TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………….3
1. INDIVIDUALIOSIOS (PERSONALINĖS) ĮMONĖS……………………4
1.1. Individualiosios įmonės pranašūmai ir trūkumai………………….4-5
2. INDIVIDUALIOSIOS ĮMONĖS STEIGIMAS……………………..5-8
2.1. Įmonės vietos parinkimas………………………………………………….8-9 2.2. Ar geriau įsigyti veikenčią įmonę, ar statyti naują………………9-10
2.3. Įmonės įregistravimas…………………………………………………..10-14
3. Investicijų poreikio įvertinimas……………………………………………..14
4. Finansavimo šaltiniai………………………………………………………14-15
IŠVADOS ……………………………………………………………………………………..16
LITERATŪRA ……………………………………………………………………………..17
ĮVADAS
Įmonė – šalies ekonomikos pagrindas. Visos šalies ūkis pagrįstas įmonių veikla. Nuo jų veiklos rezultatų priklauso respublikos ekonomikos potencialo augimas. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos respublikos įmonių įstatymas. Jis ir nusako įmonės sapratą: „Įmonė yra tvarka, tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių daiktinių, finansinių ir materialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas“. Kiekviena įmonė vienija tam tkrą darbuotojų kolektyvą, turi savo žinioje gamybos priemones, medžiagas, žaliavas, vykdo gamybos ar paslaugų procesus. Įmonė, kaip teisinis subjektas, gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.
Veikiantieji Lietuvoje įstatymai numato tokias įmonių rūšis: individualios (personalinės), akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kredito unijos. Visos įmonės skirstomos į dvi grupes: turinčios juridinio asmens teises (juridiniai asmenys) ir neturinčios juridinio asmens teisių (fiziniai asmenys).
Šiuo metu Lietuvoje viena iš populiariausių įmonių rūšių yra individualioji įmonė. Jos steigimas yra nesudėtingas, nebrangus, neilgai užtrunka. Absoliuti dauguma įmonių įkuriamos, panaudojus savas ir skolintas lėšas.
1. INDIVIDUALIOSIOS (PERSONALINĖS) ĮMONĖS
Individualioji (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios privatinės nuosavybės teise. Šios įmonės neturi juridinio asmens teisių, jų turtas neatskirtas nuo įmonininko turto.
Skirtingai nuo kitų įmonių rūšių, individualiosios įmonės teisinio reguliavimo klausimais atskiro įstatymo neturi.
Individualiosios įmonės pavadinime, būtina įvardyti jos savininką. Šio tipo įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veiklą. Individualiosios įmonės priklauso daugiausia vienam asmeniui ar keletui žmonių. Įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai (pvz., eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.). Įmonės dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Pagamintą produkciją jos realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais. Individualiosioms įmonėms daugiausia priklauso amatų ir paslaugų įmonės. Įmonė gali būti likviduojama paties savininko arba teismo sprendimu, jeigu nevykdo savo prievolių.
Individualiosios įmonės gali būti dviejų tipų: 1) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir jos šeimos narių darbu; 2) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu.
1.1. Individualiosios įmonės pranašūmai ir trūkumai
Individualiai įmonei būdingi tokie pranašūmai:
1. Įmonininkas turi visišką teisę tvarkytis įmonėje pagal savo norą ir reikmę;
2. Sprendimai priimami individualiai ir išorinių taisyklių neribojami;
3. Steigimas yra nesudėtingas, nebrangus, neilgai užtrunka.
4. Privati nuosavybė – svarbus akstinas plėsti ir piginti gamybą, diegti mokslo ir technikos naujoves;
5. Individualią įmonę paprasčiau įregistruoti;
6. Savininkas bet kada gali nutraukti įmonės veiklą;
7. Neprivalomi specialūs valdymo organai;
8. Galima paprastesnė apskaita;
9. Mažesni pajamų mokesčiai, tarifai.
Prie individualios įmonės trūkumų priskiriami:
1. Savininkas rizikuoja ne tik verslu, bet ir savo asmeniniu turtu;
2. Įmonės kapitalą limituoja įmoninko turtas;
3. Visas įmonės pelnas priklauso įmonininkui, o tai reiškia, kad nesudaroma jokių rezervų ir tolesnė įmonės plėtra negarantuojama;
4. Neturi galimybių samdyti labai kvalifikuotų specialistų;
5. Profesionalios vadybos stoka.
2. INDIVIDUALIOSIOS ĮMONĖS STEIGIMAS
Kuriant įmonę reikia laikytis tam tikro eiliškumo (plano).
Pirmajame etape suformuluojama įdėja, kurios įgyvendinimas tenkintų konkretaus vartotojo poreikius, kad būtų gaunamas pelnas. Reikia pasirinkti tokius gaminius (paslaugas), kurie užpildytų rinkos poreikius. Idėjų suformulavimas priklauso nuo paties verslo kūrėjo sugebėjimų, įžvalgumo, turimos informacijos,
materialinių sąlygų ir kt.
Antrajame etape įvertinamos įmonės kūrėjo asmeninės savybės, nuo kurių priklausys priimami sprendimai, įmonės perspektyvos ir pelningumas. Dažniausiai mažosios ir vidutinės įmonės žlunga ne dėl finansinių sunkumų, situacijos rinkoje, o dėl verslininko nesugebėjimo vadovauti. Verslininko talentas pasireiškia sugebėjimu greitai įvertinti padėtį ir sudaryti principinį veikimo planą, pateikti savo mintis, duoti nurodymus, bendradarbiauti ir kontroliuoti įmonės veiklą.
