Indonezija
5 (100%) 1 vote

Indonezija

Šalies žemėlapis

[pic]

Šalies vėliava

[pic]

ĮvadasIndonezija stulbina visais dydžiais.Tai didžiausias pasaulyje salynas

susidedantis veik iš 14.000 salų, iš jų 1500 tūkstančių gyvenamos.Ji

nusitęsusi iš vakarų į rytus

5100km., o iš pietų į šiaurę- beveik 2000km.Tam, kad turistas aplankytų

visas įdomiausias Indonezijos vietoves reikėtų ten vykti 5 kartus ir

praleisti ten ne mažiau po mėnesį.Tuo ši šalis ir sudomino mane, nežinomi

kalnai, galingos ir nesuvaldomos upės.

Šalį galima suskirstyti į tokius regionus:Sumatra, , Kilimantaną, Java,

Bali, ir Malukų salyno.Darbe kai kariuos juos ir aprašiau, pateikdamas,

lankytinas vietas, pramogas teikiamas šalyje.

Geografinė padėtis|Oficialus šalies | Indonezija |

|pavadinimas | |

| Šalies sostinė | Džakarta |

| Piniginis vienetas | Rupija |

| Tikėjimas | Musulmonu 87%, krikščioniu 9%, kitu |

| |4% |

| Valstybės galva | |

| Vyriausybei vadovauja | |

| Šalies plotas |1 904 570 km2 |

| Ilgiausia upė | Kapusas 1142km. |

|Aukščiausias kalnas | Džajos kalnas(5030m.) |

|Gyventojų skaičius: | |

| Visoje Indonezijoje | 179 247 783 |

| Džakartoje | 7 mil. |

|Vidutinis gyvenimo ilgis:| |

| Vyrai | 62.4 metų |

| Moterys | 63.8 metų |

Valstybinė kalba

Oficiali valstybinė kalba – indoneziečių (Bahasa Indonesia – malajų kalbos

tarmė); javiečių, sundų, minankabau kalbomis leidžiami kai kurie

laikraščiai ir knygos; javiečių, sundų, minankabau, baliečių, batakų ir

kitomis transliuojamos radijo laidos; antroji kalba mokyklose – anglų ir

olandų; dvi kalbas moka 70 mln. žmonių; 583 vietinės tarmės.

Klimatas

Ekvatoriaus ir subekvatoriaus musoninis; iš dalies sausas birželio-rugsėjo

ir drėgnas spalio-balandžio sezonai šiaurinėse salose; beveik nekintanti

oro temperatūra visus metus (dieną +29 °C, naktį +23 °C) Javos saloje; vid.

oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Padangas Sumatroje

+26,5 ir +26,5 (4430), Džakarta +26 ir +26,5 (1780) bei Surabaja +27 ir

+25,5 (1285) Javoje, Kupangas Timore +27 ir +25 (1460).

Miškai

Vakarų Iriane ir Kalimantane neliesti amžinai žaliuojantys miškai,

Sumatroje daug pelkinių (Pietryčių Sumatroje yra antroji pagal dydį Azijos

pelkė), Javoje daug mišrių ir antrinių, visų salų pakrantėse mangrovės;

vertingiausi medžiai: tikmedžiai Javoje, kamparmedžiai ir pušys Sumatroje,

Borneo agačiai, juodieji Sulavesio medžiai, Timoro kajuputai, matojos

Vakarų Iriane, geležiniai medžiai, raudonmedžiai; kokosinės, saginės,

aliejinės irareko palmių plantacijos, kaučiukmedžiai, tungamedžiai ir

seibos; dėl miškų kirtimo Kalimantano sala neteko apie 20 proc. medžių

rūšių; mažėja miškų plotai, miškai užima šalies dalį proc.: 1976 = 64, 1981

= 61, 1991 = 57.

