Indijos vandenynas
5 (100%) 1 vote

Indijos vandenynas

Indijos vandenynas

INDIJOS VANDENYNAS yra tarp Afrikos, Azijos, Australijos ir Antarktidos. Pietvakariuose jis jungiasi su Atlantu, rytuose ir pietryčiuose – su Ramiuoju vandenynu. Pietinė Indijos vandenyno dalis priskiriama Pietų vandenynui. Indijos vandenyno plotas: su jūromis 74 917 000 km², be jūrų – 73 442 700 km²; vidutinis vandens tūris atitinkamai 291 945 000 km³ ir 291 030 000 km³; vidutinis gylis – 3 897 m ir 3 963 m; didžiausias gylis – 7 209 m (Sundos lovyje).

GAMTA. Daugiausia įlankų ir jūrų yra Indijos vandenyno šiaurėje. Didžiausios įlankos: Bengalijos, Omano, Adeno. Rytinių pakrančių įlankos mažesnės: Karpenterijos, Didžioji Australijos, Spenserio, Šv. Vincento. Jūros: šiaurėje – Raudonoji jūra ir Persijos įlanka (abi vidinės), Andamanų jūra (pusiau uždara); šiaurės rytuose – Timoro ir Arafūros jūros (abi pakraščio). Visos didesniosios Indijos vandenyno salos kontinentinės kilmės: vakarinėje pakrantėje – Madagaskaras; šiaurinėje – Sokotra ir Šri Lanka. Indijos vandenyno viduryje yra vulkaninių (Maskarenų, Krozė, Princo Eduardo) ir koralinių (Lakadyvų, Maldyvų, Čago, Kokosų, dalis Andamanų) salų.

Žemynų krantus juosia šelfas, kurio didžiausias plotis – 126 km. Išorinis jo pakraštys – 50 – 200 m gylyje, prie Šiaurės Australijos – 300 – 500 m. Kontinentiniai šlaitai statūs (10 – 30º), daug kur išvagoti povandeninių kanjonų – sausumos upių (Indo, Gango ir kt.) slėnių tęsinių. Šiaurės rytuose yra Sundos salų pakiluma. išilgai jos vakarinio pakraščio tęsiasi Sundos povandeninis lovys. Povandeniniai kalnagūbriai ir kalnai Indijos vandenyno guolį dalija į duburius. Duburių dugnų reljefas – akumuliacinės (arčiau žemynų) ir kalvotos lygumos. Ilgiausias povandeninis kalnagūbris – Rytų Indijos (~5 000 km ilgio, dienovidinių krypties). Kiti 2 dienovidinių krypties kalnagūbriai tęsiasi į pietus nuo Indostano pusiasalio ir Madagaskaro salų. Iš Indijos vandenyno centro į įvairias puses šakojasi 3 povandeniniai kalnagūbriai: į šiaurę – Arabijos–Indijos kalnagūbris, į pietryčius – Centrinis Indijos kalnagūbris ir Australijos-Antarktidos pakiluma, į pietvakarius – Vakarų Indijos ir Afrikos-Antarktidos kalnagūbris. Yra vulkanų (Bardino, Ščerbakovo, Leno). Didžiausios dugno nuosėdų storymės (iki 4 km storio) yra kontinentinių šlaitų papėdėse; vandenyno viduryje nuosėdų storis ~100 m. Nuosėdos organinės kilmės: daugiausia foraminiferinės, diatomėjinės (piečiau 50º pietų platumos), radioliarinės (prie pusiaujo) ir koralinės (tropinėse platumose). Arti žemynų – terigeniniai dariniai; 4,5 – 6 km gylyje – raudonieji giliavandeniai moliai. Šelfinę Indijos vandenyno dugno dalį ir vandenyno viduryje esančius kalnus sudaro kontinentinio tipo tektoninės struktūros. Indijos vandenyno centre didelius plotus užima okeaninės, pakraščiuose – kontinentinės platformos. Aktyvios tektonikos sričių mažiau; tai geosinklinos (Sundos lovys), georiftogenos (Indijos vandenyno vidurio kalnai). Dalis Maskarenų kalnagūbrio – Gondvarnos žemyno liekana. Naudingosios iškasenos: šelfuose nafta ir dujos (daugiausia Persijos įlankoje), monacitiniai smėliai (Indijos pietvakarinėje pakrantėje); riftuose – chromo, geležies, mangano, vario rūdos; dugne – geležies ir mangano konkrecijos.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 446 žodžiai iš 888 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.