Indijos menas
5 (100%) 1 vote

Indijos menas

Indijos menas

Senovės Indijos kultūra pradėjo formuotis III tūkst. pr. Kr. Indija ir jos menas buvo susijęs su kitomis senojo pasaulio kultūromis: nuo šumerų iki Kinijos.

Prieš 5000 metų Indo upės slėnyje klestėjo aukštą raidos lygį pasiekusi miestų kultūra. 1920 – 1930 metais atrasti senovės miestai Harapa, Mohendžo Daras. Miestuose gyveno po keliasdešimt tūkstančių gyventojų. Juos supo sienos, gatvės buvo tiesios ir plačios. Namai dviaukščiai, iš degtų plytų, su maudymosi kambariais, kanalizacija, šuliniais. Gyventojai naudojo varinius ir žalvarinius įrankius. Prekiavo su Mesopotamija, Šumeru, Elamu. Turėjo svorio ir ilgio matus, dešimtainę skaičiavimo sistemą, raštą.

Harapos kultūrai sunykus, Indo ir Gango upių slėniuose iškyla nauja kultūra. Apie XV —XII a. pr. Kr. iš šiaurės vakarų į Indiją, apgyvendintą senųjų gyventojų dravidų, kėlėsi arijų gentys, atsinešusios savo kalbą ir tradicijas. Airijai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, amatais. Nors iš ankstyvojo arijų atsikėlimo laikotarpio archeologinių radinių nėra gausu, tačiau Vedų literatūroje pateiktų žinių pakanka.

Vedos yra seniausi Indijos filosofinės, religinės minties ir poezijos šventraščiai. Tai daugiausia žynių giedami himnai dievų garbei. Vedas sudaro keturi dideli sekralinių tekstų, himnų, maldų, ritualo, teologijos bei filosofijos traktų rinkiniai; Rigveda, Samaveda, Jadžurverda, Atarvaveda. Manoma, kad nerašytos Vedos egzistavo jau šeštame tūkstantmetyje prieš Kristų. Iki II tūkst. pr. Kr., sanskrito kalbos rašytinės tradicijos susikūrimo, šie tekstai iš kartos į kartą buvo perduodami žodžiu . vėlesniu laikotarpiu, kai Indijos teritorijoje atsirado daug vergovinių valstybių(Magama, Ošala, Anga) jų visuomenės gyvenimo ir kultūros atspindžių gausu didžiuosiuose epuose „Ramajanoje“ ir „Mhabharatoje“.

Ankstyvuoju laikotarpiu vyrauja vedų religija — vedizmas. Panteoną sudaro svarbiausių gamtos jėgų dievai: Agnis(Ugnis), Dausas(Dangus)Ušas(Aušra), Vajus(Vėjas). Aukojimo ceremonialą vedė ir prižiūrėjo žyniai — brahmanai. Jie tyrė ir aiškino senuosius religinius raštus ir dėl teikiamos lemtingos reikšmės aukojimui bei magiškiems burtams įgijo pranašumą. Išaugus jų reikšmei, vedizmą pakeitė nauja religija — brahmanizmas. Jis rėmėsi tomis pačiomis vedomis, tik kitaip jas traktavo. Vyriausi dievai Brahma(dievas kūrėjas), Višnu(dievas globėjas) ir Šyva(dievas griovėjas) sudarė trejybę. Jie ir kiti herojai bei pusdieviai tapo pagrindiniais Indijos meno objektais. Brahmanizmas skelbė visuomenės susiskirstymą. Klasės skirstytos pagal bendruomenėje atliekamą darbą: brahmanai(žyniai), kšatrijai(kariai), vaišijai(žemdirbiai) ir šudros(tarnai, vergai). Net Indijos miestas I tūkst. pr. Kr. pagal gyventojų kastas buvo suskirstytas į keturias dalis.

VII — Va. pr. Kr. šiaurės Indijoje iškilo Magados valstybė, apėmusi beveik visą Gango slėnį. Valdant Maurijų dinastijai, Magama tapo imperija, apimančia visą Indiją. III a. pr. Kr. Indija atrėmė Aleksandro Makedoniečio puolimus. Išaugo miestai, suklestėjo drėkinamoji žemdirbystė, amatai. IV – III a. pr. Kr. paplito raštas, kurio paminklai yra žymiausiojo Maurijų dinastijos valdovo Ašokos ediktai, iškalti uolose.

