Indijos vandenyno tyrimo istorija
5 (100%) 1 vote

Indijos vandenyno tyrimo istorija

Dar I a. pr. m. e. vienoje Kinų knygoje rašoma apie Indoneziją ir priduriama, kad per du mėnesius iš ten galima nuplaukti į Indiją, kurioje tuo metu buvo žinomos kinų prekės. Mūsų eros pradžioje kinai atliko nemažai kelionių jūra: siekė Filipinus, arabų kraštus, Rytų Afrikos pakrantes. Kinijoje kelionių padaugėjo IV-VII m. e. amžiuje. Viena iš jų buvo Fa Sianio kelionė (399-414 m.). Jisai sausuma nukeliavo iki Gango slėnio, iš ten jūromis per Ceiloną (Šri Lanką), Javą, Sumatrą grįžo į Kiniją, nukeliavo 8 000 kilometrų sausuma ir 12 000 kilometrų jūra. Apie savo keliones paliko platų geografinį aprašymą, kuris išsiskiria savo detalumu iš kitų tuometinių aprašymų.

Indija, kaip ir Kinija, ankstyvuoju savo raidos laikotarpiu prekybinius ryšius su kaimynais palaikė per klajoklius. Indai, nors ir nelaikomi gerais jūrininkais, keliauti, manoma, bus pradėję dar II tūkstantmetyje pr. m. e. Tuo metu, gal net pirmieji, surado musoninį kelią į Afriką, kurį, kaip spėjama, slėpė nuo kaimynų. Iš Indijos į Egiptą, pasinaudojant musonais, tekdavo plaukti 30-40 dienų. Lapkričio-kovo mėnesiais indų jūrininkai leisdavosi iš Indijos į vakarus, o vasarą, kai pūsdavo pietvakarių musonas, – grįždavo. Tokiu būdu per metus tarp Indijos ir Viduržemio kraštų praplaukdavo apie 120 laivų. Reikia paminėti, kad XIV a. pr. m. e. egiptiečiai kasė kanalą iš Viduržemio jūros į Raudonąją jūrą. Šis kanalas greit užsinešdavo smėliu, bet vėl būdavo kasamas, kol galiausiai VII a. pr. m. e. kanalą nustojo kasę. Indų jūrininkai keliavo ir į rytus, kur jie atrado Ceiloną ir Vietnamą. Spėjama, jog plaukiodami po Bengalijos įlanką, pirmąsias žinias apie šias šalis įgijo dar II tūkstantmetyje pr. m. e.

Manoma, kad mesopotamiečiai statyti laivų nemokėjo – prireikus jų įsigydavo iš Finikijos. Iš persiškojo laikotarpio Herodotas mini imperatorių Darijų, kuris V a. pr. m. e. išleido į didelę kelionę laivą su Jonijos graikų jūrininkų įgula. Pastaroji ekspedicija ištyrė Kabulo ir Indo upes. Po to jie plaukė išilgai žemyno krantų į vakarus, neužsukdami į Persų įlanką, kuri jiems turbūt buvo gerai žinoma. Po 30 mėnesių (2,5 metų) apiplaukę Arabų pusiasalį, laivas pasiekė Sueco įlanką.

Senovės egiptiečiai labiausiai pasižymėjo kaip geri upeiviai. Gal dėlto jie kiek mažiau domėjosi Viduržemio jūra ir Indijos vandenynu. Tačiau egiptiečiai išžvalgė jūrų kelią išilgai Afrikos krantų į Punto šalį (dabartiniai Somalis ir Jemenas). Perplaukę Bab al Mandebo sąsiaurį jie pasiekė Adeno įlanką. Keliaudami patyrė, kad plaukti į Puntą geriausia birželio mėnesį, kada pučia palankūs šiaurės vakarų vėjai. Grįždavo jie rudenį pučiant pietryčių vėjams.