Trečiajame etape įvertinama situacija rinkoje: kapitalo poreikis, iš kokių šaltinių jis bus formuojamas; kokia žaliavų, energijos ir darbo jėgos išteklių rinka. Visa tai žinant, išryškėja būsimojo verslo stipriosios ir silpnosios savybės, ir tai įvertinus, parenkama įmonės forma.
Ketvirtajame etape atliekamas apytikslis įmonės dydžio pagrindimas, parenkama įmonės juridinė forma. Apskaičiuojamas reikalingas įmonės gamybinis pajėgumas, reikalingi finansiniai ištekliai. Įmonės juridinės formos pasirinkimą veikia asmeninės valdžios siekimas, materialinės ir finansinės būsimo verslininko galimybės, pelno paskirstymo būdas, mokesčių dydis ir kt.
Penktajame etape formuojama būsimosios įmonės organizacinė struktūra ir veiklos organizavimo projektas. Struktūra turi būti lanksti, paprasta, leidžianti greitai perduoti informaciją, apskaičiuojamas padalinių dydis, jų materialinis techninis aprūpinimas.
Šeštasis etapas skirtas įmonės steigimo dokumentų parengimui.
Septintajame etape įmonė registruojama.
Verslo planas
Verslo plano paskirtis – supažindinti suinteresuotus asmenis su svarbiausiais įmonės tikslais, atsakant į šiuos klausimus: kur esame? kur einame? kaip ten patekti? Jie gali būti įvairių tipų, priklausomai nuo jų rengimo tikslų.
Verslo plano rengimo metodikose nėra vienodo reikalavimo, kokios turi būti pagrindinės jo dalys. Bene svarbiausia, kad jame būtų pateikti pagrindiniai tikslai, jų pasiekimo realios sąlygos it teigiamų rezultatų pasiekimo būdai. Čia pavaizduodas vienas iš galimų verslo plano sudedamųjų dalių variantų:
VERSLO PLANO SUDEDAMOSIOS DALYS Bendra informacija apie įmonę, verslą
Investicijos
Rinka ir marketingas
Finansinės veiklos aprašymas
Valdymas, personalas
Finansai
Ekologija
Pagrindinių darbų grafikas
Bibliografija, priedai
Bendra informacija. Trumpai aprašoma įmonė, teisinis jos statusas, atsiradimas, sumanymo uždaviniai ir unikalumas.
Investicijos. Šioje dalyje aprašoma, ką įmonė planuoja pirkti, kokius darbus planuoja atlikti, ar kitos investicijos. Paprastai pateikiamos lentelės, kuriose nurodoma, kokie įrenginiai bus perkami, kiek jų bus perkama, kas įrenginius pagamino ir t.t.
Rinka ir marketingas. Tai viena svarbiausių plano dalių. Šioje dalyje turi būti nurodytos įmonės gaminių (paslaugų) pardavimo galimybės. Būsimajam investitoriui turi būti pateikta atitinkama informacija, kuri patvirtintų, kad įmoės gaminiai (paslaugos) turi paklausą, ir įmonė gali išvengti konkurencinėje verslo aplinkoje.
Įmonės veiklos aprašymas. Šioje dalyje paeikiama tokia informacija.
• bendra informacija apie objekto pajėgumus,apibūdinant šiuos pajėgumus lemiančius pagrindinius veiksnius (pvz., staklių skaičius, kitu įrengimų skaičius , pamainų skaičius, darbuotojų skaičius);
• sezoniškumo, ekonominės situacijos pokyčių ir pan. Įtaka objekto veiklai;
• informacija apie įmonės tiekėjus, nurodant jų pavadinima, buvimo vietą, tiekiamas žaliavas ir pan.
• dar išvardijami įrengimai ir pastatai, kurie priklauso įmonei arba kuriais naudosis objektas (elektra, vandentiekis ir kt.).
Dažnai dalyje “Objekto veikla” paruošiamas detalus objekto pastatų išsidėstymo teritorijoje žemėlapis, rodantis jų plotus, apitikrius atstumus tarp jų, taip pat objekto atstumus nuo autokelių, deležinkelio, jūros ar oro transportio susisiekimo tinklo bei jo atstumus nuo pacrindinių regiono miestų, šalių ar žemynų.
Valdymas. Personalas. Šioje dalyje pateikiama infoprmacija apie įmonės darbuotojus. Dažniausiai darbuotojai skirstomi į šias kategorijas: vadovai, gamybos personalas, prekybos ir marketingo personalas, kitas personalas.
Šioje dalyje dar pateikiama informacija apie: darbuotojų skaičių kiekviename padalynije, darbo pamainų skaičių ir trukmę, darbuotojų atlyginimus, nepinigines lengvatas, atostogas, nedarbingumo kompensavimo politiką, organizacinė įmonės schemą.
Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į informaciją apie viriausią valdymo personalą, jo kvalifikaciją ir patirtį.
Finansai. Šioje dalyje surašomos praėjusio laikotarpio finansinės ataskaitos bei jų prognozės. Prognozojama dažniausiai 3-5 metams. Dažnai pateikiama pagrindinių finansinių rodiklių analizė, kaštų kontrolė, lėšų šaltiniai ir panaudojimas, sąmatos, finansavimo etapai ir kt.