Pasak literatūrinių šaltinių, valdovų mediniai statiniai išsiskyrė didele prabanga. Pačio galingiausio valdovo Ašokoks rūmai stovėjo ant akmeninio pamato, turėjo 80 smiltainio kolonų. Rūmai buvo išpuošti skulptūromis ir medžio drožyba. Trijų aukštų pastatas turėjo didžiules sales, tapytas sienas, išpuoštas brangakmeniais, auksiniais ir sidabriniais augalų ir gyvūnų atvaizdais. Fasadą puošė smailėjančios arkos ir balkonai. Nuo rūmų Gango link ėjo terasų kelias, apsodintas sodais su fontanais ir baseinais. Miestą supo medinė siena su daugybe bokštų ir vartų bei platus griovys.

Kaip protestas prieš despotišką valstybę pasirodė eilė įvairių filosofinių ir religinių mokymų, pasisakančių prieš brahmanizmą, atmetančių Vedų autoritetą. Vienas — iš mokymų — budizmas. Šio mokymo pagrindėjas – Sidharta Gautama, įtakingo kunigaikščio sūnus, gyvenęs šiaurės rytų Indijoje VI a. pr. Kr. Būdamas 29 metų, jis paliko rūmus, žmoną, sūnų, ir po 7 metų klajonių bei apmąstymų pradėjo skleisti naują kelią į išsilavinimą, kurį pats nusakė kaip „užgesimą“ — atsiribojimas nuo išorinio pasaulio ir gilus vidinis susikaupimas. Sidharta Gautama pasiekė nirvaną ir pasivadino Buda, t.y. „praregėjusiu“, jis patyrė visišką išminties, valios ir jausmų susiliejimą, išreiškiantį „tikrąjį žinojimą“, aukščiausiąją palaimą. Svariausias jo skelbtas principas — ahmisos, „nekenkimo gyvosioms būtybėms“ principas uždraudė vedines gyvulių aukas, mėsos vartojimą.

Kitas mokymas — džainizmas — susiformavo panašiu metu kaip ir budizmas. Kūrėju laikomas Vardamana, pramintas Mahavyra(didvyriu) arba Džina(nugalėtoju). Džainizmas nepripažino nei demonų, nei dievų, tik tobulybę pasiekusius žmones. Svarbiausias principas — draudimas kankinti ar žudyti gyvas būtybes, nes ir menkiausio vabalėlio gyvybė vertinga kaip ir žmogaus.

Sėkmė lydėjo budizmą. Jis greitai išplito Pietų Indijoje tarp paprastų žmonių. Palaikė ir valdančiosios klasės. Jis
pasitarnavo kovai su brahmanų žyniais, pretendavusias į išskirtinę padėtį valstybėje. Valdant Ašokai, budizmas pripažintas valstybine religija. Įsivyravus budizmui, pradėta statyti akmeninius kulto statinius: šventyklas ir vienuolynus, kuriems taikytos jau susiklosčiusios architektūros tradicijos. Šventyklas puošė skulptūros, reljefiniai atvaizdai seniausių mitų, legendų motyvais.

Žlugus Maurijų imperijai didesnioji dalis Šiaurės Indijos atiteko Kušanų karalystei, kuriai priklausė dalis Vidurinės Azijos, Afganistano, net Kinijos. Taip iš Indijos po kitas Azijos šalis sparčiau pradėjo plisti budizmas. III a. karalystė pradėjo smukti. Vėl atsigavo ir ėmė augti Guptų dinastijos valdoma Magama. Ji tapo Guptų valstybės centru.

Budizmo ir džainizmo sunkiai suvokiamas racionalizmas, griežtas asketizmas ir ateizmas ėmė nepatenkinti plačiųjų liaudies sluoksnių, susiformavo induizmas — svarbiausia Indijos religija. Skiriamasis jos požymis — teizmas. Trejybės ryškiausias dievas — Višnu. Jis maloningai prisiartina prie žmonijos per dešimtį savo „nusileidimų“, inkarnacijų. Viešpats Krišna, lig šiol populiariausia aštuntoji Višnu inkarnacija, reikšmingas tuo, kad jame įsikūnija visa Višnu esybė. Devintoji Višnu inkarnacija — Buda, tačiau jis neperėmė šventųjų knygų, neigė Dievo kaip aukštesniosios būtybės egzistavimą. Todėl savo tėvynėje Indijoje budizmas neįsitvirtino ir VII a. galutinai buvo išstumtas.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1033 žodžiai iš 1971 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.