Indijos-Malajų ir Australijos zoogeografinės sritys; daug retų gyvūnų

orangutangai Sumatroje ir Kalimantane, gibonai, ilganosės beždžionės,

juodieji pavianai, leopardai, Sumatros ir Javos raganosiai, azijinės katės,

bantengai, anoa, babirusos, karūnuotieji, dryžuotieji ir fazaniniai

karveliai, kakadu, Rotšildo mainos, rojaus palapinukai, varlės skraiduolės,

Komodo varanai, didieji scinkai, sterblinė:; žiurkės, kuskusai. 30 tūkst.

augalų rūšių (10 proc. pasaulio), 540 žinduolių rūšių (12 proc. pasaulio),

1,3 tūkst. varliagyvių ir roplių rūšių (16 proc. pasaulio), 1,5 tūkst.

paukščių rūšių (3 vieta pasaulyje; 17 proc. pasaulio), 8 tūkst. žuvų rūšių

(daugiausia pasaulyje; 35 proc. pasaulio).

Geografiniai ekstremumai

Ilgiausios upės km: Kalimantane-Kapuasas 1040, Baritas (Barito) 880, Vakarų

Iriane – Mamberamas (Mamberamo) 700, Sumatroje – Džambis arba Haris 600;

didžiausias ežeras Toba 1264 kv.km; aukščiausia viršukalnė Punčak Džaja

(NggaPulu arba Karstinė Piramidė) 5029 m. Didžiausi nacionaliniai parkai

kv.km: Kerinčis-Seblatas (Kerinci-Seblat) 14845 – didžiausias Azijoje,

Leusero ugnikalnis (Gumung Leu-ser) 4165.

Demografijos žinios

Gyventojų skaičius mln.: 147,49 (1980 S), 179,32 (1990 S), 188,30 (1993 – 3

vieta Azijoje, 4 vieta pasaulyje). Vid. gyventojų tankumas 98 žm./1 kv.km.

Vid. metinis gyventojų prieaugis (proc.): 1981-1985 (+2,25), 1986-1991

(+1,80). 1000 gyventojų 1980, 1990 ir 1992: G 34,5, 27,5 ir 27; M 13, 9 ir

9; NGP 21,5, 18,5 ir 18; kūdikių mirtingumas 1000 gimusiųjų 108, 65 ir 66.

Vid. būsimojo gyvenimo trukmė 1980 ir 1990: vyrų 52 ir 60,
moterų 55 ir

63,5. Sudėtis pagal lytį proc.: vyrų 49,9, moterų 50,1. Sudėtis pagal amžių

proc.: iki 15 m. -39, 15-59 m. -55, 60-74 m. -5, per 75 m. – 1.

