.Italija
Italai yra žavūs, protingi žmonės, kurių kultūrai Europa daug skolinga. Jie lengvai bendrauja ir puikiai suderina dvi savybes – gilią nuovoką ir nepaprastą lankstumą. Neišsenkantis jų gyvumas, šnekumas ir įtaigumas dažnai nepatinka santūriems britams, dalykiškiems vokiečiams ir tyliems skandinavams. Tačiau šiauriečiai daug laimėtų prisitaikydami prie italų draugingumo ir įsijungdami į jų mėgstamus pasikalbėjimus. Su italais galima daug kuo prekiauti, nes eksportas jiems gyvybiškai svarbus. Toliau pateiksime keletą užuominų šiauriečiams, kaip viena kita ekstravertiškumo nuolaida galima daug laimėti.
Kurioje srityje begyventų, italai yra kilę iš senovės etruskų, kurie atsirado maždaug 750 m. pr. Kr. ir garsėjo kaip amatininkai, muzikantai, jūrų keliautojai, kariai, pirkliai ir kalnakasiai, išgaunantys iš žemės vertingųjų vario, švino ir geležies rūdų. Mokslininkai neturi tikrų žinių, iš kur jų civilizacija atsirado, bet mano, jog didelę įtaką jiems padarė graikai. Eritrėjai žlugus, valdžią paėmė romėnai. Ankstyvosios Romos valstybės gentys padėjo Italijos sritinio separatizmo pamatus, nes skiriamosios geografinės sąlygos skatino atskirumą. Dabar šalyje yra dvidešimt oficialių autonominių sričių su savo mokesčių sistema ir įstatymais (nors kiekviena sritis priklausoma nuo Romos centrinės valdžios), su savo dialektais, valgiais, architektūra, geografija ir istorija. Keliaudamas iš srities į sritį jautiesi tarsi kirstum kitos šalies sieną. Be viso to, iš tikro yra dvi Italijos: pramoninė bei komercinė Šiaurė ir neišvystę žemės ūkio Pietūs (Medzodžiornas). Šie du regionai visad tarpusavyje varžėsi. Jeigu vieną šimtmetį sieniečiai sukurdavo architektūros stebuklą, florentiečiai buvo priversti juos pralenkti kitą šimtmetį. Taip kiekviena sritis kėlė savo kultūros lygį, ir tai buvo naudinga pasauliui. Gebėjimas įgyti pranašumą būdingas Italijos sritims ir net provincijoms bei miestams tiek praeityje, tiek dabar. Lombardijoje įsikūrusi Beretta galbūt yra seniausia giminės valdoma auksakalystės (nuo 1526 m. smulkių šaunamųjų ginklų gamybos) firma pasaulyje, tačiau Gucci, kurios centras Toskanoje, yra viena iš tarptautinių aukšto lygio simbolių. Italas tarp sričių daugiausia mato gastronominio pobūdžio skirtumus. Puikiausi baltieji valgomieji trumai auga Šiaurėje. Milano ossobucco (jautienos su kaulu patiekalas) yra žinomas pasaulyje; dėl fettuccine Alfredo (toks makaronų patiekalas) verta apsilankyti Romoje. Pešto (baziliko, alyvuogių aliejaus ir česnakų padažas, dažniausiai užpilamas ant makaronų) reiškia Genują. Bolonijinis padažas (malta mėsa su pomidorais) reiškia Boloniją. Prosciutto (kumpis) būdingas Parmai. Chianti (kianti, tam tikra vyno rūšis) – Toskanos įžymybė. Atskiriems šalies rajonams būdingi tam tikri tradiciniai renginiai. Pavyzdžiui, Sieną garsina Palio (kasmetinės žirgų lenktynės, kurių dalyviai vilki viduramžių drabužiais ir neša spalvotas vėliavas). Drabužiai yra vienintelis etninis skiriamasis požymis, kuris amžiams bėgant nublanko. Tautiniai sričių kostiumai dabar dėvimi tik per šventes.
