Imanuelis kantas
5 (100%) 1 vote

Imanuelis kantas

[pic]

1724 metų balandžio 22 dieną penktą valandą ryto Karaliaučiaus pentinų

dirbėjo Johano Georgo Kanto šeimoje gimė sūnus. Pagal senąjį Prūsijos

kalendorių buvo švento Imanuelio diena ir berniuką pavadino šiuo biblinių

vardu, kuris išvertus reiškia „dievas su mumis“.

I. Kantas manė, kad jo protėviai buvo kilę iš Škotijos. Tačiau, kaip

visai neseniai nustatė skrupulingi tyrinėtojai, filosofas klydo: jo

prosenelis Richardas Kantas – baltų kraujo, atkilėlis nuo Priekulės, kuri

yra dabartinėje Lietuvoje. Sprendžiant iš išlikusių dokumentų, prosenelis

nemokėjo vokiečių kalbos. Richardo sūnus įsikūrė Klaipėdoje, pasidarė

pentinų dirbėju ir perdavė profesiją savo sūnui Johanui Georgui, kuris

persikėlė į Karaliaučių. Dvi Richardo Kanto dukterys ištekėjo už škotų,

galimas daiktas, dėl to ir atsirado legenda apie škotišką kilmę. Būsimojo

filosofo motina Ana Regina, pentinų dirbėjo duktė, buvo kilusi iš

Niurnbergo.

Berniukas augo miesto pakraštyje tarp smulkių amatininkų ir

prekiautojų. Darbo, sąžiningumo, puritoniško griežtumo aplinkoje. Šeimoje

jis buvo ketvirtas vaikas. Iš viso Ana Regina pagimdė devynis vaikus.

Užaugo penki. Imanuelis Kantas turėjo vyresnę seserį, dvi jaunesnes ir

jaunesnį broli Johaną Henrichą. Imanuelis buvo silpnos sveikatos. Tuo metu

jau netekusi dviejų vaikų, Ana Regina kiek galėdama stengėsi išugdyti

sūnaus fizinę ir dorovinę sveikatą, sužadinti jo smalsumą ir vaizduotę.

„Niekada neužmiršiu savo motinos. Ji išpuoselėjo manyje pirmuosius gėrio

daigus, atvėrė mano širdį gamtos įspūdžiams, ji sužadino ir išplėtė mano

vaizdinius, ir jos pamokymai nuolat darė išganingą poveikį mano gyvenimui“

– šitai Kantas pasakė senatvėje.

Johano Georgo namuose viešpatavo pietizmo dvasia. Tegu sako apie

pietizmą ką nori, bet žmonės, kurie žiūrėjo į jį rimtai, – teigė Kantas, –

elgėsi kuo geriausiai. Jie pasižymėjo kilniomis žmogiškomis ypatybėmis:

romumu, linksmu būdu, jokių aistrų nesutrikdomu vidiniu pasauliu. Jie

nebijojo nei skurdo, nei persekiojimų; jokie vaidai negalėjo sukelti jų

priešiškumo ir pykčio. Kantas prisimindavo, kaip kartą kilo byla tarp

dviejų amatininkų cechų – pentinų dirbėjų ir balnių. Jo tėvas dėl to

smarkiai nukentėjo, bet nė karto neleido sau pasakyti pikto žodžio apie

tuos, kurie pridarė jam nuostolių. Ar taip buvo iš tikrųjų, sunku pasakyti;

svarbu tai, kad taip manė Kantas, kad tai įstrigo jam į atmintį ir tapo

viena iš pirmųjų dorovinių pamokų, kurią įsidėmėjo būsimasis didysis

moralistas. Iš tėvo jis perėmė ir meilę darbui.

Pastoriaus Franco Alberto Šulco, kaip savo parapijiečius lankiusio ir

meistro Kanto šeimą, patarimu aštuonmetį Imanuelį atidavė į „Frydricho

kolegiją“, valstybinę gimnaziją, kurios direktoriumi buvo paskirtas pats

Šulcas. Čia būsimasis filosofas praleido aštuonerius metus. Jis mokėsi

lotynų kalbos skyriuje. Svarbiausi dalykai buvo lotynų kalba (iki

dvidešimties valandų per savaitę) ir teologija (katekizmo „kalimas“). Iš

gimnazijos Kantas išsinešė meilę romėnų poezijai ir antipatiją išorinėms

religinio kulto apraiškoms. Tėvai savo atžalą norėjo matyti pastoriumi,

tačiau berniukas, susižavėjęs talentingomis lotynų kalbos dėstytojo

Heidenreicho pamokomis, svajojo atsidėti senajai literatūrai.

Norą tapti dvasininku atėmė „Frydricho kolegijoje“ viešpatavusi

vienuolyno tvarka. Mokykla buvo pietistinė, papročiai griežti. Čia niekas

nežinojo, kas yra atostogos. Pamokos prasidėdavo septintą ryto, tačiau

mokiniai dar prieš šešias turėdavo būti savo vietose, Rytinė malda trukdavo

pusę valandos, malda prasidėdavo kiekviena pamoka. Pamokos baigdavosi

ketvirtą valandą po pietų. Trečiadieniais ir šeštadieniais vykdavo

fakultatyvios matematikos, muzikos, prancūzų ir lenkų kalbų pamokos.

Mokytis graikų ir hebrajų kalbų buvo privaloma (įėjo į teologijos

programą). Gamtos mokslai ir istorija nebuvo dėstomi. Silpna sveikata

trukdė Imanueliui mokytis, bet jį gelbėdavo nuovokumas, gera atmintis,

stropumas. Daugelį metų jis buvo pirmas mokinys, o mokyklą baigė būdamas

antras.

1740 metų rudenį, būdamas šešiolika metų, Imanuelis Kantas įstojo į

universitetą. Į kokį fakultetą? Sunku atsakyti į šį paprastą klausimą, nes

išlikusiuose sąrašuose nenurodyta, kokiam fakultetui studentas priklauso.

Karaliaučiuje buvo keturi fakultetai: trys iš jų – teologijos, teisės,

medicinos – buvo laikomi aukštaisiais, filosofijos – žemesniu. Frydricho

Vilhelmo l potvarkiu studentai- galėjo priklausyti tik vienam iš „aukštųjų“

fakultetų („kareivių karaliui“ reikėjo žmonių valstybinėms tarnyboms, jo

požiūrį į filosofiją mes jau žinome). Pirmieji Kanto biografai manė, kad

jis tėvų pageidavimu pasirinko teologiją. Tam prieštarauja daugelis motyvų.

Ir pirmiausia tie dalykai, kurių studijavimui studentas Kantas skyrė

daugiausia dėmesio. Gimnazistiškas susižavėjimas filologija užleido vietą

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 762 žodžiai iš 1520 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.