|Sala, salų grupė |Plotas |Gyventojų mln. |Žmonių |Sostine |

|Provincija |kv. km | |1 kv. | |

|Lietuviškai- | | |km | |

|indoneziškai | | | | |

| | | | | |

| | |1980 |1990 | | |

|Java ir Madura |132187 |9127 |107,53 |815 | |

|Džakarta-Jakarta Raya |590 |6,50 |8,22 |13932 |Džakarta-Jakarta |

|Vakarų Java-Jawa Barat|46300 |27,45 |35,38 |764 |Bandungas-Bandung |

|Rytu Java-Jawa Timur |47922 |29,19 |32,49 |678 |Surabaįa-Surabaya |

|Vidurio Java-Jawa |34206 |25,37 |28,52 |834 |Semarangas-Semaran|

|Tengah | | | | |g |

|Jokjakarta-Yogyakarta |3169 |2,75 |2,91 |918 |Jokjakarta-Yogyaka|

| | | | | |rta |

|Sumatra |473606 |28,02 |36.44 |77 | |

|Šiaurės |70787 |8,36 |10,25 |145 |Medanas-Medan |

|Sumatra-Sumatera Utara| | | | | |

|Pietų Sumatra-Sumatera|103638 |4,63 |6,28 |61 |Palembangas-Palemb|

|Selatan | | | | |ang |

|Lampungas-lampung |33307 |4,63 |6,01 |180 |Tandžunkarangas-Ta|

|• | | | | |njung Karang |

|Vakarų |49778 |3,41 |4,00 |80 |Padangas-Padang |

|Sumatra-Sumatera Barat| | | | | |

|Ačechas-Acech |55392 |2,61 |3,42 |62 |Banda |

| | | | | |Ačechas-Banda |

| | | | | |Acech (Kutaradja) |

|Riau-Riau |94562 |2,17 |3,28 |35 |Pakanbaru-Pakanbar|

| | | | | |u |

|Džambis-Jambi |44924 |1,45 |2,02 |45 |Džambis-Jambi |

|Benkulu-Bengkulu |21168 |0,77 |1,18 |56 |Benkulu-Bengkulu |

|Sulavesis |189216 |10,41 |1Z52 |66 | |

|Pietų |72781 |6,06 |6,98 |96 |Udžungpandangas-Uj|

|Sulavesis-Sulawesi | | | | |ung Pandang |

|Selatan | | | | | |

|Šiaurės |. 19023|2,11 |2,48 |130 |Manadas-Manado |

|Sulavesis-Sulavvesi | | | | | |

|Utara | | | | | |

|Vidurio |69726 |1,29 |1,71 |24 |Palu-Palu |

|Sulavesis-Sulavvesi | | | | | |

|Tengah | | | | | |

|Pietryčių |27686 |0,94 |1,35 |49 |Kendans-Kendan |

|Sulavesis-Sulavvesi | | | | | |

|Tenggara | | | | | |

|Mažojo Zondo salos |73614 |7,93 |9.42 |128 | |

|Vakarų Nusa |20177 |2,72 |3,37 |167 |Mataramas-Mataram |

|Tengara-Nusa Tenggara | | | | | |

|Barat | | | | | |

|Rytų Nusa Tengara-Nusa|47876 |2,74 |3,27 |68 |Kupangas-Kupang |

|Tenggara Timur | | | | | |

|Bahs-Bali |5561 |2,47 |2,78 |500 |Denpasaras-Denpasa|

| | | | | |r |

|Kalimantanas |539460 |6,72 |9.11 |17 | |

|Vakarų |146760 |2,48 |3,24 |22 |Pontianakas-Pontia|

|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |nak |

|n Barat | | | | | |

|Pietų |37660 |2,07 |2,60 |69 |Bandžarmasmas-Banj|

|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |armasin |

|n Selatan | | | | | |

|Rytų |202440 |1,22 |1,88 |9 |Samarinda-Samarind|

|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |a |

|n Timur | | | | | |

|Vidurio |152600 |0,95 |1,40 |9 |Palanka |

|Kalimantanas-Kalimanta| | | | |raja-Palangkaraya |

|n Tengah | | | | | |

|Metukai |74505 |1,41 |1.85 |25 | |

|Molukai-Maluku |74505 |1,41 |1,85 |25 |Ambonas-Ambon |

|Irian Džaja |421981 |1.17 |1*3 |4 | |

|Inan Džaja-lrian Jaya |421981 |1,17 |1,63 |4 |Džajapura-Jajapura|

| | | | | |(Sukarnapura) |

|Rytų Timoras-Loro Sae |14874 |0,55 |0.75 |50
|Dilis-Dili |

|INDONEZIJA-INOONESIA |2027087|147,49 |179,32 |88 |DŽAKARTA-JAKARTA |

| |* | | | | |

ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS: 27 provincijos, trys iš jų (Džakarta,

Jokjakarta ir Ačechas) turi ypatingos teritorijos statusą.

Istorijos žinios

I-VI a. – induistų valstybės Javoje ir Sumatroje; VII-XIV a. – galinga

Šrividžajos valstybė Sumatroje; 1293-1520 – paskutinė induistų valstybė

Madžapahitas Javoje; XIII-XV a. – islamas beveik visoje Indonezijoje; XVI

a. pradžia – portugalų pirkliai ieško prieskonių Molukų ir Mažojo Zondo

salose; 1610 – Nyderlandų Rytų Indijos kompanija, faktiška Indonezijos

kolonizavimo pradžia, pirmoji olandų gyvenvietė Batavija (dabar Džakarta);

1816-1922 – Nyderlandų kolonija; 1922-1941 – integruota Nyderlandų

Karalystės dalis; 1942-1945 – Japonijos okupuota.

