Induizmas
5 (100%) 1 vote

Induizmas

Turinys

1.Turinys 1

2.Įvadas 2

3.Induizmo raida Indijoje 3

3.1.Induizmo įtaka žmonių gyvenimui 3

3.2.Induizmo formatavimasis Indijoje 3

4.Reinkarnacija ir karma 4

5.Luomai ir kastų visuma Indijoje 5

5.1.Socialiniai papročiai kastose 6

6.Kitų religijų judėjimas Indijoje 6

6.1.Brahmanos 7

6.2.Gyto trys keliai į išsigelbėjimą 8

6.3.Tikėjimas į Krišną 9

7.Šventikų luomai ir dievai 9

7.1.Vedų laikotarpio dievai 9

8.Induistų maldos ir šventės 10

9.Išvados 11

10.Literatūra 12

Įvadas

Aštuoniasdešimt penki pasaulio gyventojai iš šimto priklauso kokiai nors religijai. Dvidešimtajam amžiui pereinant į dvidešimt pirmąjį globaliniame kaime gyvena daugiau kaip penki milijardai religingų žmonių. Religijos nemiršta; jos plinta ir auga, yra galingos ir įtakingos. Dievas , gamta ir žmonija sudaro dievišką vienovę.

Induistai taip pat gamtą ir dievybę laiko vienove.Tačiau induistų pasaulėvaizdis daug adokratiškesnis nei daugumos pirmykščių kultūrų. Klasikinis induizmas gamtą ir dievybę visiškai sutapatina.

Tam tikra prasme indų mąstymas kyla veikiau iš sielos nerimo negu iš intelektualinio smalsumo- tai ir veda prie pasaulio neigimo. Filosofija indams negali būti intelektualinis žaidimas, kuris izoliuotas nuo gyvenimo.Pažinimas privalo būti transformuotas į „ viziją “, į realybės supratimą.

Vakarietiškas mąstymas ( nerelyginėmis savo formomis) vertiną žmogų kaip visų daiktų matą ir todėl yra linkęs į individualumą, o induizmo tikėjimas žmoniją laiko kosminės visumos dalimi; tokia nuostata implikuoja pagarbą gyvybei, visoms jos formoms. Atskirą nuo kitų gyvybę, induizmas laiko gyvybės dezintegracijos apraiška.

Indų gyvenimui neretai būdingas pasyvumo elementas, nors tai nereiškia jog atsisakoma reikalauti laisvės ar pasiduodama fatalizmui. Šios nuostatos padarinys ir tai, jog tradiciškai indų kultūra gana abejinga moksliniam pažinimui ir materialiniai pažangai.

Griežta religinė praktika glaudžiai susijusi su kraštutiniu jautulingumu, su nežabotais netramdomais kultais, nepaisančiais jokių suvaržymų.1.Induizmo raida Indijoje

1.1.Induizmo įtaka žmonių gyvenimui

Kad ir kokių būta religinio protesto bangos priežąsčių, jos jėga labiausiai juntama Indijoje„Vedos“, „Brachmanai“, „Upanišados“, pirmųjų budistų ir džainistų raštai su nepaprastu aiškumu, prilygstančiu Biblijai, rodo kas vyko Indijoje. Indijos gyvenimą tvarkė braminai. Per tūkstantį metų, pradėję nuo primityvaus aukojimo, jie išplėtojo sudėtingą apeigų sistemą. Išsisklaidę į skirtingas mokyklas su savo literatūra, galėdami naudotis storomis rimtomis knygomis, jie lengvai ėmė valdyti paprastus žmones. Jie, tiktai jie galėjo aukoti, o jų aukos ir maginės kalbos buvo tokios galingos, jog jų klausė ne tik žmonės, bet ir dievai. Jų godumas buvo nepakenčiamas. Kiekviena proga: gimimo, iniciacijos, vedybų, karo, mirties, pažeidus ritualinius įstatimus, braminai reikalavo dakšinos ( piniginės dovanos).

Visa tai dar buvo galima iškęsti, bet kai jie ėmė atkakliai kištis į politiką, kšatrijų ( karių, didikų , kunigaikščių) kastos nepasitenkinimas pasidarė toks didelis, jog protestas tapo neišvengiamas.

Kai kas iš kšatrijų kąstos tapo ateistais( čiarvakais). Induistų dvasininkai tebesilaiko riyualų, aprašytų Vedose. Giedodami himnus sauskrito kalba, šie žyniai atlieka ugnies ritualą , kuris garantuoją gerą derlių.

