Importo pasekmės
5 (100%) 1 vote

Importo pasekmės

TURINYS

1. Įvadas…………………………………………………………………………… 2

2. Importo esmė…….….…………………………………………………………… 4

3. Importo ekonominės pasekmės .…………………………….…………………. 8

4. Importo socialinės pasekmės…………………..……………………………….. 13

5. Importo į Lietuvą rodikliai .…………………………………………………….. 16

6. Išvados………………………………………………………………………….. 23

7. Literatūra……………………………………………………………………….. 25

ĮVADAS

Santykinio pranašumo dėsnis, kurį Nobelio premijos laureatas Paul Samuelson yra pavadinęs “gražiausia ekonomikos mokslo idėja”, teigia, jog kiekviena pasaulio šalis dėl skirtingos geografinės padėties, klimato, istorijos ir tradicijų pasižymi skirtingais ištekliais ir gaminamų produktų struktūra bei kokybe. Dėl šių natūralių skirtumų tam tikras prekes, paslaugas ar gaminių dalis vienos šalies įmonės gamina efektyviau nei kitos šalies įmonės. Tačiau, net jei ir vienoje šalyje pagamintų produktų užtenka jos gyventojų poreikiams patenkinti arba daugelis produktų gali būti pagaminti pigiau nei kitoje šalyje, kiekvienos iš jų gamintojams naudingiau specializuotis gaminant santykinai pigesnes prekes ir laisvai jomis prekiauti. Laisvi mainai ir specializacija sudaro sąlygas inovacijai, efektyvumo ir visų dalyvaujančių šalių gerovės augimui.

Šalims yra naudinga laisvai prekiauti tarpusavyje, kadangi būtent šitaip efektyviausiai pasidalijama darbu ir specializuojamasi tose srityse, kuriose kiekvienos šalies įmonės turi santykinį pranašumą, o vartotojai turi didžiausią pigių prekių pasirinkimą. Santykinio pranašumo dėsnis tinkamiausiai paaiškina laisvosios prekybos teikiamą naudą visoms prekiaujančioms šalims. Beje, vienas iš esminių gerovės augimo veiksnių – technologija – yra tiesiogiai susijęs su laisva prekyba, kuri suteikia galimybę šalims įsivežti trūkstamos aukštesnio lygio technologijos, o užsienio prekių konkurencija skatina technologijų tobulinimą.

Pasaulinis ūkis patiria naudą, kai vyksta mainai tarp atskirų valstybių. Tačiau atskirų valstybių vyriausybei vykdant neracionalią užsienio prekybos politiką, išryškėja tarptautinės prekybos žala, padaryta vienai ar kitai šaliai, gyventojams. Tarptautinės prekybos politiką vykdo vyriausybė, naudodama įvairias priemones: importo muitus, importo ir eksporto kvotas, netarifinius apribojimus, eksporto subsidijas.

Labiausiai paplitęs protekcionizmo šalininkų argumentas – eksportas yra teigiamas reiškinys, o importas yra blogis, nes jis naudingas tik užsienio gamintojams. Muitai neva apsaugo nuo importo vietinę pramonę bei palaiko vietinius gamintojus.

Nepriklausomai nuo to, kokie pateisinimai prekybos apribojimui bebūtų naudojami, apsaugos priemonių įvedimo rezultatas yra vienodas – padidėjusios įvežamų prekių kainos, mažesnis pasirinkimas, neefektyvios veiklos skatinimas ir išteklių švaistymas. Tiesa, tai naudinga vienai ar kelioms įmonėms, kurios laikinai apsaugomos nuo įvežamų prekių konkurencijos, tuo pačiu susilpninant paskatas gerinti jų veiklą ar gaminamą produktą. Tačiau už vietinių gamintojų apsaugą moka šalies vartotojai, o dažnai ir perdirbėjai, naudojantys tuos produktus tolesniame gamybos procese. Šitaip pabrangsta pastarųjų naudojama produkcija ir sumažėja jos konkurencingumas. Jei produkcija, kuriai gaminti naudojamų prekių importas yra apmokestinamas, eksportuojama į užsienį, sumažėja jų eksportas ir pajamos.

