Imoniu pelningumo dinamika
5 (100%) 1 vote

Imoniu pelningumo dinamika

turinys

|įVADAS |2 |

|1. PAGRINDINIAI VERSLO STRUKTūROS RODIKLIAI |3 |

|2. ĮMONIŲ FINANSINIAI RODIKLIAI[1] |9 |

|3. įmonės konkurencingumo vertinimo būdai[2] |12 |

|4. įmonių pelningumo rodikliai |21 |

|Išvados |28 |

|Literatūra |29 |

|1 Priedas. Verslo lyderiai Lietuvoje |30 |

įVADAS

2001-2002 m. šalies makroekonominiai rodikliai rodė, kad po 1999 m.

nuosmukio šalies ekonomika atsigauna ir demonstruoja gana sparčius plėtros

ženklus:

• Remiantis patikslintais Statistikos departamento duomenimis, 2002 m.

buvo sukurta 50,679 mlrd. Lt vertės BVP veikusiomis kainomis. Vienam

šalies gyventojui teko 14 609 Lt BVP. 2002 m., lyginant su 2001 m.,

BVP išaugo 6,7 proc.

2001 m., lyginant su 2000 m., BVP išaugo 6,5 proc. Jis sudarė 47,498

mlrd. Lt veikusiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui 2001 m. teko

13 644 Lt BVP. BVP sandaroje 2001 m. padidėjo gamybos sferai

priskiriamų veiklos rūšių dalis.

Bendrosios šalies ūkio raidos tendencijos neatsiejamos nuo SVV plėtros

problemų sprendimo. Visų SVĮ likimas (plėtra, stabilumas ar likvidavimas),

suprantama, priklausomai nuo to, kokios rūšies ekonominę veiklą jos vykdo,

neišvengiamai susijęs su bendromis šalies ūkio plėtrą apibūdinančiomis

tendencijomis. Antra vertus, valstybės politika SVĮ atžvilgiu gali turėti

reikšmingų padarinių šalies ūkio vystymosi tendencijoms.[3]

Kiekvienos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis, veiklos

efektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno suma. Pelnas

yra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus. Pats pelno

uždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba paskirstyti

uždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį.

Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir

santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės

pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Darbo tikslas: išnagrinėti Lietuvos įmonių verslo aplinkos

pagrindinius rodiklius, ekonominę veiklą nes mūsų šaliai, įsiliejant į

Europos sąjungos gretas, tai yra labai aktualu.

Darbo uždaviniai: surinkti informaciją ir išanalizuoti įmonių

skaičius pagal dydį ir ekonominę veiklą Lietuvoje ir išnagrinėti

pagrindinius pelningumo rodiklius

Tyrimo metodai: Literatūros apžvalga,

Statistinių duomenų analizė.

1. Pagrindiniai verslo struktūros rodikliai

Pagal 2001.04.17 d. Nr. I-196 įmonių įstatymą Lietuvos Respublikoje

yra nustatytos sekančios įmonių rūšys: individualios (personalinės) įmonės,

tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos,

akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės,

valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės

bendrovės (kooperatyvai). Taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir

teisės aktai dar numato ir tokius ūkio subjektus kaip: koncernai,

konsorciumai ir ne pelno organizacijos: asociacijos, viešosios įstaigos,

visuomeninės organizacijos, labdaros ir paramos fondai. [4]

Veikiančių SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 m.

pabaigoje pasiekusi 96,5 proc., 2000 m. pradžioje ėmė mažėti ir gegužės

mėn. sudarė 94,2 proc. Vėliau jų dalis vėl ėmė augti, ir 2002 m. pabaigoje

sudarė 95,7 proc.

[pic]

1 pav. Veikiančių SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999-2002

m., proc. Duomenys iš http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4

Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”

Pagrindinės įmonių veiklos rūšys sekančios[5]:

|Žemės ūkis, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla |

|Miškininkystė, medienos ruoša ir susijusių paslaugų veikla |

|Žuvininkystė, žuvivaisos ir žuvų ūkių darbas; paslaugų veikla būdinga |

|žuvininkystei |

|Maisto produktų ir gėrimų gamyba |

|Tekstilės gaminių gamyba |

|Drabužių siuvimas (gamyba); kailių išdirbimas ir dažymas |

|Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių bei dirbinių, išskyrus baldus,|

|gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba |

|Leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų atgaminimas |

|Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba |

|Guminių ir plastikinių gaminių gamyba |

|Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir
įrangą, gamyba |

|Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba |

|Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba |

|Baldų gamyba; kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba |

|Elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas |

|Vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas |

|Statyba |

|Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė |

|priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba |

|Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir|

|motociklų prekybą |

|Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų |

|prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas |

|Viešbučiai ir restoranai |

|Sausumos transportas; transportavimas vamzdynais |

|Papildomoji ir pagalbinė transporto veikla; kelionių agentūrų veikla |

|Paštas ir nuotoliniai ryšiai |

|Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, |

|kaupimas |

|Nekilnojamojo turto operacijos |

|Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla |

|Kita verslo veikla |

|Švietimas |

|Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas |

|Nuotėkų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši |

|veikla |

|Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla |

|Kitų paslaugų veikla |

1 lentelė

Pagrindiniai verslo struktūros rodikliai, 1997-2001 m.

