Iluminiai varikliai
5 (100%) 1 vote

Iluminiai varikliai

[pic]

Šiluminiu varikliu vadinama mašina, kurioje vidinė energija paverčiama

mechanine.

Populiariausi šiluminiai varikliai yra garo mašinos, garo ir dujų

turbinos, vidaus degimo varikliai, reaktyvieji varikliai.Vidaus degimo varikliai vartoja sprogtančių dujų plėtimosi jėgą.

Stipriai suslėgtas dujų -oro mišinys sprogsta užsidegdamas pats ar uždegtas

iš šalies. Degimo kameroje (cilindre) aukštyn ir žemyn juda dujoms sandarus

stūmoklis. Vertikalus jo stūminio judesys švaistik-

liu perduodamas alkūniniam velenui ir taip paverčiamas sukamuoju.

Sprogstantis dujų mi-

šinys benzinu varomiems varikliams paruošiamas karbiuratoriuje ir, uždegtas

elektrinės uždegimo žvakės kibirkšties, sprogsta. Mišinys bei sudegusios

dujos savaime įleidžiamos ir atitinkamai išleidžiamos per vožtuvus, pagal

stūmoklio padėtį. Vožtuvus valdo variklio va-

romas paskirstymo velenas per strypus (stūmiklius) ir kėliklius

(kumštelius).

Pagal darbo būdą degimo varikliai skirstomi į dviejų ir keturių taktų.

Dvitakčiai varikliai dažnai varo motorinius dviračius, mopedus,

motociklus, žoliapjovės ir siurbliai.

Dvitaktis variklis yra paprastesnis, mažesnis , ir todėl pigesnius

keturtaktis. Nėra vožtuvų ir komplikuoto paskirstymo veleno valdymo.

Mišinys įleidžiamas ir išleidžiamas kanalais. Trečiasis, ventiliacijos,

kanalais jungia cilindrą su alkūninio veleno kamera – karteriu, kad

pastarajame dujų – oro mišinys susislėgtų su įtrauktomis dujomis. Visus

tris kanalus atidaro ir uždaro stūmoklis.Dvitakčiame variklyje į du taktus

suspausti 4 taktai. Kadangi dvitakčių variklių kiekvienas antras taktas yra

darbinis, jie labai tinka naudoti kaip viencilindriai.

Pirmąjį ekonomišką keturtaktį variklį sukūrė N. Otas 1877

metais.Veikimo eiga susideda iš keturių vienas po kito einačių procesų :

Įsiubimas – suslėgimas – sudegimas – išmetimas .

Šuolaikiniai keturtakčiai varikliai turi mažiausiai 4 cilindrus. Jų

stūmokliai jėgą perduoda tam pačiam alkūniniam velenui.Kuo daugiau

stūmoklių veikia alkūninį veleną, tuo lygiau dirba variklis.Kad pakiltų vandens temperatūra, reikia tiekti šilumą. Esant normaliam

slėgiui, vanduo užverda apie 100 oC temperatūroje. Toliau tiekiant

energiją,vandens temperatūra jokiu būdu nepakyla. Ji reikalimga vandeniui

paversti garais (pakeisti medžiagos būsena). Taip esant, pavyzdžiui,

normaliam oro slėgiui, iš 1 m3 susidaro 1700 m3 garų. Jei garui neatsiras

tokios talpos, jį supančio indo sienas veiks aukštas slėgis. Susidarys

aukšto slėgio garas, galintis atlikti darbą.

Šį fizikos dėsnį, gaminant pirmąją garo mašiną, taikė 1690 m. D.

Papenas ir 1703 m. T. Niūkomenas.

Tokios mašinos pavadintos atmosferinėmis garo jos buvo tikrai didelės

ir sunkios, o jų galia labai maža. Tiktai po ilgų tyrinėjimų 1869 m. anglas

Dž. Vatas išrado pirmąją ekonimiškesnę garo mašiną. Šis jo revoliucinis

išradimas pagrįstas 2 dalykais :

1. Stūmoklio judėjimas pirmyn ir atgal skriejiko – švaistiklio pavarą

paverčia sukamuoju judesiu.

2. Kad stūmoklis greičiau sugrįžtų, garas padudamas į kitą jo pusę .

Garo mašinos pirmiausia buvo naudojamos stacionariai (vienoje vietoje).

1830 m. anglas Stefensonas sukūrė pirmajį galingą garo lokomotyvą. Jis

veikia tokiu pat būdu kaip ir stacionari garo mašina.

Visoms darbo mašinoms varyti techniškai geriau ir ekonomiškiau yra

nenutrūksta –

mas sukamasis judesys. Ilgas aplinkelis per stūmoklius ir skriejiko pavarą

iki sukamojo judesio lemia mažą garo mašinos naudingumo koeficientą.

Vandens turbinose šių trūkumų jau išvengiama. Beliko paduoti suslėgtą garą

į turbinos sparnuotę. Pagrindinė problema ta, kad ji per greitai

įsisukdavo. Tiktai 1880 m. buvo pasiūlytas techniškai išbaigtas modelis.

Nuspręsta, kad cirkuliujančio garo energiją reikia paskirstyti ne į vieną,

o į kelias, viena po kitos esančias mentines spanuotes. Toks išdėstymas

pagal išradėjo vardą vadinamas Kurčio ratu. Garas sverbiasi pro siauras,

skverbimosi krypčiai įstrižas judančių sparnuočių mentes ir jas suka. Jeigu

reikia, tarp dviejų sparnuočių įstatoma nejudanti sparnuotė su

kreipiančiosiomis mentėmis, Nukreipianti garą optimaliausia kryptimi į

tolesnę sparnuotę.Dyzelio variklį 1892m. užpatentavo R. Dyzelis. Veikimo eiga

cilindruose tokia pati kaip keturtakčio variklio. Tačiau yra didelių

skirtumų. Dyzelio variklis :

1) neturi žvakių ;

2) nereikia maišyti mišinio, todėl nereikalingas karbiuratorius ;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 684 žodžiai iš 1358 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.