Laisva prekyba yra ypač svarbi tokioms mažoms ir atviroms ekonomikoms kaip Lietuva. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsigyti automobilius, elektronikos ir kitas prekes, kurios negaminamos Lietuvoje arba kurių kokybė ar kaina netenkina mūsų. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsivežti vaisius ir daržoves, kurie neauga Lietuvoje, ar naftą ir kitus išteklius, kurių nepakanka, o taip pat produktus, kuriuos Lietuvos gamintojai naudoja savo veikloje ir perdirbtus parduoda vietos ar užsienio rinkoje.

Jau nuo Adamo Smitho laikų žinoma tiesa, kad išmintinga pirkti tai, ko negali geriau ir pigiau pasigaminti pats, ir parduoti tai, ką gamini geriau už kitus. Prekiaujant siekiama naudos – gauti tai, ko trūksta: pinigų, daiktų, vertybių. Importas – vienintelė galimybė mainais gauti trūkstamus ir reikalingus daiktus. Ir ne bet kokius, o geriausius.

Bet kokios gamybos, prekybos ir importo tikslas yra vartojimas. Todėl vartotojų teisė ir laisvė rinktis yra efektyviai veikiančios rinkos pagrindas. Laisvos prekybos sąlygomis vartotojai, keisdami savo pinigus į užsienio gamintojų prekes, didina savo gerovę, nes pasirenka tas vertybes, kurių jiems labiausiai trūksta. Tokiu būdu tik laisva prekyba sudaro sąlygas keistis vertybėmis ir jas gausinti.

Šiame darbe bus nagrinėjamos importo prielaidos, motyvai, taip pat importo ekonominės ir socialinės pasekmės, t.y. importo nauda ar žala, kurią patiria šio proceso dalyviai. Bus naudojamasi Jakučio A, Petraškevičiaus V. knyga “Ekonomikos teorijos pagrindai” (2000 m.) ir
Starkienės G. knyga “Tarptautinės prekybos finansavimas” (2002 m.).

Bus aptartos aplinkybės, kurios skatina importo ribojimus, bei nagrinėjamos importo pasekmės, naudojant muitus ir kitas priemones. Bus naudojamasi KTU vadovėliu “Makroekonomika” (2001 m.).

Taip pat apžvelgsime importo dinamiką nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje nuo 1990 metų. Bus panaudota medžiaga iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto straipsnių, statistiniai duomenys iš LR Ekonomikos ministerijos ir Statistikos Departamento tinklalapių.

Paprastai žmogaus norai esą neriboti, o realūs ištekliai riboti kokybe ir kiekybe, tad atsiranda paskata vartoti išteklius kaip galima efektyviau. Jeigu galima pagaminti daugiau produkcijos iš tų pačių išteklių kitokiu išdėstymu, vadinasi, ištekliai vartojami veiksmingiau. Prekyba sukuria tokių išgalių.

Kaip išteklių perskirstymu padidinama gamyba?

Tarkim, kad dviejose šalyse – JAV ir Japonijoje – gaminamos dvi prekės – kompiuteriai ir ryžiai. Jų gamybos kaštai pateikti 1.1. lentelėje. Kaštai išreikšti vienoda valiuta, JAV doleriais, kad būtų galima palyginti abiejose šalyse gaminamų vienetų kainas. Lyginimas rodo, kad Japonijai pagaminti vieną kompiuterį pigiau nei JAV, o ryžių gamyba atvirkščiai. Todėl Japonijos kompiuterių gamyba yra absoliučiai pranašesnė, o ryžių gamyba absoliučiai pranašesnė JAV. Viena šalis yra absoliučiai pranašesnė už kitą prekių gamyba ar paslaugomis, jei jos vieneto savikaina mažesnė. Tai rodo, kad Japonija ir JAV gali viena su kita prekiauti kompiuteriais ir ryžiais. Prekiauti įmanoma, jei abi šalys gali turėti naudos iš keitimosi prekėmis.