1945 08 17 – nepriklausomybė (nacionalinė šventė), prezidentas Achmedas

Sukamas ir viceprezidentas Hata; 1945-1949 -Didžiosios Britanijos ir

Nyderlandų intervencija; 1949 12 27 – Indonezijos Jungtinių Valstijų

Respublika, nepriklausomybę pripažino Nyderlandai; 1963 – Nyderlandų

Naujoji Gvinėja atiteko Indonezijai, nuo 1973 vadinasi Irian Džaja; 1965-

1967 – generolo Sukarto ginkluotas perversmas, nušalintas pirmas

prezidentas Sukamas; po bandymo įvykdyti perversmą komunistų partija

uždrausta, 0,3 mln. komunistų sunaikinimas (kitais duomenimis 0,08 mln.),

generolas Suhartas paskirtas prezidentu; 1986 -transmigracinė programa: iš

tankiai gyvenamos Javos j tolimesnes salas; 1993 – šeštam penkerių metų

laikotarpiui prezidentu išrenkamas Suhartas.

Politinės žinios

Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO 1950 (buvo išstojusi 1965-1966),

OPEC 1962, ASEAN 1967; padengia 0,16 proc. JTO biudžeto išlaidų.

Unitarinė prezidentinė (dažnai vadinama autoritarine nacionalistine)

respublika; veikia 1945 Konstitucija (vėl įsigaliojusi 1959 prezidento

dekretu); valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas, renkamas

penkeriems metams Konsultaciniame liaudies kongrese (nuo 1968, perrinktas

1973, 1978, 1983, 1988 ir 1993 Suhartas – Suharto, vadinamas „plėtros

tėvu“).Konsultacinis liaudies kongresas (Majelis Permusyawaratan Rakyat),

turintis aukščiausią valdžią, 1000 narių (500 parlamentarų ir 500 skiriamų

narių, iš jų 253 nuo politinių organizacijų „funkcinių grupių“, 147 nuo

regionų, 100 skiria prezidentas), renkamų penkeriems metams; vienerių rūmų

parlamentas: Liaudies atstovų taryba (Dewan Penvakilan Rakyat), 500

deputatų (400 renkamų, 100 skiriamų kariškių -Abri), renkamų penkeriems

metams, visi Konsultacinio liaudies kongreso nariai.

3 veikiančios politinės partijos (vietų skaičius Liaudies atstovų

taryboje, 1992 06 rinkimai): GOLKAR partija (282) – „Funkcinės grupės“ arba

valdininkų koalicija, Jungtinė plėtros partija (62) – musulmoniška,

Indonezijos demokratų partija (56) – nacionalistinė krikščionių.

Ekonominės šalies

BVP mlrd.JAV dol.; 1980 = 78, 1990 = 101, 1991 =111, 1992 = 123, 1993 =

137; nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol.: 1971 = 90, 1991 =

610, 1992 = 670, 1993 = 730; realus kas metinis BVP prieaugis (proc.): 1980-

1989 ( + 6,2), 1990 (46,7), 1991 ( + 6,6), 1992 ( + 5,7), 1993 ( + 6,1),

1994 ( + 6,8).

Antrojo ešelono naujoji pramonės šalis („jauniausias tigras“).

Ekonominė politika. Penkmečio planai (1990-1994 Repelina V); mažėja

priklausomybės nuo naftos ir dujų; užsienio kapitalo investicijos mlrd.JAV

dol. (ne j naftos sektorių): 1987 = 1,5, 1992 = 10,3; kapitalas iš kur

proc.: Japonijos 35, Honkongo 12, JAV 10, Kanados ir Olandijos po 5; didelė

valdančiosios šeimos jtaka – du prezidento sūnūs stambūs verslininkai;

laisvoji Batamo salos prekybos zona netoli Singapūro.

