Indija3
5 (100%) 1 vote

Indija3

Bendra informacija

Oficialus pavadinimas: Indijos respublika. Indija tai nenupasakoto grožio ir paslaptingumo šalis. Jos istorija prasidėjo jau prieš 5000 tūkstančius metų. Trys tūkstančiai metų pr. Kr. Čia gyveno dravidai, kurie savo kultūra prilygo Mesopotamijos ir Egipto civilizacijoms. Vėliau kraštą užvaldė Indijos arijai, dar vėliau pakaitomis valdė musulmonų sultonai ir kitokie valdovai. XV amžiaus pabaigoje Vasco de Gama pradėjo kolonializmo laikotarpį. Didesnę XVI amžiaus dalį portugalai, olandai, prancūzai ir anglai grūmėsi dėl prekybos teisių, kol galiausiai XVIII a. Antroje pusėje Indijos rinką užvaldė britų East India bendrovė. 1859 metais, pralaimėjus Indų sukilimui, Indija formaliai prijungta prie Didžiosios Britanijos. Šiandien Indija tai šalis neapsakomo grožio ir nenublankstančios egzotikos, tai nuostabiausių spalvų ir kontrastų kraštas. Taip pat ji pakeri savo aromatais, nepasiekiamu Himalajų kalnyno grožiu, nesibaigiantys paplūdimiai, švelnūs smaragdiniai vandenyno vandenys, ir senovės paslaptimis ir ieškojimais dvelkiančios šventyklos, judėjimas prekybos aikštėse, senovės tradicijos ir šiuolaikiškumas visa tai INDIJA.

Plotas: 3287590 kv.km.

Geografinė padėtis

Indija tai didžiulis subkontinentas, kuris randasi Pietų Azijoje. Indija ribojasi su Pakistanu šiaurės – rytuose, šiaurėje su Kinija, Nepalu, Butanu, rytuose su – Birma ir Bangladešu, pietuose siaurutė įlankėlė skiria nuo Šri Lankos, teritorijos dydis 3200 kv. km. nuo šiaurės iki pietų, ir 3000 kv.km. nuo vakarų iki rytų. Indijos teritorija išsiskiria trim gamtos rajonais. Indijos sostinė DELIS. Didžiausios upės: Gangas, Indas, Bramaputra.

Gyventojai:

1002 mln. žmonių (1999 m. spalio mėn.) Vidutinis gyventojų tankumas – 267,69 žmogaus kvadratiniame kilometre. 26 procentai žmonių gyvena kaime, 74 procentai – mieste.

Šeima

Pagrindinė indų būties ląstelė yra šeima. Labai dažnai vienuose namuose, dalindameisi bendromis lėšomis gyvena kelios kartos, su seneliais, savo vedusiais ir nevedusiais vaikais bei vaikaičiais. Šiai sistemai nūdien sunku išsilaikyti, kadangi vis daugiau jaunų žmonių traukia į miestus, iškodami darbo. Vis dėlto šeimos ryšiai dar stiprūs. Indų jaunoji ir jaunikis. Maži vaikai jau žino, kas laikui atėjus, bus jų sutuoktinis. Tėvai jį pirma renka pagal kasta, labai svarbi astrologo nuomone. Jei būsimos poros žvaigždžių keliai sutampa, numatoma palankiausia vestuvių diena. Pagal taisykles, jaunieji iki tol neturi būti vienas kito matę.

Kastos

Bendruomenėje indai skirstomi (bet ne visada) į keturias kastas – varnas. Aukščiausia yra brahmanų (šventikų) kasta, toliau kšatrijų (karių), vaišijų (prekybininkų) ir šudrų (vargingųjų žemdirbių ir darbininkų). Aukštesniosios (pirmosios trys) kastos apima 17,6 procento gyventojų. Apie 43,7 procentų yra žemesniosios kastos indai, kurie gyvena daugiausia kaimo bendruomenėse, dirbdami žemę ir augindami gyvulius. Nors dauguma šiuolaikinių indų sakosi niekiną kastų sistemą, ji tebeveikia kaip socialinės paramos sistema.

Moteris Indijoje visada dėvi nacionlinį drabužį-sari. Pagal sario kokybę

(kaina gali būti nuo 10 iki kelių tūkstančiu dolerių) galima spręsti kokiai

kastai moteris priklauso. Moterį Indijoje visada turi globoti vyras. Jaunystėje-tėvas,

ištekėjus-vyras, našlaujant-brolis, sūnus, jei tokių nėra, ji turi gyventi atsižadėjusios,

sanjases gyvenimą ir būti globojama bendruomenės. Sakoma, „moteriai negalima

suduoti net gėle“.

Išėjus i gatvę Indijoje atrodo, tarsi būtum papuolęs i didelį turgų. Minios

žmonių, gyvulių, triukšmas, dulkės, ikyrūs prekeiviai. O atkišus rupiją vienam

elgetaujančiam, nežinia iš kur užplūsta visa minia, tiesiasi žaizdotos, šašuotos,

apipuvusios be pirštų rankos, apie kojas šliaužioja kažkoks padaras, mažai

primenantis žmogišką butybę. Sako tik ką gimusius kūdikius suluošina, kad

paskui šeima turetų pragyvenimo šaltinį, paleisdami ji elgetauti. Batų taisykla

įsikurūsi tiesiog ant žemės: patiestas audėklas, padėta pora įrankių, niekada

nežinai ar pridavęs batsiuviui taisyti savo batus jį sutartu laiku rasite ir ar iš viso

rasite. Kirpėjai ir barzdaskučiai isikūrę tiesiai po medžiu. Labai patogu-prikala

veidrodį prie medžio, pastato kėdutę ir kirpykla įrengta.

Daugiau, kaip du trečdaliai indų-visiški beraščiai, jie neturi darbo arba

netiesiogiai vergauja dirbdami juodžiausius darbus už 20-100 lt. algą per

mėnesį. Gatvės pilnos valkataujančių vaikų. Ištisos šeimos gyvena gatvėje:

pasistato palapinę, susikuria laužą ir gyvena. Čia pat prausiasi, gimdo ir miršta.

Po gatves slampinėja būriai bezdžionių, kiaulių, karvių, kačių, šunų. Jei viduryje

kelio atsigulė karvė, vairuotojas jokiu būdu nesipiktins, nesignalizuos. Pagal Indijos

religijas, gyvunai -praeityje buvę žmonės.

Prie šventojo Gango visą parą rūksta laužai. Už 2000 rupijų (260 lt) žmogaus

lavonas pavirsta i pelenus ir dūmus, o ceremonijos pabaigoje pelenai išbarstomi

į šventą upę. Griežtai draudžiama mesti nesudegintus kūnus. Bet ne visi išgali

susimokėti už sudeginimą, todėl temstant, šimtai lavonų atsiduria vandenyje.

Nesnaudžia ir grifai. Vaizdas gana žiaurus: krūvos lavonų, smilkstantys
laužai,

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 811 žodžiai iš 1616 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.