1.1. lentelė. Prekybos pajamos: absoliutaus pranašumo atvejis

Vieneto kaštai, JAV doleriais Gamybos pokytis dėl išteklių perskirstymo

Kompiuteriai Ryžiai Kompiuteriai Ryžiai

Japonija 1000 5 + 5 vienetai – 1000 vienetų

JAV 2000 1 – 1 vienetas + 2000 vienetų

Grynasis gamybos pokytis + 4 vienetai + 1000 vienetų

Tarkim, kad Japonija iš žaliavoms numatytų lėšų skirs 5000 dolerių kompiuteriams, t.y. prekei, kuri šiai šaliai yra visiškai pranaši. Jei Japonija labiau išplės kompiuterių gamybą, tai reiškia, kad jos specializacija – kompiuterių gamyba. Kai kompiuterio kaina 1000 dolerių, japonų kompiuterių gamyba padidėja 5 vienetais. Tačiau šis perskirstymas reiškia, kad Japonijos ryžių gamyba sumažėja 1000 vienetų, jei Japonijoje ryžių kaina 5 doleriai. Tada JAV skiria 2000 dolerių ryžių gamybai, t.y. prekei, kuri yra visiškai pranaši JAV. JAV vis labiau specializuojamasi ryžių gamyboje. Šis perskirstymas pagal vieneto kainas JAV reiškia ryžių gamybos padidėjimą 2000 vienetų ir kompiuterių gamybos sumažėjimą 1 vienetu.

Norint nustatyti, ar potencialiai pelninga prekyba, būtina patikrinti padidėjusios specializacijos įtaką visai abiejų šalių gamybai. Iš šio žaliavų perskirstymo abiejų prekių gamyba padidėja. Taip pat padidėja visa pasaulinė šių prekių gamyba: kompiuterių – 4 vienetais, ryžių – 1000 vienetų.

Šis pavyzdys rodo, kad:

1.Grynasis abiejų prekių gamybos padidėjimas gali atsirasti be jokių papildomų išteklių. Vadinasi, riboti pasaulio ištekliai naudojami veiksmingiau;

2.Specializacija turi eiti lygiagrečiai su mainais. Jei iš pradžių šalys paskirsto ribotus išteklius prekių gamybai, kad patenkintų vidaus paklausą, tai specializavus gamybą, šalys nebegamina tiek prekių, kiek vartotojai nori pirkti. Japonijoje atsiranda kompiuterių perteklius ir ryžių trūkumas, o JAV – kompiuterių trūkumas ir ryžių perteklius. Atsiranda galimybė šių šalių tarpusavio mainams;

3.Kadangi kiekviena šalis turi absoliutų vienos iš dviejų prekių gamybos pranašumą, tai prekybos kryptį nustatyti lengva.

Tačiau taip vyksta ne visada. Specializaciją lemia ir lyginamasis pranašumas. Atskiros šalys gali gauti naudą iš tarptautinės prekybos tuomet, kai skiriasi prekių gamybos alternatyviniai kaštai. Prekės alternatyviniai kaštai yra tas kitų prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad šios prekės būtų pagaminta vienu vienetu daugiau.

Tarkim, kad dviejose šalyse – Lenkijoje ir Vokietijoje – gaminamos dvi prekės – automobiliai ir tekstilės gaminiai. Kaštai išreikšti Vokietijos markėmis. Jų gamybos kaštai pateikti 1.2. lentelėje. Lyginimas rodo, kad Vokietijos gamyba vieneto kaštais yra absoliučiai pranašesnė už šių dviejų prekių gamybą Lenkijoje.

