Indėnų mitologija
5 (100%) 1 vote

Indėnų mitologija

Indenu mitologija

Šiaures Amerikos indenu mitologija formavosi giminines bendruomenes ir jos irimo salygomis, genciu vienijimosi ir karines demokratijos periodu. Ji atspindejo ryškius Amerikos gamtos kontrastus, sudetingus migracijos, sesliuju ir klajokliu, žemdirbiu ir medžiotoju genciu santykiu procesus. Šiaures Amerikos indenu mitologijoje menka antgamtiniu butybiu personifikacija, nera griežtos dievu ir dvasiu hierarchijos. Labai paplites vaizdinys apie keturias dangaus puses ir keturias stichijas (žeme, ugni, veja, vandeni). Keturios dangaus dalys – tai pasaulio užbaigtumo ir vienoves simbolis, glaudžiai susijes su visuotine cikliškumo ideja. Visi gamtos reiškiniai apdovanoti neregima magiška jega, kuri yra ne tik dvasios ar dievybes, bet ir viso pasaulio bei bet kurios antgamtines galios ženklas (Siju genciu grupes – vakanas, Algonkinu – manitu, Irokezu – orenda). Daugelis genciu turi aukšciausia dievybe – zoomorfiška, antropomorfiška arba beformi demiurga (Pueblo genties indenai – Avonavilina, Irokezai – Taronahajavagona, Muskogai – Esogetu Emisi).

Beveik visos gentys turi mitu apie pasaulio sukurima. Muskogu mite pasakojama, kaip du virš vandenu skrendantys balandžiai išvyde švyluojanti žoles stiebeli. Netrukus pasirodžiusi žeme ir vidury lygumos aukšta kalva su Esogetu Emisi buveine viršuneje. Kaip teigia Irokezu genciu mitai, žmoniu pramote Ataentsika (Avenkaja) nukritusi iš gyvunu aukštutinio pasaulio; ji vandenyno paviršiuje laike bebras, ondatra, udra ir vežlys. Ondatra panerusi, grybštelejusi vandenyno dugne sauja žemiu ir užberusi jas ant vežlio šarvu; iš tos žemes saujos ilgainiui išaugusi sausuma. Irokezams ir Algonkinams vežlys simbolizuoja žeme. Zunju genties kosmogoniniame mite Avonavilonasavo minties galia sukures gyvybe teikianti ruka, iš savo kuno – dangu ir žeme; žemiausiame iš keturiu žemes klodu spietesi dar galutinai nesusiformavusios žmoniu gentys ir gyvunai. Cia gyvenes ir pirmasis žmogus, išmintingasis Pošejankija, kuris savo dvynio brolio padedamas išvedes žmones per tris žemes klodus i paviršiu. Pasak Hopu kosmogoninio mito, dievas kurejas Tajova sugalvojes pasauli ir sukures sau pagalbininka Sotuknanga, o šis savo ruožtu sukures Voriene. Voriene iš žiupsnio žemes nulipdžiusi dvynius: pirmasis iš ju – Pokanghoija padares uolas, antrasis – Polongohoija pripildes pasauli garsu. Kad pasaulyje butu pusiausvyra, Pokanghoija patraukes i Šiaure, o Polongohoija – i Pietus. Paskui iš motinos kukuruzes ir tevo dangaus atsirades pirmasis vyras ir pirmoji moteris. Veliau piktos butybes žmones sukiršine, todel Tajova nusprendes sunaikinti antraji ir treciaji pasaulius. Sotuknangas ir Voriene žmones palike už ketvirtojo pasaulio slenkscio. Žmones i ši pasauli ilipe pro skyle Sipapu, esancia žemes centre.

