Individas ir visuomenė1
5 (100%) 1 vote

Individas ir visuomenė1

Individas ir visuomenė



________________________________________

Žmogaus, kaip gyvūnas, priklauso materialiajai gamtai, bet kaip dvasia yra virš šios gamtos. Žmogaus būtis – tai buvimas pasaulyje. Žmogus nuolat yra motyvuojamas praeities ir projektuojamas į ateitį . Tik žmogui būdinga laikiniškumo atmaina – istoriškumas . Tik žmogus turi istoriją . Žmogaus buvimas pasaulyje yra buvimas kartu su juo. Žmogaus esmė daro jį visuomenišką .

Žmogaus kūniškumas yra atviras pasauliui. Vertikali eisena išlaisvina nespecializuotas žmogaus rankas ir atveria žvilgsniui platų horizontą, klausa ir rega tampa svarbesni už lytėjimą, uoslę, skonį. Tas nespecializuotumas rodo jį esant tokia gyva būtybe, kuri pati turi susikurti gyvenimo galimybę .

Žmogus su pasauliu santykiauja klausdamas. Iš prigimties susijęs su pasauliu, jis specifiškai informuojamas iš išorės. Žmogaus būtis yra buvimas pasaulyje. Pasaulis egzistuoja tik žmogaus dėka, kadangi tik žmogus sugeba matyti įvairovę. Žmogui erdviškumas įgyja pasaulio prasmę .

Kaip subjekto ryšys su objektais, žmogaus sąmonė yra pasaulio įsisąmonimas, kurį atitinka savimonė. Taip įsisąmoninamas pasaulis atskleidžiamas kaip visuma. Pasaulio atskleidimas, supratimas kaip visumos – sudaro terpę, kurioje egzistuoti pradeda Visuomenė. Nes tik mastantis Žmogus, kaip individas, kuris vien suprasdamas ar mėgindamas suvokti esamą pasaulį, sugebantis mąstyti, vertinti bei įtakoti reiškinius, gali būti visuomenės dalimi.

Visi žmonės siekia laimės. Laimė yra tai, kas siekiama dėl jo paties, kas pasitenkina pačiu savimi. Tai yra galutinis veikimo tikslas . Bet kokia veikla yra laimės siekimas. Veiklos įprasminimas priklauso nuo to, koks yra žmogus, tai suprantama kad kaip žmogus-individas įprasmina savo veiklą, taip, tokiu pagrindu kuriama visuomenė. Formuojasi visuomeninis laimės siekimas, pasaulietiškumo suvokimas esant bendruomenėje.

Žmogaus buvimas – pasaulyje yra buvimas – kartu, tai yra buvimas su kitais žmonėmis. Žmogus kaip savitikslis gali save atbaigti, išskleisti ir įgyvendinti tik kartu su kitais žmonėmis. Žmogaus dvasia realizuoja save kalbiškai. Žmogaus esmė yra visuomeniškumas. T.y. žmogaus kaip individo priklausymas visuomenei. Žmogaus būtis – buvimas kartu su kitais asmenimis, individais, lemia santykį tarp to koks turi būti norimas pasaulis.

Žmogus iš prigimties yra politinė arba socialinė būtybė, jam lemta gyventi visuomenėje iš prigimties .

Žmogaus buvimas visuomenėje sukelia įtampą ir konfliktus. Tai ne neigiamybė. Savirealizacija nevyksta be krizių.

Visuomenė – socialinio bendradarbiavimo erdvė . Formuojasi, remiantis poreikių sistema. Žmogus pats turi susikurti gyvenimo galimybes, tad jo poreikiai jį verčia bendradarbiauti su kitais, tapti visuomenės dalimi. Kol žmogaus dvasia orentuota į natūralius poreikius, tol ji nėra laisva. Laisva tampa tada, kai suvokia savo giliausią poreikį – kaip dvasią.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 423 žodžiai iš 761 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.