1.2. lentelė. Prekybos nauda: lyginamojo pranašumo atvejis

Šalis Vieneto kaštai, Vokietijos markėmis Gamybos pokytis dėl išteklių perskirstymo

Automobiliai Tekstilės gaminiai Automobiliai Tekstilės gaminiai

Vokietija 10.000 1 + 100 vienetų – 1 mln. vienetų

Lenkija 30.000 2 – 83 vienetai + 1,25 mln. vienetų

Grynasis gamybos pokytis + 17 vienetų + 0,25 mln. vienetų

Ar tokiu atveju galimas pelnas iš prekybos?

Tarkim, kad Vokietija perkelia 1 mln. markių išteklių iš tekstilės gamybos į automobilų gamybą. Šis išteklių perskirstymas padidins automobilių gamybą Vokietijoje 100 automobilių, bet kartu bus prarastas 1 mln. tekstilės vienetų. Jei Lenkija perkels 2,5 mln. markių išteklių į tekstilės pramonę, tekstilės gamyba išaugs 1,25 mln. vienetų, bet kartu bus prarasti 83
Grynieji pasaulinės gamybos pokyčiai – bus daugiau pagaminta 17 vienetų automobilių ir 0,25 mln. vienetų tekstilės gaminių. Kadangi pasaulinė gamyba didėja dėl didesnės specializacijos, vadinasi, prekyba gali egzistuoti.

Kadangi Vokietija turi absoliutų abiejų prekių gamybos pranašumą, tai prekybos kryptis nustatoma lyginamuoju pranašumu, o ne visišku pranašumu. Lyginamasis pranašumas yra nustatomas vienos prekės pagaminimo išlaidų lyginimu su kitos prekės gamybos išlaidomis. Vokietijoje automobilio gamyba reikalauja lėšų, kurių reikia 10.000 tekstilės vienetų, o tekstilės vieneto gamyba reikalauja lėšų, kurių reikia 1/10.000 automobilio daliai. Lenkijoje atitikamai: 1 automobilio – 15.000 tekstilės vienetų, o 1 tekstilės vieneto – 1/15.000 automobilio daliai (1.3. lentelė).

1.3. lentelelė. Alternatyviųjų išlaidų palyginimas lyginamojo pranašumo nustatymu

Šalis Alternatyviosios automobilių vieneto gamybos išlaidos, išreikštosnepagamintais tekstilės gaminiais Alternatyviosios tekstilės gaminių vieneto gamybos išlaidos, išreikštosnepagamintais automobiliais

Vokietija 10.000 1/10.000

Lenkija 15.000 1/15.000

Alternatyviųjų kaštų lyginimas rodo tinkamą prekybos kryptį. Automobilio kaina, išreikšta tekstilės vienetų padengimu, yra mažesnė Vokietijoje negu Lenkijoje. Atitinkamai tekstilės kaina, išreikšta automobilių padengimu, yra mažesnė Lenkijoje negu Vokietijoje. Todėl Vokietijos automobilių gamyba yra lyginamai pranašesnė, o Lenkijos lyginamai pranašesnė yra tekstilės gamyba. Pasauliniai ištekliai naudojami kur kas veiksmingiau, jei šalys specializuoja lyginamąjį pranašumą turimų prekių gamybą.

Taigi prekybos išgalės atsiranda, kai visuotinė pasaulio gamyba padidinama be papildomų išteklių, o didesne specializacija.

Lyginamasis pranašumas gali atsirasti ir dėl skirtingo santykio tarp gamybos veiksnių. Santykinai geresnis apsirūpinimas vienu iš gamybos veiksnių leidžia racionaliau jį panaudoti prekės gamyboje ir ta prekė tampa santykinai pigi.