Šiaures Amerikos indenams budingi mitai apie genciu atsiradima ir migracija, stebuklingu talismanu bei relikviju isigyjima. Algonkinu migracijos mite pasakojama apie genciu klajones iš ju legendines protevynes Pietu Amerikos žemyne. Pasak Kajovu mito, ju gentis i ši pasauli užlipusi kiauraviduriu medžio kamienu ir keliavusi iš Jeloustouno upes aukštupio i stepiu zona pietuose, tose kelionese igydama stebuklinga fetiša – lele Tajme. Osedžu proteviai nusileide ant žemes iš žvaigždžiu ir ateje prie Misisipes. Šiaures vakaruose paplite mitai apie garsiu genciu ir ju vadu kilme bei istorija; šiuose mituose esama motyvu apie migracija iš juros, apie kovas su aplinkinemis gentimis, toteminiu herbu atsiradima (jie vaizduojami totemu stulpuose, ant namu sienu, antkapiu, laivu ir kt.). Pueblo genties mituose žmones žemes paviršiuje pasitikes ju gynejas ir užtarejas Masauu aprupines akmens plokštelemis, kuriose buves pažymetas kiekvienos genties kelias. Migracijos laikotarpiu kiekviena gentis igijusi dvasias užtarejas – kacinas, susijusias su derlingumo kultu. Kai kuriu pueblo genciu klajoniu epizodai užrašyti ant kanjonu uolu žemyno pietvakariuose. Ritualines šventoves freskose išlike atskiri mitu fragmentai. Visose gentyse ivairiais variantais paplites mitas apie dvynius (broliai antagonistai; broliai kurejai). Navahu genties dvyniu mite Ahsonnutli (aukšciausioji moteriškos gimines deive) pagimdžiusi dvynius – dievus kariautojus. Per keturias dienas jie išauge i vyrus ir pradeje kova su savo tevu – saule. Šis juos atpažines ir daves stebuklinga ginkla. Su juo dvyniai apvaikšcioje visa pasauli ir išlaisvine nuo pabaisu – Navahu priešu. Pasak Kajovu mito, senute Voriene atradusi ir užauginusi du tevo saules ir mirtingosios motinos sunus. Po daugybes nuotykiu vienas iš broliu pasivertes vandens drakonu, o antrasis padalijes savo kuna i dešimt daliu, kurias kaip relikvija paskyres Kajovu žmonems.

Placiai žinomas zoomorfiškas (reciau – neturis pavidalo arba antropomorfiškas) personažas, atliekantis pasaulio kurejo ir kulturinio herojaus funkcijas (dažnai ir piktadario, gudraus kvailio, pokštininko, pasižymincio neitikimiausiomis pasivertimo galiomis). Prieštaringos pokštininko ivaizdžio savybes atspindi pirmykštes sinkretiškas idejas apie geri ir blogi. Jis yra ugnies pagrobejas, amatu pradininkas, žmoniu gelbetojas, pabaisu nugaletojas ir t.t. Šiaures vakaru pakrantes kosmogoniniuose mituose veikia zoomorfiškas pokštininkas (dažniausiai varnas, Tlinkitu – didžiulis varnas Jelas; pakrantes pietineje dalyje – audine, kekštas ir kt.). Algonkinu gentys
tokiais personažais laiko Manaboza ir Gluskepa, Sijai – vora Iktomi, Cerokiai – triuši, Navahai, Pueblo, preriju gentys – kojota. Labai paplite mitai apie kulturinius herojus. Šiauresvakaru pakrantes genciu, Algonkinu, Pueblo ir dakotu mituose kaip kulturinis herojus veikia perkuno paukštis – Tsoona. Jis išmoke žmones statyti namus ir kelti totemu stulpus. Kvakiutlu indenu nuomone, perkunas atsirandas Tsoonai susigrumus su milžiniška gyvate Sisijutlu, kurios žvilgsnis mirtinas. Iveikti ja galima tik moraliniu tyrumu ir dvasios stiprybe. Mohauku kulturinis herojus, žemes ir dangaus vyriausiasis sunus buvo Matovelija, o jam žuvus – brolis Mastamho. Jis liepe žmonems kartu sušukti keturis sykius, tada pasirode saule ir menulis. Veliau Mastamho nugalejo didžiaja gyvate barškuole ir nukirto jai galva, iš gyvates kraujo atsirado ropliai ir vabzdžiai. Mastamho padalijo kelioms gentims žeme, upes ir kalnus, išmoke Mohaukus žemdirbystes ir keramikos amato. Paskui jis pasiverte ereliu ir nuskrido.