Nafta, dujos ir anglys

Naftos gavyba mln.t: 1960 = 21, 1970 = 41, 1980 = 78, 1990 = 70, 1991 = 72,

1993 = 66 (2,2 . proc. pasaulio) ir eksportas mln.t: 1990 = 35, 1993 = 39

(2,5 proc. pasaulio); naftos eksportas j kur proc.: Japoniją 60, JAV 15,

Pietų Korėją 7, Taivaną 6, Kiniją 5; išžvalgytos atsargos 780 mln.t, esant

dabartiniam gavybos lygiui naftos užtektų 12 metų; 75 proc. naftos

siurbiama šelfe, kita Kalimantano, Sumatros ir Javos salose.

Gamtinių dujų gavyba mlrd.kub.m: 1980 = 18,5, 1990 = 61, 1992 = 73, 1993 =

75 (5 vieta pasaulyje); suskystintų dujų eksportas (6 vieta pasaulyje; 9

proc. pasaulio); dujų eksportas j kur: Japoniją 80, Pietų Korėją 10,

Taivaną 5; beveik visos dujos gaunamos šelfe, didžiausi telkiniai – Natuna

(pusė išžvalgytų atsargų, vienas didžiausių pasaulyje), Arūnas, Duris.

Naftos ir dujų eksporto dalis visame eksporte proc.: 1981 = 80, 1986 = 56,

1991 = 39 – „Pertamina“, „Perum Gas Negara“, „Bimantara Group“ (vadovauja

vidurinysis Suharto sūnus), „Kumpus Group“ (vadovauja jaunesnysis Suharto

sūnus).

Akmens anglių gavyba mln.t: 1986 = 2, 1992 = 25 ir eksportas mln. t: 1992 =

15.

Dar – alavo rūdos gavyba (2 vieta pasaulyje), alavo lydymas ir eksportas (3

vieta pasaulyje); nikelio
gavyba (5 vieta pasaulyje) ir eksportas (2

vieta pasaulyje); vario rūdos gavyba tūkst.t: 1980 = 60, 1990 = 160, 1993 =

380 (1 vieta Azijoje, 7 vieta pasaulyje) ir eksportas (pirmoji vieta

pasaulyje); aukso gavyba t: 1990 = 10, 1993 = 42.

Perdirbimo pramonė

Dalis BVP proc.: 1975 = 9, 1990 = 22, dirba 9 proc. šalies dirbančiųjų;

perdirbamosios pramonės indeksas (1980 = 100): 1987 = 160, 1991 = 260;

miško pramonė – ypač Kalimantane, Irian Džajoje, Sumatroje; pirmoji vieta

pasaulyje pagal faneros ir panelių eksportą (55 proc. pasaulio faneros ir

30 proc. pasaulio panelių eksporto); popieriaus ir celiuliozės gamyba –

„Sinar Mas Group“; senosios šakos: tekstilė, siuvimas, tabakas, laivų

statyba ir avalynė (1989-1991 tekstilės eksporto vertė išaugo 4 kartus) ir

naujosios šakos: elektronika ir elektrotechnika (televizoriai ir buitinė

eleK(rotechnika), stiklo ir cemento gamyba – „Texmaco Group“ (tekstilė),

„Sampoerna“ (cigaretės), „Kedaung“ (stiklas), „Maspion“ (buitinė

elektrotechnika).

Žemės ūkis

Tropikų prekinis; žemės ūkio produkcijos gamybos indeksas (1980 = 100):

1988 = 1′ 5, 1992 = 168; dirba šalies dirbančiųjų proc.: 1975 = 62, 1990 =

49, 1992 = 47, pagamina 19 proc. BVP vertės.

Maisto produktai mln.t – grūdų derlius: 1980 = 33, 1990 = 53, 1992 = 56 (3

vieta Azijoje, 6 vieta pasaulyje); 85 proc. grūdų derliaus tenka ryžiams,

ryžių derlius: 1980 = 29, 1990 = 45, 1992 = 48 (3 vieta pasaulyje), tačiau

ryžių importas: 1980 = 2, 1990 = 0,05, 1992 = 0,6; dar maistui – maniokas

arba kasava: 1980 = 13,5, 1992 = 16 (5 vieta pasaulyje pagal derlių) ir

eksportas (2 vieta pasaulyje); batatas arba saldžiosios bulvės (2 vieta

pasaulyje pagal derlių), sojos pupelės (6 vieta pasaulyje pagal derlių).