Tarkim, kad tekstilės gamybos technologija numato, kad kiekvienam tekstilės vienetui pagaminti reikia 2 vienetų kapitalo ir 4 vienetų darbo (1.4. lentelė). Vadinasi, kapitalo ir darbo santykis yra 1/2. Todėl tekstilės gamyba gali būti nusakoma kaip santykinai dabo imli. Atitinkamai automobilių gamyba gali būti nusakoma kaip santykinai kapitalo imli, nes daugiau kapitalo reikia darbo vienetui.

1.4. lentelelė. Išteklių poreikis produktų vienetui

Prekė Darbas Kapitalas Kapitalo/darbo santykis

Automobiliai 1 1 1:1 arba 1

Tekstilės gaminiai 4 2 2:4 arba 1/2

1.5. lentelėje pateikti Vokietijos ir Lenkijos išteklių fondai. Lenkija turi 5 vienetus kapitalo ir 50 vienetų darbo, t.y. Lenkijos kapitalo ir darbo santykis yra 1/10. Atitinkamai Vokietijos – 1/5. Kadangi šis kapitalo/darbo santykis Vokietijos yra aukštesnis, tai Vokietija yra santykinai turtinga kapitalo šalis. Tačiau Lenkija turi santykinai gausius darbo išteklius, nes jos aukštesnis darbo/kapitalo santykis.

Susiejus santykines išteklių kainas dviejose šalyse su minėtų prekių technologijos reikalavimais, matome, kad Vokietijos lyginamasis pranašumas pasireikš automobilių gamyboje, o Lenkijos – tekstilės gamyboje.

1.5. lentelelė. Išteklių fondai

Šalis Darbas Kapitalas Kapitalo/darbo santykis

Vokietija 100 20 20:100 arba 1/5

Lenkija 50 5 5:50 arba 1/10

Šalys prekiauja todėl, kad dėl lyginamojo pranašumo patiria naudą:

· naudojant pažangesnę technologiją,

· turint gausesnius gamybos išteklius,

· specializuojantis gaminti prekes tokių šakų, kurioms būdinga ekonomija dėl gamybos masto.

Importas – tai prekių ir paslaugų įvežimas iš užsienio jų realizavimui importuojančios šalies vidaus rinkoje arba reeksportui.

Importo motyvai:

1. Gamybos veiksnių trūkumas. Gamybos veiksnių, prie kurių priskiriamas ir klimatas, bei naudingosios iškasenos, kurios išgaunamos tik tam tikrose šalyse, trūkumas sąlygoja nepakankamą tam tikrų prekių gamybą. Importas įgalina įsigyti prekes, kurių šalies viduje arba iš viso nėra, arba kurių gamybai šalis neturi reikalingų gamybos veiksnių. 81% naftos atsargų yra besivystančiose šalyse, 11% – Rytų Europoje, o 85% dujų atsargų, 92% alavo, 78% fosfatų atsargų taip pat sutelkta ne Vakarų industrinėse valstybėse. Todėl kartais tenka prekiauti su šalimis, kurios politiniu požiūriu nebūtina yra draugiškos.

Svarbus gamybos veiksnys, kurio apimtys daugumoje šalių yra nepakankamos – darbas. Atrodytų priešingai, nedarbas – paplitęs reiškinys daugumoje šalių. Besivystančiose šalyse nedarbas siekia net 25%. Tačiau šios šalys kenčia dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Trūksta konkrečių specialybių darbuotojų. Esamos mokymo ir perkvalifikavimo sistemos neatitinka sparčiai augančių kiekybinių ir kokybinių poreikių. Reikalingą darbo jėgos potencialą nėra taip paprasta importuoti, todėl besivystančioms šalims tai vienas pagrindinių vystymosi sunkumų.

2. Prekių trūkumas. Prekių šalies viduje trūkumas gali būti ilgalaikis ir trumpalaikis. Jį gali sąlygoti:

· gamybos techninės priežastys, pvz., siekiant saugoti aplinką,

· tam tikros prekės gamyba šalyje gali būti uždrausta (tada paprastai ribojamas ir šios prekės importas),

· gamyba šalyje negalima
patentinių teisinių priežasčių.