Ypatinga reikšme Šiaures Amerikos indenu miitologijoje teikiama mitams apie milžinus žmogedras. Irokezai turi cikla mitu apie titnaginius milžinus žmogedras, atsikelusius iš šiaures i Irokezu valdas ir sunaikinusius daug žmoniu. Taronhavajagonui pagaile žmoniu, tad pasivertes milžinu nugabenes visus žmogedras i Onondago stovykla ir apipyles juos akmens luitu kruša. Išsigelbejes tik milžinas Ganuskva, kuris išmokes viena Irokezu medžiotoja gaminti šventasias kaukes, naudojamas ligoniams gydyti (vadinamuosius „klastos veidus“). Pasak kitu šaltiniu, šias kaukes Taronhavajagonui po dvikovos padovanojo didysis Haduigona (kitame variante – Taviskaronas). Dažnas šiaures vakaru genciu mitologijos personažas Dsonokva (Kaliahta, Iškusa) – milžine žmogedra variniais nagais, švilpimu iviliojanti vaikus i giria ir nusinešanti juos krepšyje ant nugaros. Taciau jai nepavyksta prisigerti žmoniu kraujo, nes pakliuva i žmoniu paspestas žabangas ir sudeginama. Pavejui išbarstyti jos pelenai virsta moskitais. Pasak daugumos šaltiniu, Kvakiutlu genties aukšciausioji dievybe yra Kanibalas, Kuris Gyvena Tolimojoje Šiaureje, o jo antgamtine jega dramatizuotu apeigu metu tampa žmogedru ritualines sajungos nariu savastim. Irokezai ir Algonkinai turi mita apie nykštukus, Šiaures Vakaruose gerai žinomas mitas apie vargša, visu skriaudžiama našlaiti, kuris igyja antgamtine jega ir tampa visu gerbiamas. Esama daug mitu apie žmoniu virtima gyvunais ir ju klajones kitame pasaulyje.

Velesniam mitologiniam ciklui priskiriamas irokezu mitas apie tai, kaip pranašai Gajavate ir Deganavide ikure Irokezu genciu sajunga (Irokezu Lyga). Žemdirbiu genciu (Irokezu, Pueblo, Algonkinu) mituose svarbios dievybes, personifikuojancios naudinguosius augalus, taip pat neregimos antropomorfiškos ar beformes ivairiu stichiju ir daiktu dvasios. Algonkinai turi daug geru ir blogu gamtos dvasiu (manitu). Blogosios manitu yra raguotu vandens gyvaciu išvaizdos, taciau gali ja keisti. Žymiausios Navahu genties dievybes „senesnieji dievai“ (pueblo gentims – kacinos) yra baisios, nuostaba keliancios, o šiaip jau – geranores butybes. „Jaunesnieji dievai“ – tai šventu vietu, kanjonu, kalnu, atskiru gyvunu dvasios. Dakotu mituose keturioms dvasiu kategorijoms atstovauja keturios stichijos – vanduo (vinktehi), žeme (tunkanu), vejas (takuškanškanu) ir ungis (vakinjanu); kiekvienai iš ju budingas sudetingas spalvu ir erdves asociatyvus ryšys. Beveik visose mitologijose svarbus lokys (kurejo simbolis), bizonas preriju gentyse, šuo, lape, gyvate (žemes simbolis), erelis (saules simbolis) ir kai kurie kiti gyvunai, preriju indenu laikyti kariniu sajungu ikurejais. Europieciu užkariavimai nutrauke naturalia indenu kulturos raida.