|Ekonominės|Įmonių|

| | |

|veiklos |skaiči|

|rūšys, |us |

|metai | |

|1997 |48524 |

|1998 |48617 |

|1999 |59997 |

|2000 |58804 |

|2001 |63460 |

Duomenys iš http://www.std.lt/web/main.php?parent=844

2 lentelė

Įmonių skaičius pagal dydį ir ekonominę veiklą 2001 m.

|Ekonominės veiklos |Įmoni|Grupavimas pagal darbuotojų skaičių |

|rūšys |ų | |

| |skaič| |

| |ius, | |

| |iš | |

| |viso | |

| | |0–9|10–|20–|50–|100–|250–|500–|1000|

| | | |19 |49 |99 |249 |499 |999 |ir >|

|Iš viso |63460|521|552|354|123|720 |171 |64 |38 |

| | |73 |0 |2 |2 | | | | |

|Miškininkystė |1192 |107|52 |17 |6 |34 |4 |0 |0 |

| | |9 | | | | | | | |

|Žuvininkystė |213 |181|18 |13 |1 |0 |0 |0 |0 |

|Kasyba ir karjerų |68 |21 |9 |18 |11 |9 |0 |0 |0 |

|eksploatavimas | | | | | | | | | |

|Apdirbamoji pramonė|9577 |632|126|113|425|282 |89 |39 |22 |

| | |5 |1 |4 | | | | | |

|Elektros, dujų ir |233 |93 |23 |38 |47 |17 |6 |3 |6 |

|vandens tiekimas | | | | | | | | | |

|Statyba |3115 |195|445|366|189|135 |19 |6 |0 |

| | |5 | | | | | | | |

|Didmeninė ir |27222|237|207|103|269|112 |20 |5 |4 |

|mažmeninė prekyba; | |00 |8 |4 | | | | | |

|variklinių | | | | | | | | | |

|transporto | | | | | | | | | |

|priemonių, | | | | | | | | | |

|motociklų | | | | | | | | | |

|remontas, asmeninių| | | | | | | | | |

|ir buitinių daiktų | | | | | | | | | |

|taisymas | | | | | | | | | |

|Viešbučiai ir |2906 |229|395|163|41 |8 |1 |0 |0 |

|restoranai | |8 | | | | | | | |

|Transportas, |6398 |530|554|362|107|47 |14 |9 |5 |

|sandėliavimas ir | |0 | | | | | | | |

|nuotoliniai | | | | | | | | | |

|ryšiai | | | | | | | | | |

|Nekilnojamasis |8102 |725|451|264|81 |46 |7 |2 |1 |

|turtas, nuoma ir | |0 | | | | | | | |

|kita | | | | | | | | | |

|verslo veikla | | | | | | | | | |

|Švietimas |382 |337|28 |15 |2 |0 |0 |0 |0 |

|Sveikatos priežiūra|2479
|237|64 |27 |8 |9 |1 |0 |0 |

|ir socialinis | |0 | | | | | | | |

|darbas | | | | | | | | | |

|Kita komunalinė, |1573 |126|142|91 |45 |21 |10 |0 |0 |

|socialinė ir | |4 | | | | | | | |

|asmeninė | | | | | | | | | |

|aptarnavimo veikla | | | | | | | | | |

[pic]

Duomenys iš http://www.std.lt/web/main.php?parent=845. Dokumentas

atnaujintas: 2003 05 28

Nagrinėjant SVĮ skaičiaus pokyčius, matyti bendra tendencija –

veikiančių SVĮ skaičiaus mažėjimas 1998-2000 m. ir 2001-2002 m. Šį SVĮ

kaitos bruožą demonstruoja duomenys, pateikti 2 paveiksle.

[pic]

2 pav. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius 1999-2002 m.

Duomenys iš http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4 Duomenų šaltiniai:

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ

“Statistikos tyrimai”

Iš pateiktų 2 paveiksle duomenų galima pastebėti vieną esminį bruožą –

SVĮ skaičiaus šuolišką mažėjimą 1999-2000 m. Šios įmonių grupės skaičiaus

mažėjimą labiausiai įtakojo smulkių ir mikroįmonių skaičiaus mažėjimas.

Vidutinių įmonių skaičius išliko gana stabilus.

Palyginkime bendrąją pridėtinę vertę Lietuvoje ir ES pagal ekonomines

veiklos rūšis.