3. Prekių įvairovė. Importas vyksta ir tuomet, kai užsienyje egzistuoja produkto skirtumai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra įmonių, gaminančių automobilius, tačiau į Vokietiją importuojami ir prancūziški automobiliai. Taip pat kosmetika, elektronika ir daugybė kitų plataus vartojimo prekių – tai sritys, kur produktų skirtumai skatina importą. Tokiu būdu vyksta tarptautinė prekyba pramonės šakos viduje.

4.Kaštų ir kainų skirtumas. Jeigu tam tikrų prekių kokybė šalies viduje tokia pati kaip užsienyje, tada importo motyvas gali būti užsienio gamintojų kaštų ir kainų pranašumai. Šie pranašumai gali būti žaliavų, pusfabrikačių ar gatavų produktų gamyboje.

Tačiau šalys prekiaus, jei prekiautojai galės rasti abiem šalims naudingas kainas, žinomas kaip prekybos sąlygos. Yra nemažai kainų, kuriomis ir Vokietija, ir Lenkija norės prekiauti.

Kokia prekybos kainų santykio svarba?

Tarkim, kad iš pradžių nustatyta kaina yra 1 automobilis = 20.000 tekstilės vienetų. (Kai 20.000 tekstilės vienetų pagaminimo kaina Vokietijoje yra lygi 2 automobiliams). Vokietijai už tokią kainą parduoti savo automobilius Lenkijai būtų pelninga. Esant tokiai kainai, Vokietijai pigiau skirti išteklius vietinei automobilių produkcijai ir tada pakeisti automobilių perteklių į Lenkijos tektilės produktus. Tačiau Lenkija nenorėtų keisti savo tekstilės gaminių į Vokietijos automobilius prekybos sąlygomis – 1 automobilis = 20.000 tekstilės vienetų. Nes automobilio pagaminimo kaina Lenkijoje yra 15.000 tekstilės vienetų. Todėl esant kainai – 20.000 tekstilės vienetų = 1 automobilis, Vokietijos automobiliai Lenkijai būtų per brangūs. Didžiausia kaina, kurią Lenkija norėtų mokėti už Vokietijos automobilius, yra nustatoma iš jos alternatyviųjų kaštų, kurie yra 15.000 tekstilės vienetų = 1 automobilis.

Tarkim, kad nustatoma kaina yra 1 automobilis = 12.000 tekstilės vienetų. Tada Vokietija, skirdama 10.000 tekstilės vienetų už automobilį, iš prekybos gautų 2.000 tekstilės vienetų grynojo pelno (12.000-10.000). Lenkija, skirdama 12.000 tekstilės vienetų pagaminti reikiamų išteklių, atiduotų tiktai 0,8 automobilio (12.000/15.000), o parduodama šiuos 12.000 tekstilės vienetų Vokietijai už automobilį, gautų 0,2 automobilio grynojo pelno (1-0,8).

Taigi galimos kainų ribos yra nustatomos šalių vietinėmis alternatyviosiomis išlaidomis. Vokietijai bus nepriimtina kaina, mažesnė nei 10.000 tekstilės vienetų už automobilį, o Lenkija nenorės siūlyti daugiau negu 15.000 tekstilės vienetų už automobilį. Vadinasi, abiem šalims priimtinesnės bus kainos tarp 10.000 – 15.000 tekstilės vienetų už automobilį. Prekybos pajamos yra iš dalies nulemiamos kainų santykiu su alternatyviaisiais kaštais. Jei kaina bus 14.000 tekstilės vienetų už automobilį, tai Vokietija gaus daugiau pajamų iš prekybos. O Lenkijos pajamos iš prekybos mažės, jei ji manys, kad automobilius pirkti naudinga, užuot gaminus juos vietinėje pramonėje.

Šalis turės tam tikros prekės importo pranašumą:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2547 žodžiai iš 8450 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.