Infekcinių ligų paplitimas Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo ir lyginamoji analizė su kitomis šalimis
5 (100%) 1 vote

Infekcinių ligų paplitimas Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo ir lyginamoji analizė su kitomis šalimis

Turinys

Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………..1

1. Tuberkuliozės epidemiologija ……………………………………………………………………….2

1.1 Tuberkuliozės sukėlėjas ………………………………………………………………………………..2

1.2 Tuberkiliozės etiologija ………………………………………………………………………………..3

1.3 Rizikos susirgti plaučių tuberkulioze faktoriai ir veiksniai ………………………………..4

1.4 Tuberkuliozės stadijos ………………………………………………………………………………….6

1.5 Tuberkuliozės klinika …………………………………………………………………………………..7

1.6 Vaikų tuberkuliozė ……………………………………………………………………………………….7

2. Virusinis hepatitas ………………………………………………………………………………………..8

2.1 Epidemiologija …………………………………………………………………………………………….8

2.2 Hepatitas A ………………………………………………………………………………………………….9

2.3 Hepatitas B ………………………………………………………………………………………………….10

2.4 Hepatitas C ………………………………………………………………………………………………….10

3. Gripas ………………………………………………………………………………………………………….11

3.1 Epidemiologija ……………………………………………………………………………………………..12

3.2 Patogenezė ……………………………………………………………………………………………………13

3.3 Klinika …………………………………………………………………………………………………………14

3.4 Komplikacijos ………………………………………………………………………………………………15

3.5 Vaikų gripas …………………………………………………………………………………………………15

3.6 Prognozė ………………………………………………………………………………………………………16

3.7 Diagnozė ………………………………………………………………………………………………………16

Išvados …………………………………………………………………………………………………………………….17

Literatūros sąrašas …………………………………………………………………………………………………….18

Lentelės

Įvadas

Tuberkuliozė – viena iš labiausiai išplitusių užkrečiamų ligų visame pasaulyje. Ji buvo paplitusi ir įprasta XVII – XIXa. Lietuvoje. Blogėjant socialiniams ir ekonominiams faktoriams ši liga vėl tapo svarbiausia XX amžiaus problema tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu požiūriu. Ligos plitimo neriboja nei klimatinės sąlygos, nei geografinė padėtis. Tuberkuliozė priskiriama socialinių ligonių grupei. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, šia liga užsikrėtę beveik 2 milijonai gyventojų. Šia liga kasmet suserga per 8 milijonus žmonių. Kiekvienais metais nuo džiovos miršta per 3 milijonus sergančiųjų šia liga. Nors jos sukėlėjas buvo atrastas daugiau kaip prieš 100 metų bei surasta vakcina, tačiau tuberkuliozė iki šiol neįveikta bei kelia realų pavojų.

Lietuvoje šios ligos pakilimas stebimas nuo 1989 metų ir šie rodikliai vis didėja. Per pastarąjį dešimtmetį sergamumas ir mirtingumas padidėjo 30% bei ėmė vyrauti toli pažengusios ir išsiplėtusios tuberkuliozės formos. Tokiu greičiu plintanti liga per šį dešimtmetį gali pražudyti 30 milijonų gyventojų.

Virusiniai hepatitai (VH) yra viena aktualiausių Lietuvos sveikatos apsaugos problemų. Sergamumas ir toliau užima 3 vietą (po ūminių respiracinių ir žarnyno ligų) suaugusiųjų infekcinėje patologijoje – per metus perserga keletas tūkstančių žmonių. Kasmet pasitaiko mirties atvejų. Turint galvoje ilgą ligonių nedarbingumą, brangų gydymą, ir laboratorinius tyrimus, sąnaudas profilaktikai – tai didžiulė ekonominė žala valstybei. Pastaraisiais metais gerokai pasikeitė pasaulio mokslininkų ne tik VH etiologijos, bet ir epidemiologijos, patogenezės, gydymo, ypač lėtinių formų, taktikos samprata.

Gripas – epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga ūminė eiga, trumpas karščiavimas, bendratoksikozė ir kvėpavimo takų uždegimas. Dažnos ir nesuvaldomos epidemijos mažina žmonių atsparumą, aktyvuoja antrines bei lėtines infekcijas. Nuo gripo nemažai ligonių miršta. Todėl jo profilaktika yra viena svarbiausių medicinos problemų.