[pic]

3 pav. Bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominės veiklos rūšis Lietuvoje ir

ES 2000 m., proc.

Duomenų šaltiniai: Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės; Structural Business Statistics, Eurostat

Duomenys iš http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4

Analizuojant įmonių struktūrą pagal ekonominės veiklos rūšis, matyti,

jog prekyba užsiimančių įmonių dalis per pastaruosius trejus metus mažėjo,

tačiau šios įmonės vis dar sudaro didžiausią SVĮ dalį. Didžiausią šio

sektoriaus dalį 2002 m. užėmė mažmenine prekyba užsiimančios įmonės: jos

sudarė 57,0 proc. visų prekybos SVĮ bei 22,0 proc. visų SVĮ. Šia veikla

užsiimančių įmonių dalies mažėjimas labiausiai įtakojo prekybos įmonių

dalies mažėjimą.

[pic]

4 pav. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal ekonominės

veiklos rūšis 2000-2002 m., proc. Duomenys iš

http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4

Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”

iš paveikslo, vykdė veiklą Vilniaus ir Kauno apskrityse. Šiose

apskrityse veikė apie 50 proc. visų veikiančių SVĮ.

[pic]

5 pav. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos

apskrityse 2002 m. pabaigoje. Duomenys iš

http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4

Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

Didžiausią visų Lietuvoje veikiančių SVĮ sudaro individualios

(personalinės) įmonės (IĮ). Šioms įmonėms pakanka nedidelio pradinio

kapitalo, jos vykdo supaprastintą buhalterinę apskaitą, taip pat IĮ

savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams,

jam nebūtina įdarbinti kitus darbuotojus. Tačiau IĮ dalis 2002 m. pradėjo

mažėti, kai tuo tarpu UAB – didėti.

[pic]

6 pav. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal įmonių

teisines formas 2000-2002 m., proc. Duomenys iš

http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4

Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”

Kaip matyti iš paveiksle pateiktų duomenų, 2001-2002 m. veikiančių SVĮ

skaičius stabilizavosi, nors ir nepasiekė 1998-1999 m. lygio.

3 lentelė.

Smulkių ir vidutinių įmonių augimo dinamika 1999 – 2002 m.

|Rodiklis |

|1999 |

|m. |

|2000 |

|m. |

|2001 |

|m. |

|2002 |

|m. |

| |

|Įregistruotų SVĮ skaičius (atitinkamų metų gruodžio 31 d.) |

|140258 |

|138693 |

|136986 |

|127528 |

|
SVĮ skaičius (atitinkamais metais) |

|9830 |

|7967 |

|8196 |

|5903 |

| |

|Likviduotų SVĮ skaičius (atitinkamais metais) |

|6156 |

|9354 |

|9848 |

|5738 |

| |

|Įregistruotų SVĮ dalis bendrame SVĮ skaičiuje, proc. (atitinkamais metais)|

|- |

|5,68 |

|5,91 |

|4,31 |

| |

|Likviduotų SVĮ dalis bendrame SVĮ skaičiuje, proc. (atitinkamais metais) |

|- |

|6,67 |

|7,10 |

|4,19 |

| |

|SVĮ augimo lygis, proc. (atitinkamais metais) |

|- |

|-0,99 |

|-1,19 |

|0,12 |

| |

| |

| |

| |

| |

Duomenys iš http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4

Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”

Analizuojant 3 lentelėje pateiktus duomenis, matyti, jog SVĮ augimo

lygis 2000-2001 m. sumažėjo. Tai sietina su itin sparčiu likviduotų SVĮ

skaičiaus didėjimu, kurio “neatsvėrė” įregistruotų SVĮ skaičius. 2002 m.,

kai SVĮ buvo įregistruota daugiau nei likviduota, SVĮ augimo lygis

padidėjo.

2. ĮMONIŲ FINANSINIAI RODIKLIAI[6]

SVĮ pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas 1999-2001 m.

sumažėjo nuo 40,8 proc. iki 39,4 proc. visų šalies įmonių bendrosiose

pajamose. Tačiau, žvelgiant į pajamų už parduotas prekes ir suteiktas

paslaugas rodiklius atskirose ekonominėse veiklose, galima pastebėti, jog

bendrame SVĮ pajamų mažėjimo fone 1999-2001 m. išsiskiria pramonės ir

paslaugų SVĮ: jose gautų pajamų dalis padidėjo atitinkamai nuo 11,5 proc.

iki 12,6 proc. ir nuo 11,3 proc.iki 14,1 proc. Kitose pagrindinėse veiklose

pastebimas SVĮ pajamų sumažėjimas, kuris buvo ypač reikšmingas prekybos

įmonėms. Pajamų, gautų SVĮ, dalies pokyčiai matyti iš 7 paveiksle pateiktų

duomenų.