Tropikų kultūros

Prieskoniai daugiausia Molukų salose (vadinamos „Prieskonių salomis“) ir

Sumatroje; pirmoji vieta pasaulyje pagal gvazdikėlių derlių ir muskato

riešuto gamybą bei eksportą (Bandos ir Ambono salos bei gretimos salelės);

pirmoji vieta pasaulyje pagal prieskonių eksportą, 15 proc. pasaulio

eksporto vertės.

Natūralus kaučiukas, gaunamas iš kaučiukmedžio hevėjos koaguliuojant sultis

lateksą; gamyba mln.t: 1980 = 0,99, 1992 = 1,34 (2 vieta pasaulyje; 25

proc. pasaulio) ir eksportas (2 vieta pasaulyje; 29 proc. pasaulio); palmių

aliejaus gamyba ir eksportas (2 vieta pasaulyje; 15 proc. pasaulio

eksporto); kavos derlius ir eksportas (1 vieta Azijoje, 3 vieta pasaulyje;

7 proc. pasaulio eksporto); kopros gamyba (2 vieta pasaulyje); kakavos

derlius tūkst.t: 1980 = 15, 1992 = 175 (5 vieta pasaulyje) ir eksportas

tūkst.t: 1990 = 105, 1992 = 155 (3 vieta pasaulyje); arbatos derlius (3

vieta Azijoje, 5 vieta pasaulyje) ir eksportas (3 vieta pasaulyje).

Paukštininkystė-vištų skaičius mln.: 1980 = 160, 1992 = 600 (3 vieta

pasaulyje); ančių skaičius mln.: 1980 = 20, 1992 = 33 (2 vieta pasaulyje);

paukštienos gamyba tūkst.t: 1980 = 150, 1992 = 500.

Turizmas

Užsienio turistų skaičius mln.: 1980 = 0,56, 1991 = 2,1,1992 = 3,1;

daugiausia iš Japonijos, Australijos ir Singapūro; pajamos iš turizmo

mlrd.JAV dol.: 1980 = 0,25, 1991 = 1,9; 420 viešbučių su „žvaigždutėmis“ ir

440 0bejų; labiausiai lankoma vieta budistų šventykla Borobudūras Javos

saloje; 1991 buvo Indonezijos lankymo metai; Bintano salos turizmo

kompleksas netoli Malaizijos. 2002m

lankomiausios salos vaidmenį paėmė Balio sala, kurioje kas met apsilanko

iki 1 mlj. turistų.

Socialinės žinios

1000 žmonių tenka: radijo imtuvų 147, televizorių 60, laikraščių 28,

automobilių 14, telefonų 10; žemiau skurdo ribos gyvena mln. žmonių: 1970 =

70, 1990 = 27; neraštingų 16 proc. (10 proc. vyrų ir 25 proc. moterų), 84

proc. vaikų lanko pradinę mokyklą; bedarbių (nuo darbo jėgos proc.): 1980 =

1,7, 1985 = 2,1, 1992 = 2,7; 1994 = 40 (nedirbantys, neoficialus

įvertinimas).

Valstybės biudžeto išlaidos 1980 ir 1990 proc.: švietimui 8 ir 8,5,

sveikatos apsaugai 2,5 ir 2, gynybai 13 ir 8; BVP dalis proc.: gynybai 1960

= 6, 1992 = 2, sveikatos apsaugai = 2.

Salos

13677 salos, iš jų 6044 gyvenamos; apima Malajų salyną (Didžiojo ir

Mažojo Zondo arba Sundos, Molukų, Selator-Timūro ir kiti salynai) bei

Naujosios Gvinėjos salos vakarinę dalį.

Didžiausios salos kv.km ir mln. žmonių 1990: Kalimantano arba Borneo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1822 žodžiai iš 6055 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.