1. Tuberkuliozės epidemiologija

Tuberkuliozė yra lėtinė, infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos ir iki šiol priskiriama prie labaiusiai paplitusių infekcinių ligų. Tuberkuliozė (džiova) yra tokia sena kaip pati
žmonija. Žinių apie šią ligą yra seniausiuose indų dokumentuose, šventuose Vedų knygose, kurių amžius — 2 – 3 tūkstantmečiai. Graikijoje dar prieš Hipokratą buvo žinoma plaučių džiova, pasireiškianti kraujavimu iš plaučių, išsekimu. Todėl ir ligos pavadinimas graikiškas „phthisis“ – išsekimas, sunykimas. Hipokratas aprašė tuberkuliozę, jos simptomus bei priėjo išvados, kad ši liga užkrečiama, todėl ligonius sergančius džiova izoliuodavo. Buvo manyta, jog daugiausi serga 18 – 30 metų žmonės ir sunki lėtinė džiova nepagydoma. 1882m.vokiečių mokslininkui R.Kochui atradus tuberkuliozės sukėlėją – lazdelę, prasidėjo naujas tuberkuliozės mokslo vystymosi etapas. Vėliau susidarius palankioms sąlygoms žmonėms apsigyventi didesniuose miestuose, atsirado didesnės galimybės tuberkuliozės infelkcijai plisti.

XIXa. per metus pasaulyje nuo tuberkuliozės mirė apie septyni milijonai žmonių. Sukūrus vaistus ir plačiai jais pradėjus gydyti sergančiuosius ligonius 1960 – 1969m. Buvo prognuozuota, kad kaip ir kitos infekcijos, tuberkuliozė bus likviduota.

Tačiau 1993m. Pasaulinė Sveikatos Organizacija tuberkuliozę paskelbė prioritetine problema, Ji iki šiol neįveikta ir yra viena iš labiausiai paplitusių pasaulio ligų.

Tuberkuliozė turi ryšį su socialinėmis sąlygomis, gyventojų migracija, ŽIV plitimu, alkoholizmu, narkomanija, ekonominių sąlygų blogėjimu, nepakankama besigydančių sergančiųjų ligonių kontrole, žema sanitarine kultūra. Nuo šios ligos neapsaugotas niekas.

Ši liga nesirenka amžiaus. Apie 80% tuberkuliozės aukų – darbingiausio amžiaus žmonės.

Nuo 1990m. Lietuvoje stebimas sergamumo tuberkulioze laipsniškas didėjimas. 2001m. Lietuvoje atvirąja kvėpavimo organų tuberkulioze sirgo 1150 gyventojų. Iš 100 tūkst. Gyventojų sirgo 33. Daugiausia susirgimų registruota Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskristyse (lentelė 1), ypač Šilutės rajone. 1998m. Šilutės rajone sirgo 102 asmenys, o tais pačiais metais visoje respublikoje TBC sirgo 81 gyventojas. Rodikliai rodo, kad sergamumas kvėpavimo organų tuberkulioze Šilutėje didėja. Taigi 2001m. Iš 100 tūkst. Gyventojų sirgo 135 asmenys, o visoje Lietuvoje tik 75 gyventojai (lentelė 2).

1.1 Tuberkuliozės sukėlėjas

Plaučių tuberkuliozę sukelia mikroorganizmas vadinamas Mycobacterium tuberculiosis arbakitaip vadinamas tuberkuliozės bacilos. M. tuberculiosis atsparios rūgštims, šarmams, alkoholiui bei išoriniams veiksniams. Taigi tuberkuliozės bakterijos savo gyvybingumą išlaiko įvairiais pavidalais, prisitaikydamos ir besikeisdamos pagal aplinkos sąlygas.