7 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių pajamų už parduotas prekes ir

suteiktas paslaugas struktūra pagal veiklos rūšis 1999-2001 m., proc.

[pic]

Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”

SVĮ grynojo pelno pokyčiai 1999-2001 m. pakluso toms pačioms

tendencijoms, kaip ir visų šalies ūkio įmonių: 2000 m. visų įmonių, iš jų

ir SVĮ, grynasis pelnas sumažėjo, lyginant su 1999 m., o 2001 m. vėl

išaugo, nors ir nepasiekė 1999 m. lygio.

Kaip kito SVĮ grynasis pelnas pagal veiklos rūšis, galima pastebėti iš

8 paveiksle pateiktų duomenų.

8 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių grynasis pelnas pagal veiklos

rūšis 1999-2001 m., proc.

[pic]

Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”

9 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad SVĮ grupėje pagal gaunamą grynąjį

pelną pagrindines pozicijas išlaikė prekybine veikla užsiimančios įmonės.

Pramonine veikla užsiimančių SVĮ šis rodiklis mažėjo, 2001 m. atspindėdamas

jų nuostolingą veiklą. Tarp statybos ir paslaugų sferoje vykdančių veiklą

SVĮ analizuojamas rodiklis išaugo: statybos – nežymiai, o paslaugų – 2,5

karto.

SVĮ eksporto apimtys pagal apskritis parodytos 9 paveiksle.

9 paveikslas. Smulkių ir
įmonių eksporto apimtys pagal apskritis

2001 m., proc.

[pic]

Duomenų šaltinis: VšĮ  “Statistikos tyrimai”

Lyginamajai analizei yra vertingi ankstesnių metų duomenys apie SVĮ,

vykdančių eksporto operacijas, dalį pagal apskritis. Jie pateikiami 10

paveiksle.

10 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių, vykdančių eksporto operacijas,

dalis pagal apskritis 1999-2001 m., proc.

[pic]

Duomenų šaltinis: VšĮ  “Statistikos tyrimai”

Iš pateiktų 10 paveiksle duomenų matyti, kad 2001 m., lyginant su

ankstesniais metais, dominuojančias pozicijas pagal analizuojamą rodiklį

išsaugojo Vilniaus apskritis. Kauno, o ypač Klaipėdos rodikliai smuktelėjo.

2001 m., lyginant su ankstesniais metais, pastebimai išaugo Marijampolės,

Panevėžio, Šiaulių apskrityse veikiančių SVĮ, atliekančių eksporto

operacijas, dalis.

Didžiausią SVĮ importo, taip pat kaip ir eksporto, dalį sudaro įmonės,

užsiimančios prekyba. Ypač pastebimas “didmenininkų” importo apimčių dalies

augimas bendrame SVĮ importo apimčių fone.

Kaip minėta, didžiąją prekių importo struktūros dalį sudarė

mineraliniai produktai (didžiąja dalimi žalia nafta) – 21,1 proc. bendros

šalies importo apimties. Tačiau šiai veiklai SVĮ rinkoje buvo ankšta – ją

monopolizavo didelės įmonės.

Pramonės įmonių dalis bendrame SVĮ importe sudarė menką dalį – vos

dešimtadalį viso importo. Tarp pramonės įmonių daugiausia importavo tos,

kurios užsiėmė maisto produktų ir gėrimų gamyba, drabužių siuvimu, guminių

ir plastikinių gaminių gamyba.

SVĮ dalis, importavusi prekes ir paslaugas pagal veiklos rūšis 1999-

2001 m., parodyta 30 paveiksle.

11 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių dalis, importavusi prekes ir

paslaugas, pagal veiklos rūšis 1999-2001 m., proc.

[pic]

Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”

3. įmonės konkurencingumo vertinimo būdai[7]

Pramonės, kito ūkio sektoriaus ar viso ūkio konkurencingumo vertinimas

yra gana plačiai paplitęs tyrimų būdas pasaulyje. Konkurencingumo tyrimus

atlieka tarptautinės organizacijos (pvz., Pasaulio bankas), nepriklausomų

ekspertų grupės arba institutai (pvz., Tarptautinis vadybos plėtros

institutas (IMD), Austrijos ekonominių tyrimų institutas (WIFO) ir kt.),

tyrinėjantys bei reitinguojantys daugelio pasaulio valstybių

konkurencingumą, o taip pat atskirų šalių ekspertai, kurių tikslas –

nustatyti savo šalies įmonių konkurencingumą bei tolimesnę pramonės ir

paslaugų sektorių plėtros kryptis, atsižvelgiant į savo šalies ekonomikos

specifiką ir esamą informacinį aprūpinimą.

Užsienio, o pastaruoju metu ir Lietuvos, specialistai yra sukūrę arba

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2127 žodžiai iš 7073 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.