TURINYS
ATRADIMAS
PAPLITIMAS GAMTOJE
FIZIKINĖS SAVYBĖS
CHEMNĖS SAVYBĖS
NAUDA IR ŽALA
NAUDOTA LITERATŪRA
ATRADIMAS
1863 metais vokiečių mokslininkai F. Reichas ir T. Richteris tirdami sfaleritą atrado naują elementą – indį. Šis elementas buvo pavadintas pagal būdingas mėlynas (indigo spalvos) spektro linijas. Indį iš anksto numatė D. Mendelejevas. Indis yra D. Mendelejevo periodinės sistemos 5 periodo III grupės elementas. Jo eilės numeris 49, o atominė masė 114,82.
PAPLITIMAS GAMTOJE
Gamtinis indis yra dviejų izotopų 113In (4,33%) ir 115In (95,67%) mišinys. 115In yra šiek tiek radioaktyvus. Ji skilimo pusamžis yra 6*10¹² metų. Indis sudaro 2,5*10ˉ³ % Žemės plutos masės Jis yra išsisklaidęs junginių pavidalu cinko, kadmio, alavo rūdose.. Grynuoliai ir mineralai labai reti.
FIZIKINĖS SAVYBĖS
Indis yra išsklaidytas elementas, sidabriškai baltas, plastiškas ir minkštas metalas, galio cheminis analogas. Jo oksidacijos laipsnis +3. Indžio tankis-7310 kg/m³. Lydymosi temperatūra 429˚C, o virimo temperatūra yra 2075˚C. Indis yra geras reduktorius ir aktyvus metalas. Kambario temperatūroje jis nesioksiduoja. Ore jis nekinta, nes būna apsitraukęs plona In2O3 plėvele. Kaitinamas užsidega ir dega mėlyna liepsna, sudarydamas In2O3. In2O3 yra kristalinė, vandenyje netirpi medžiaga. Jis yra mažai patvarus. In2O3 yra amfoterinis oksidas. Indis sudaro trivalenčio metalo chloridą, nitratą, sulfatą. Ši druska gerai tirpsta vandenyje ir hidrolizuojasi. Indžio sulfatas su šarminių metalų ir amonio druskomis sudaro dvigubąsias druskas – alūnus. Indžio junginiai yra labai nuodingi. Jis sudaro lydinius su galiu ir taliu arba su kitais metalais ir nemetalais (pvz., su Pb, Sn, Al, Zn, Cd, Sb, As). Intermetaliniai junginiai su arsenu ir stibiu yra geri puslaidininikiai. Indis gaunamas iš švino, cinko, ir alavo gamybos atliekų, kuriose jo yra nuo dešimtųjų iki tūkstantųjų procento dalių.