Užsikrėtimo M. tuberculiosis būdai:

1. Per orą

2. Per maistą

3. Liečiant užkrėstą daiktą

4. Per amonio vandenis

5. Per placentos kraujagysles

6. Organizmo viduje:

6.1 Kontaktinis – organo audiniuose ar tarp gretimų organų

6.2 Limfohematogeninis

6.3 Bronchogeninis

1.2 Tuberkuliozės etiologija

Tuberkuliozės infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkulioze. Atskirais atvejais – tuberkulioze sergantys gyvuliai. Nuo jų apsikrečiama per pieną, sviestą, sūrį bei mėsą. Tuberkuliozės bakterijomis galima užsikrėsti tiesioginio (sveikinantis, bučiuojantis) ir netiesioginio kontakto 9per užterštus rankšluosčius, patalynę, indus, higienos priemones) metu. Ypač kai ligonis nesilaiko asmens higienos reikalavimų.

Tuberkuliozės sukėlėjas plinta per orą (oro lašeliniu būdu). Ligoniui kosint, čiaudint, kalbant, mažytės dalelės, kuriose yra M. tuberculiosis patenka į orą. Šių dalelių vadinamų aerozoliu, diametras yra maždaug nuo 1 iki 5 mikronų. Priklausomai nuo aplinkos dalelės gali išsilaikyti ore keletą valandų. Jei kitas žmogus įkvėps oro su šiuo aerozoliu gali įvykti perdavimas. Tačiau ne kiekvienas turėjęs kontaktą su sergančiuoju tuberkulioze gali užsikrėsti. Tikimybė, kad tuberkuliozė gali būti perduota, priklauso nuo trijų veiksnių:

• kiek užkrečiamas sergantysis tuberkulioze;

• kokioje aplinkoje vyksta kontaktas;

• kiek kontaktas trunka.

Tuberkuliozė po užsikrėtimo gali išsivystyti labai greitai: po poros savaičių, dviejų mėnesių, po daugelio metų. Maždaug 5% neseniai užsikrėtusių M. tuberculiosis, liga išsivysto per metus ar dvejus nuo užsikrėtimo. Kitiems 5% – vėliau. Maždaug 10% užsikrėtusiųjų, lieka tikimybė susirgti tuberkulioze. Likę 90% lieka infekuoti, bet per visą savo gyvenimą nesuserga (lentelė 3).

1.3 Rizikos susirgti plaučių tuberkulioze faktoriai ir veiksniai

Per pastaruosius metus pablogėjusi Lietuvos gyventojų ekonominė ir socialinė padėtis, patvirtina, kad sergančiųjų plaučių tuberkulioze skaičius žymiai padidėjo. Toks padidėjimas yra atsilikusios šalies rodiklis. Jos plitimui didelės įtakos turi: socialinės – ekonominės priežastys, gyvensena, biologiniai veiksniai, blogas sveikatos apsaugos valdymas, bei nepakankamas finansavimas.

Drąsiai galime teigti, jog tuberkuliozė – socialinė liga, nes 50% aktyvia tuberkulioze sergančių asmenų yra socialiai remtinų grupių atstovai: tai pensininkai, bedarbiai, benamiai, mažas pajamas turintys, badaujantys bei asocialūs žmonės. Jų motyvacija gydytis yra labai silpna, todėl jie nesitikrina sveikatos, nereguliariai vartoja vaistus, dėl rėžimo pažeidimų išrašyti iš tuberkuliozės gydymo
stacionarų, nesilanko dispanseriuose, savarankiškai nutraukia gydymą. Dauguma asocialių asmenų serga lėtinėmis, išplitusiomis tuberkuliozės formomis, todėl jie ypač pavojingi visuomenei. Piktybiškai vengiantys gydytis baciliniai ligoniai labai didelį epidemiologinį pavojų kelia vaikams, kurių imunitetas dar nesusiformavęs, arba yra labai žemas. Taip pat asmenims gyvenantiems kartu ar kaiminystėje su sergančiu tuberkulioze asmeniu.

Neužtikrintos dirbančiųjų ir tuberkulioze sergančių asmenų socialinės garantijos, nes darbdaviai savo iniaciatyva gali nutraukti darbo sutartį, nesibaigus tuberkuliozės gydymo kursui. Neturi socialinių garantijų ir medikai, kenksmingomis sąlygomis nuolat dirbantys tuberkuliozės gydymo ir profilaktikos įstaigose. Jų rizika užsikręsti ir susirgti yra 100 kartų didesnė, nei kitų žmonių. Medicinos personalui ypač pavojingi atsparūs daugeliui vaistų tuberkuliozės sukėlėjo štamai.