Italai mėgsta pasikalbėti apie savo šeimos gyvenimą, atostogas, viltis, siekius, nusivylimus ir pomėgius, rodyti vaikų fotografijas ir t.t. pasidalykite samprotavimais apie politinį ar religinį gyvenimą – Italijoje tai įprasta ir nereikia būti neprieinama uola. Pasikalbėkite apie įsitikinimus ir vertybes. Nebijokite pasirodyti šnekus. Kad ir kaip (kalba apie virvę pakaruoklio namuose). stengtumėtės, italams, kurie kalba dešimteriopai daugiau, vis tiek atrodysite uždaras.
Italams šeima — svarbiausias gyvenimo dalykas, nuolatinė vienybės ir tradicijos versmė. Galbūt tokiu tvirtu ramsčiu ji tapo iš būtinybės, stengiantis išlikti sūkuringose Italijos istorijos bangose, veržiantis svetimoms kultūroms, vykstant regioniniams konfliktams ir pasauliniams karams, valdant nepastovioms vyriausybėms. Galbūt iš tokios šeimos sampratos kilo posakis campanilismo (pažodžiui – „ištikimybė savo varpinei“), tai yra įsitikinimas, jog savi namai geriausi. Žmogaus visuomeninė padėtis priklauso ne nuo jo turto, bet nuo kilmės (šeimos biografijos faktų) ir klasės, todėl pakeisti savo padėtį visuomenėje beveik neįmanoma. Nelabai seniai, ypač žemdirbių gyvenamuose pietuose, senelė, senelis, vaikai, jų vaikai ir visi jų artimieji gyveno po vienu 500 metų amžiaus terakotos stogu. Visai šeimai su artimaisiais vadovavo seniausias vyras „il padrone“, kuris uždirbdavo duonai, o motina likdavo virtuvėje, kad ją iškeptų. Tokia šeimos sandara tik iš pirmo žvilgsnio atrodė patriarchalinė. La padrona di casa, vyriausia amžiumi moteris, buvo tikrasis užkulisinis valdytojas: visi šeimos uždirbti pinigai suplaukdavo pas ją, ir ji juos paskirstydavo. Tačiau viešumoje iš pagarbos ji visada nusileisdavo savo vyrui. Kaip sakoma, „in casa non c’è pace quando gallina canta e gallo tace“ (Nėra tvarkos namie, kai višta kudakuoja, o gaidys tyli.) Šiandien norma tapo „branduolinė“ šeima (žmona, vyras ir vaikai). Tačiau net ir mažesnio pavidalo italų šeima išlieka patvaresnė nei jos analogas kitose Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Manoma, kad benamystė yra amerikiečių liga, irstančios šeimos požymis. Padori
italų šeima pasirūpina, kad nė vienas, turintis jų kraujo, nesivalkiotų po piazza (aikštę), ištiesęs ranką (prašydamas išmaldos).
Viena gera italų savybė, kad jie palyginti ne šovinistai ir nemano, jog viskas, kas itališka, savaime yra geriausia. Šis tautinis kuklumas, išskyrus Suomiją ir Italija, retai kitur aptinkamas. Nuoširdžiai už tą savybę italus pagyrę, susikrausite jų akyse moralinį kapitalą.
Italai nėra tokie įžeidūs, kaip ispanai, vokiečiai ar prancūzai. Jie priima kritiką ir prisitaiko. Su jais galima kalbėti atviriau negu su dauguma kitų europiečių, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti tiesumu ir stačiokiškumu.
Nepamirškite, kad jie bendrauja išraiškingai, žodingai, demonstratyviai ir akivaizdžiai emocingai. Jiems tai įprasta, o jums atrodo pernelyg teatrališka. Netikėkite, kad gestikuliuojantis ir rankomis savo kalbą paremiantis žmogus yra nestabilus ar nepatikimas. Priešingai, jūs atrodote jiems sustingę ir nedraugiški. Kad jie geriau jaustųsi, daugiau kalbėkite veidu ir visu kūnu.