nuo energetikos lygio.

Daugiausia energijos sunaudoja pramonė, antroje vietoje buvo
žemės ūkis. Lietuvos elektros vartotojai 1990 metais rikiavosi: Pramonė – 43%, žemės ūkis – 22% gyventojai (komunalinis ir buitinis ūkis) 15%, statyba – 2%, transportas – 1,8% ir pan. 1992 m. duomenimis elektros suvartojimas buvo jau P–38%, ž.ū. – 20%, gyv. – 20% , statyba – 1,6%, transportas – 1,4% (1990 m. – ž. 12013 GWh, 1992 m. – 29159 GWh).

Energijos poreikiai pasaulyje augo ir tempai beveik nemažėjo. Žemės sukauptų naudingų mineralinių turtų (geležies rūdos, vario, cinko, alavo, švino ir t.t.) atsargos pamažu mažėjo, o jų pakaitalams (plastmasėms) reikia daug šilumos ir elektros.

Kita problema yra ta, kad didėjant energijos gamybai ir vartojimui didėjo aplinkos užterštumas. Prognozuojama, kad jei planetos kiekvienas gyventojas (ž. ~7 mlrd.) suvartotų energijos tiek, kiek išsivysčiusių šalių, o energija gaunama ir vartojama tokiais pat būdais, tai planeta žus.

Didžiausias potencinės energijos atsargas pati gamta sukaupia žemės gelmėse esančiame organiniame kure (a.anglis, dujos, nafta). Dalis naudojama tiesiogiai, kita verčiama patogiausia – elektros energija.

Kiti energijos resursai yra – hidro, vėjo, AE, biomasės, vietinio kuro (durpės, malkos), geoterminė ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 945 žodžiai iš 1877 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.