Iluminiai varikliai ir jų žala aplinkai
5 (100%) 1 vote

Iluminiai varikliai ir jų žala aplinkai

Šiluminiai varikliai ir jų žala aplinkai

Kažkada žmogus galėjo pasiliauti tik savo raumenų energija. Energijai perduoti, pakeisti sugalvota daug paprasčiausių mechanizmų. Ir palyginti neseniai pradėta plačiai naudoti naftos, anglių, gamtinių dujų energijos atsargas. Išmokus minėtų medžiagų vidinę energiją paversti mechanine, sukurti šiluminiai varikliai.

Šiluminiu varikliu vadinama mašina, kurioje vidinė kuro energija paverčiama mechanine.

Populiariausi šiluminiai varikliai yra garo mašinos, garo ir dujų turbinos, vidaus degimo varikliai, reaktyvieji varikliai.

Iš visų šiluminių variklių labiausiai paplitę vidaus degimo varikliai. Jie veikia naudodami skystą kurą arba degiąsias dujas.

Automobiliuose dažniausiai įrengiami keturių cilindrų vidaus degimo varikliai. Kiekviename cilindre skirtingu metu iš eilės vyksta darbo taktas. Be automobilių, vidaus degimo varikliai naudojami lėktuvuose, laivuose, traktoriuose, motocikluose ir kitur.

Vidaus degimo varikliai, garo turbinos ir kiti šiluminiai varikliai tik dalį kuro išskiriamos energijos paverčia mechaniniu darbu. Iš variklio išėję garai ar dujos dar turi energijos. Juo didesnė kuro vidinė energijos dalis šiluminiame variklyje paverčiama naudinguoju darbu, tuo ekonomiškesnis variklis – didesnis jo naudingumo koeficientas.

Svarbiausios degimo variklio dalys:

Cilindre 1 slankioja stūmoklis 2, kuris švaistikliu 3 sujungtas su alkūniniu velenu 4. Cilindro viršuje yra 2 vožtuvai – įsiurbimo 5 ir išmetimo 6. Reikiamais momentais jie atsidaro ir užsidaro. Žvakė 7, uždega į cilindrą patekusį kuro ir oro mišinį. Labiausiai paplitę keturtakčiai degimo varikliai.

Veikimo principai:

Pirmasis variklio taktas – įsiurbimas. Alkūninis velenas iš pradžių pasukamas starteriu ar rankena. Sukantis velenui, stūmoklis iš kraštutinio viršutinio taško slenka žemyn, dujos cilindre praretėja, atsidaro įsiurbimo vožtuvas ir pro jį į cilindrą patenka degusis benzino ir oro mišinys. Kai stūmoklis pasiekia apatinį kraštutinį tašką įsiurbimo vožtuvas užsidaro.

Antrasis taktas – suspaudimas. Toliau sukdamasis alkūninis velenas ima kelti stūmoklį į viršų, ir šis suspaudžia degųjį mišinį. Abu vožtuvai tuo metu yra uždaryti. Kai stūmoklis vėl pasiekia kraštutinį viršutinį tašką, degusis mišinys užsidega (nuo žvakės kibirkšties).

Trečiasis taktas – darbas (degimas). Mišinys sudega staiga (sprogsta), labai padidėja degant susidariusių dujų slėgis. Jos spaudžia stūmoklį ir dėl to jis slenka žemyn – atlieka darbą. Leisdamasis stūmoklis verčia judėti su juo sujungtą švaistiklį, o šis – alkūninį veleną. Toliau velenas sukasi iš inercijos ir kilnoja stūmoklį. Šio takto metu abu vožtuvai yra uždaryti.

Ketvirtasis taktas – išmetimas. Stūmoklis nusileidžia iki apatinio kraštutinio taško, atsidaro išmetimo vožtuvas ir pro jį deginiai išmetami iš cilindro laukan, o stūmoklis kyla į viršų. Baigiantis šiam taktui išmetimo vožtuvas užsidaro.

Kasmet daugėja įvairių automobilių. Jų išmetamosios dujos sudaro trečdalį visų atmosferos teršalų. Pavojingiausias išmetamųjų dujų komponentas – švinas. Ypač kenksmingos kancerogeninės medžiagos – cheminiai junginiai, tam tikromis sąlygomis skatinantys piktybinių auglių susidarymą organizme. Lietuvoje autotransportas išmeta apie 50% visų į atmosferą patenkančių teršalų.

Deginant kurą, jame esanti siera virsta sieros dioksidu. Labai aukštoje temperatūroje azotas N2 jungiasi su deguonimi O2 ir sudaro azoto oksidus. Degant kurui susidaro dar vienas nepageidaujamas junginys- anglies dioksidas, kuris, kaip manoma, yra vienas iš šiltnamio efekto (Žemės klimato šiltėjimo) kaltininkų. Nors anglies dioksidas yra nenuodingas, jį galima priskirti prie atmosferą teršiančių medžiagų. CO2 kiekio padidėjimas atmosferoje gali sutrikdyti šiluminę pusiausvyrą žemėje. Manoma, kad kaupiantis anglies dioksidui daugiau šiluminės energijos liks atmosferoje, todėl keisis Žemės klimatas, prasidės visuotinis atšilimas. Klimato atšilimas gali paspartinti garavimą, tuo pačiu ir debesų susidarymą, padidėjęs debesuotumas gali sumažinti energijos, patenkančios iš Saulės, kiekį ir sukelti klimato atšilimą. Nors dabartinis mūsų supratimas apie pasaulinį atšilimą yra tik spėlionės, kai kurie faktai jas patvirtina.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 646 žodžiai iš 1177 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.