Ligos plitimą skatina didžiulė migracija, socialiniai stresai, karai, stichinės nelaimės. Daugiausia sergančiųjų tuberkulioze telkiasi pietryčių azijos ir ramiojo vandenyno vakarų baseino šalyse (Bangladešas, Indija, Kinija ir kt.).

Sergamumas šia liga išlieka ir triejuose Baltijos šalyse. Pagal PSO nustatytus standartus, lietuva priklauso vidutinio sergamumo plaučių tuberkulioze šalių grupei.

Blogėjant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, sergančiųjų plaučių tuberkulioze ypač padaugėjo tarp kaimo gyventojų. Tokį pablogėjimą nulemia blogos kaimo gyvenimo sąlygos, sumažėjus kaimo vietovėse transporto priemonių. Padidėjus nedarbui, kaimo gyventojai susirgę ar negaluojantys, vangiai kreipiasi į gydytoją. Nemažai plaučių tuberkulioze sergančių nėščiųjų, ar susirgusių nėštumo metu, bei po gimdymo.

Ypač reikia atkreipti dėmesį į rizikos grupėms priklausančius asmenis: alkoholikus, narkomanus, ŽIV nešiotojus. Šie žmonės net ir pajutę ligos požymius nesikreipia į medikus. Taip liga užleidžiama, įgauna sunkias formas, o pavėluotas gydymas būna sudėtingas.

Tačiau svarbiausia, kad nesilaikydami higienos, tokie ligoniai gali užkrėsti aplinkinius.

Kai kurios sveikatos būklės gali padidinti riziką, kad tuberkuliozės infekcija išsivystys į ligą. Šios būklės yra:

• Infekcija ŽIV, sukeliančia AIDS;

• Nesena tuberkuliozės infekcija (per praėjusius dvejus metus);

• Rentgenologinis tyrimas, įtariant anksčiau buvusią tuberkuliozę;

• Cukrinis diabetas;

• Silikozė;

• Ilgalaikis gydymas kortikosteroidais;

• Imunosupresinis gydymas;

• Tam tikros piktybinių navikų formos;

• Sunki inkstų liga;

• Tam tikros žarnyno ligos;

• Mažas kūno svoris (10% ar daugiau mažesnis už idealų).

Paskutiniais metais vykstant sveikatos apsaugos reorganozacijai ir ekonominiams pokyčiams, profilaktiškai rentgenu ir fluorografu patikrinama tik 1/3 gyventoju sveikata.

Tai dar viena iš priežasčių dėl kurių daugėja asmenų, sergančių išplitusia ir užleista tuberkulioze. Nors savalaikis tuberkulioze sergančių aptikimas turėtų būti vienu svarbiausių šiuolaikinės medicinos uždavinių. Taip pat tuberkuliozės sergamumą sąlygoja nevisavertė mityba, bei organizmą silpninančių vaistų vartojimas (lentelė 4).

Sergamumo struktūroje pastoviai vyrauja plaučių tuberkuliozė: 2000m. – 79,2%, 2001m. – 80,0%, 2002m. – 84,2%. Labai nežymiai (2,3%) padidėjo židininės tuberkuliozės, sumažėjo diseminuotos tuberkuliozės (8,1%), ženkliai padidėjo (10%) infiltracinė plaučių tuberkuliozė. Šįmet buvo naujai diagnozuoti 2 fibrokaverninės plaučių tuberkuliozės atvejai. Infiltracinė, diseminuota ir fibrokaverninė plaučių tuberkuliozė sudaro net 90% visos plaučių tuberkuliozės. Ekstrapulmoninės tuberkuliozės tarpe labai padidėjo pleuritų (33,3%) ir sumažėjo krūtinės limfmazgių tuberkuliozės, iki 6,7%.

Pastoviai sergamumo struktūroje vyrauja vyrai: 2000m. – 56,0%, 2002m. – 61,1%. Darbingo amžiaus procentai (25 – 55m.) sudaro net 55,8%. Jauno amžiaus (0 – 24m.) pacientų buvo 15 (15,8%), kai 2001m. – 18 (13,8%). Sergamumo struktūroje vyrauja darbingo amžiaus (25 – 55m.), vyrai – 31,6%. Šio amžiaus moterų – 24,2%.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1706 žodžiai iš 5667 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.