INDIVIDAS IR VISUOMENE
.
Žmogus žmogui yra svetimas iš esmės, nepažystamas, nesuprantamas, nepriimtinas. Niekas nesupranta žmogaus kančių, jo vienišumo, baimių.
Be konkretaus žmogaus nėra egzistencijos. Kiekvieno ji kitokia. Svarbiausias dalykas yra sąmoningas žmogaus dalyvavimas savo gyvenime ir savęs kurime. Save suprasti ir kurti žmogus gali tik pats. Žmogus (individas) privalo savo gyvenimą suvokti kaip autentišką, niekieno nepakartojamą. Asmuo privalo suvokti savo būties laikinumą ir juo labiau ją vertinti.
Jaspersas kalba apie kiekvieno žmogaus egzistencija; kančią, mirtį. Nuo jų negalime pabėgti, reikia išdidžiai priimti jas. Svarbiausia čia- individo pasisprendimas ir valia.
Žmogus yra atsakingas visuomenės narys, pasirinkimo, apsisprendimo svarba.
R.Grigas
Pasaulis, kuriame mes gyevname, yra sukarpytas, suskaidytas į daygybę tarpusavyje susijusių, susipynusiu ląstelių-organizacijų.
Žmogus visada yra apsuptas kitų. Tie kiti-tai ne tik asmenys, su kuriais jis bendrauja, bet ir visas socialus pasaulis, su kuriuo sieja tam tikri ryšiai, įsipareigojimai. Juos atligdamas, žmogus keičiasi, tobuleja, o kartais ir … degraduoja.
Gelme, noretusi kazka apie tavo pasisakyma parasyti, ebt gal savijauta emocine ne ta, ne stu pasakei viska ka noretusi ir man paskayti, pridurti neturiu ko ir atimti tuo labiau.Tu teisi, zmoens patys renkasi rinktis minios banda ir buti ten nuteistam ar isteisintam, ar rinktis vienatve ir isgyventi individo ir visuomenes santyki kitaip, giliau, prasmingiau ir kiek idemiau, daugiau praregint, pasineriant i save spazinima, i pasualio pazinima, praregejima, i viksa kas supasi aplink mus…