Bene didžiausiu finikiečių pasiekimu reikia laikyti jūreivystės ištobulinimą. Daug plaukiodami jie sukūrė labai gerus prekybinius ir karinius laivus. Finikiečiai nemažai keliavo ne tik po Viduržemio jūrą. Jų prekybinės galeros pasirodydavo ir Indijos vandenyne, Persijos įlankoje. Greičiausiai savo pietinėms kelionėms laivyną laikė Raudonojoje jūroje. Manoma, kad finikiečiai žinojo kelią net į Indiją. Egiptiečių pasamdyti jie nuplaukdavo į vadinamąją Punto šalį, keliavo į dabar užmirštą turtų kraštą Ofirą. Yra teiginių, jog ta šalis – tai Ceilono sala. Šiaip ar taip Ofiro šalies, be abejo, reikėtų ieškoti Indijos vandenyno pakrantėse (Saudo Arabijoje, Jemene, Somalyje), nes ekspedicija prasidėdavo Akabos įlankoje (Raudonojoje jūroje). Valdant Egiptą faraonui Necho (VI a. pr. m. e.), finikiečiai atliko didžiausią senųjų laikų geografinę kelionę aplink Afriką, kuri tuo metu buvo vadinama Libija. Apie šią kelionę gal nieko ir nežinotume, jei ne lakoniška graikų istoriko Herodoto pastaba senovės Egipto aprašyme: “Libija, kaip paaiškėjo, yra iš visų pusių skalaujama jūrų, išskyrus tą dalį, kur ji susisiekia su Azija. Necho, Egipto karalius, mūsų žiniomis, yra pirmas, kuris tai įrodė. Sustabdęs kanalo iš Nilo į Arabų įlanką (Raudonąją jūrą) kasimą, išsiuntė finikiečių laivus, įsakydamas jiems, kad plauktų pro Heraklio stulpus (Gibraltaro sąsiaurį) ir tuo būdu pasiektų Šiaurės jūrą (Viduržemio jūrą), o po to sugrįžtų į Egiptą. Taigi, išvykę iš Raudonosios jūros, finikiečiai plaukė į Pietų jūras. Atėjus rudeniui, sustojo ir užsėjo žemę Libijos pakrantėje, paskui laukė, kol javai pribręs. Nuėmę derlių, keliavo toliau. Taip praėjo dveji metai. Trečiaisiais jie pasiekė Heraklio stulpus ir grįžo į Egiptą. Parvykę pasakojo tokius dalykus, kuriais gal kas kitas ir patikės, bet man jie atrodo neįtikėtini, būtent, kad, plaukdami aplink Libiją, jie matė Saulę dešinėje. Taip Libija tapo pirmą kartą pažinta.” Herodoto aprašymas pakankamai įrodo tos kelionės tikrumą: jo abejonės Saulės padėtimi patvirtina, jog tokia kelionė iš tikrųjų buvusi. Herodotas, šiaurės pusrutulio gyventojas, tuo metu kitaip ir negalėjo galvoti – jam ir turėjo šis reiškinys atrodyti neįprastas. Pagaliau, iš šio aprašymo matyti, kad Herodotas labai kritiškai vertino geografinius pasakojimus. Nors, kalbėdamas apie tris žemynus, jis sakė Aziją ir Afriką įsivaizduojąs kaip atskirus žemynus. Afriką – iš visų pusių apsuptą vandenyno, išskyrus
nedidelę dalį, kuri susiliečia su Azija. Yra prielaidų spėjimams, kad finikiečiai Afriką apiplaukė ne vieną kartą. Graikų keliautojas ir pirklys Eudoksas iš Kizikos 150 m. pr. m. e. savo kelionės metu pamini radęs Somalio pakrantėje sudužusio finikiečių laivo liekanas, ant kurių buvo išlikę Gadeso miesto (prie Gibraltaro sąsiaurio) ženklai. Ta žinia jau tada susidomėta. Niekas neabejojo laivo kilme, bet stebėjosi, kaip tas laivas iš Atlanto vandenyno atsirado kitapus Afrikos, nes jokie šaltiniai nemini antrosios kelionės aplink Afriką. Iš to galima spėti, kad finikiečiai ne kartą plaukiojo aplink Afriką. Šis spėjimas tuo įdomesnis, kad kelionę aplink Afriką europiečiai pakartojo tik po dviejų tūkstančių metų.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 997 žodžiai iš 2875 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.