MAJAI

Majai-viena paslaptingiausiu civilizaciju, kuri atsirado 3000 pr.m.e ir suklestejo 250 m.e. metais. Ju gyventa teritorija- dabartine Meksika, Gvatemala, Šiaurinis Belizas.

Ši indenu tauta garsejo astronomijos žiniomis ir hieroglifu raštu.Gyveno žemdirbiu bendruomenemis, taciau statesi ir milžiniškus miestus, kuriu liekanosiki šiu dienu stebina turistus.Maju architektura-piramides, rumai ir observatorijos.Visi šie technine prasme stebetinai sudetingi pastatai sukurti be metaliniu irankiu.

Majai tikejo, kad pasaulyje egzistuoja kuurybos ir griovimo ciklai, trunkantys po 5200 metu.paskutinio tokio ciklo,pasidejusio dar apie 3114 metus pr.m.e sulauksime ir mes.Jis ivyks apie 2011 metus. Šiandien mokslininkai nesutaria, kuo tikejo majai, laukdami minetojo ciklo pabaigos.Išlike šaltiniai leidžia speti, jog tuomet žeme turejo ištikti katastrofos, o jas lydes prisikelimas ir pakilimas.

Žeme majai isivaizdavo kaip plokšcia staciakampi, kurio kiekvienas kampas turi savo spalva; rytuose raudona, šiaureje-balta, vakaruose -juoda, pietuose-geltona.Žemes vidurys- žalias.Jie isivazdavo,kad plokšcia planetayr vandenyje pluduriuojancio krokodilo nugara.

Buvo tikima ir rojum, kuris susideda iš 13 sluoksniu, kiekviename ju viešpatauja skiritngi dievai.Apie visas dievybes, kuriomis tikejo majai,žinoma nedaug.Aišku tik, kad ju buvo apie 166.Kai kurie tyrynetojai teigia, jog majai tureje aukšciausiaji dieva Itzamna. Tai, jog jis globojo rašta, menus ir moksla, nemažai pasako apie pacia maju visuomene.Juk ne kiekviena civilizacija šlovinti pasirenka ne karo, derliaus, bet proto, kurybos,kulturos
dieva.

Ypatingas vaidmuo maju visuomeneje teko šventikams. Jie žiurejo, kad butu laikomasi religiniu ritualu, buvo atsakingi už laiko skaiciavima, šventes, gydyma ir raštu rašyma. Šventikai galejo tuoktis, todel dažnai ju pedomis pasekdavo ju sunus.

Itin svarbia reikšme maju ritualuose turejo kraujas.Jis buvo žmogaus ir dievybiu bendravimo priemone. Nuleistu krauju buvo rašomi raštai, kuriu turinys sudeginus, aptekdavo tiesiai i dangu.

Kraujas buvo priemone, padedanti papirkti ir pasotinti dievus. Tiketa, kad kraujo aukojimas nusiunciant žmogaus energija i dangu ir ten ja pakraunant dieviškaja, žemeje padeda išlikti gyvybei ir daiktams.

Kraujo nuleidimo ritualuose dalyvaudavo ir patys kilmingiausi maju vadai. Vulkaninio stiklo peiliu karalius isidurdavo i peni ir lašindavo krauja ant aukojamojo popieriaus.Šituose ritualuose dalyvaudavo ir karaliaus žmonos, per liežuvi persitraukdamos dygliuota virve.

Majai dievams aukojo ne tik nuleista krauja, bet ir žmones: kalinius, vergus, ypac dažnai- vaikus. Dievams pamaloninti majai pirkdavo ir našlaicius ar ne santuokoje gimusius kudikius. Per kruvinuosius ritualus šventikui padedavo keturi vyresnieji: laikydavo aukos kojas ir rankas, kol bus atverta jos krutine.

Majai tikejo, kad karaliai ir kilmingieji yra dievu pateptieji ir gali bendrauti su dvasiomis. Grojancios ir dainuojancios minios akivaizdoje kilmingieji patekdavo i transo busena ir taip iš dievu gaudavo žiniu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1704 žodžiai iš 5583 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.