1.2.Induizmo formavimasis Indijoje

Religinė tradicija, kurią vadiname induizmu, formavosi ne mažiau kaip 5000 metų. Induizmas kilęs iš Persų kalbos žodžio hindu, kuris reiškia „Indijos “, „indiškas“. Patys indai savo tikėjimą laiko amžinu mokymu ar įstatymu, Sanatana dharma, tuo pabrėždami, kad ją išpažįstama relygija yra apreikšta „duota “.

Induizmas neturi nei įkurėjo , nei pranašo, nei jokios konkrečios institucinės sistemos. Pabrėžiamas veikiau gyvenimo, o ne mąstymo būdas. Radhakrišnanas, buvęs Indijos prezidentas, kartą pasakė: „ Induizmas veikiau kultūra, nei tikėjimas “.

Induizmo religija neatsiejama nuo Indijos tradicijų, visuomenės sistemos ir istorijos.

Visa Indijos gamta alsuote alsuoja gyvybe – medžiai , uolos ir kriokliai yra tapę šventais simboliais, virtę šventyklomis, kuriose maldininkai atranda gyvenimo prasmę. Kalnai ir miškai Indams byloja apie jėgas, pastojančias kelią žmogaus pastangoms, primena amžiną dieviškųjų ir demoniškųjų galių kovą. Jogai maldininkai leidžiasi į tolimas keliones, į nuošalius pakraščius ieškodami „tikrovės “, vis tiek paramos bei dvasinės galios šaltinis pirmiausia jiems yra upės.

Šventoji Gango upė ne tik palaisto žemę; pats vanduo laikomas nenutrūkstančios gyvybės simboliu. Šimtai tūkstančių indų kasdien veržiasi prie Gongo krantų atliktį ritualinio apsiplovimo ir siurbtelėti bent lašelio iš jo gyvybę teikiančios srovės. Varanasis prie; Gongo – šventasis indų miestas, ten svajoja numirti kiekvienas indas. Tada kūnas sudeginamas, pelenai išbarstomi viršum šventosios upės vandenų – ir gyvenimas plaukia toliau .!

Indijos gyventojų dauguma toli gražu nevienalytė. Kiekvienas
kraštas turi savo kalbą ir papročius, savo religinę praktiką. Didžioji dalis gyventojų dirba žemę. Daugiausia Indijos žmonių gyvena mažuose kaimeliuose.

Seniausioji kultūra išsilaikė keturiose pietinėse valstijose, kurių kalbos priskiriamos „dravidų “ grupei. Šiaurė 2 t – mečio pr. Kr. Viduryje buvo užpulta arijų , tad čia susiformavo kita giminingų kalbų grupė.

Reinkarnacija ir karma

Indijos pusiasalyje apie 400 milijonų žmonių laikomimi induistais. Induizmas apima daugybę religinių įsitikinimų. Induizmas jungia daugelį kultų ir papročių, šis tikėjimas – tikras „idėjų ir dvasinių aspiracijų koliažas “

Mūsų laikais visam induizmui būdinga reinkarnacijos arba trausmigcijos samprata. Krikščioniškasis mąstymas pabrėžia , kad svarbu dorai nugyventi vieną šį gyvenimą , išganymą sieja su atskiru individu, nepaneigdamas grupės ar visumos, o induistų gyvenimo koncepcija – tai nepaliaujama gyvybės tėkmė per daugelį egzistencijų. Būtent tai ir išreiškia sansaros sanpratą, ji nusako šį gyvenimo bangavimą nuo gimimo iki mirties, o tuomet vėl naują gimimą.Sarmos sanprata susijusi su karmos koncepcija. Tiesiogiai karma reiškia „darbas “ ar „poelgis “. Karmos įstatymas yra vienas iš trijų visiems induistams būdingų bruožų. Rainkarnacija ir karma – tai lyg dvi tos pačios monetos pusės. Reinkarnacija yra tikėjimas, jog po mirties asmens siela iš naujo atgims kitoje būtybėje. Atgimsta atmanas , ne asmuo. Reinkarnacijų cikle dalyvauja ir gyvūnai. Tad kitame gyvenime atmanas asmens, kurio karma ne tokia gera, gali gimti gyvūno pavidalu, pvz., šakalo arba driežo. Panašiai ir gero gyvūno atmanas gali reinkarnuotis žmogiškoje būtybėje.

Dėl tikėjimo, kad reinkarnacijos cikle kartu su žmonėmis dalyvauja ir gyvūnai, induizmas rodo didelę pagarbą gyvūno gyvybei. Žudyti gyvūnus draudžiama; Indijoje gyvenantis džainistai nurodo kad žmogaus kieme skraidžiojantys uodai labai realiai gali būti jo protėvio reinkarnacija . Daugelis induistų dėl savo tikėjimo yra vegetarai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1063 žodžiai iš 3444 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.