Infliacijos ir nedarbo sąveika
5 (100%) 1 vote

Infliacijos ir nedarbo sąveika

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

INFLIACIJOS IR NEDARBO SĄVEIKA

Makroekonomikos kursinis darbas

Tikrino: dėst. B.

Mrazauskienė

Atliko:

KAUNAS, 2004

TURINYS

ĮVADAS

………………………………………………………………….

………………………..3

1.INFLIACOJOS

SAMPRATA…………………………………………………………..

…….4

2.NEDARBO ESMĖ

………………………………………………………………….

……………5

3. INFLIACIJOS IR NEDARBO

RYŠYS………………………………………………..7

3.1. Trumpojo laikotarpio Filipso

kreivė………………………………………………7

3.2. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivė

…………………………………………………….8

3.3. Kaštų sąlygojamos infliacijos ir nedarbo ryšys

……………………………….9

3.4. Darbo užmokesčio – kainų spiralė

………………………………………………….9

3.5. Natūralus nedarbo lygis

………………………………………………………………..10

4. INFLIACIJOS IR NEDARBO PROBLEMOS SPRENDIMAS ………………….11

4.1. Nedarbo lygio mažinimas

………………………………………………………………11

4.2. Pajamų politika

………………………………………………………………….

………….12

4.3. Antiinfliacinė politika

………………………………………………………………….

…13

4.4. Kiti infliacijos mažinimo būdai

………………………………………………………15

5. NEDARBO IR INFLIACOJOS RODIKLIAI LIETUVOJE

……………………….16

IŠVADOS

………………………………………………………………….

…………………………….19

LITERATŪRA

………………………………………………………………….

……………………..21

ĮVADAS

Viena svarbiausių makroekonomikos problemų yra nedarbas. Nedarbo

problema yra taip pat politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Daugelis

žmonių netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria pragyvenimo lygio

smukimą, psichologinį diskomfortą. Visiškas užimtumas yra visų šalių

ekonominis tikslas, tačiau nedarbas šiais laikais yra didelio masto

problema, tokia kaip ir kainų kilimas – infliacija, kuri kelia žmonėms

didelį nerimą. Ankstesniais laikais infliacija buvo laikino pobūdžio.

Dabartiniu metu infliacija įgavo visuotinį pobūdį, tapo pasaulinio masto,

įprastu reiškiniu ir viena opiausių socialinių problemų. Taigi vienas

didžiausių ekonominės politikos tikslų yra nedarbo ir infliacijos

mažinimas. Infliaciją ir nedarbą sieja glaudus ryšys, todėl jų sąveikos

tema yra labai aktuali šiuolaikinėje ekonomikoje.

Todėl pagrindiniai šio darbo tikslai:

1. Apžvelgti infliacijos ir nedarbo esmę;

2. Išnagrinėti nedarbo ir infliacijos sąveiką, jos priežastis,

tarpusavio priklausomybę;

3. Aptarti nedarbo ir infliacijos problemos sprendimo būdus, jos

mažinimo galimybes, priemonių trūkumus, privalomumus ir efektyvumą.

Pagrindiniai šio darbo metodai yra mokslinė medžiaga, teorijos analizė

ir išdėstymas. Vaizdingesniam infliacijos ir nedarbo sąveikos ir

priklausomybės iliustravimui naudojausi statistiniais duomenimis – nedarbo

ir infliacijos rodikliais Lietuvoje pastaruoju dešimtmečiu.

1. INFLIACIJOS SAMPRATA

Infliacija – tai pinigų nuvertėjimas, kuris pasireiškia prekių ir

paslaugų kainų kilimu. Ji reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų

kainų lygis, o ne tam tikrų prekių ar jų grupių kainų dydis. Be to, tai ne

vienkartinis kainų pakilimas, o nuolatos besitęsiantis reiškinys, kuris

trunka gana ilgą laikotarpį. Tačiau kai kurių prekių kainos net ir

infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios.

Infliacija yra žinoma nuo seniausių laikų, nes jos bruožai pradėjo

ryškėti kartu su pinigais. Tačiau iš esmės ji susiformavo tik XIX a.

antroje pusėje. Tikima, kad infliacijos terminas (iš lotynų k. – išpūtimas)

pirmą kartą pavartotas
JAV pilietinio karo metais, kuomet į apyvartą buvo

išleista daug popierinių pinigų.

Infliacija ankstesniais laikais buvo tik laikino pobūdžio, o dabartiniu

metu ji tapo įprastu reiškiniu ir viena iš sudėtingiausių socialinių –

ekonominių problemų. Kainos dažniausiai keičiasi didėjimo linkme. Tačiau

kainų pokyčio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais bei

skirtingose šalyse.

Infliacijos priešingybė – defliacija. Tai bendrojo visų prekių ir

paslaugų kainų lygio smukimas. Defliacija gali būti dviejų rūšių:

1. Tikroji (technologinė) – tai teigiama defliacija, kuri kyla dėl

technologinės pažangos sąlygojamo darbo našumo didėjimo;

2. „Piktoji” (monetarinė) – neigiama defliacija, kylanti dėl ribotos

pinigų pasiūlos, sukeliančios kainų smukimą.

Infliacijos formos

Infliaciją galima skirstyti įvairiais požiūriais. Pagal vietą (lokalinė

ir pasaulinė), reiškimosi pobūdį (atvira ir paslėpta), intensyvumą

(šliaužiančioji, šuoliuojanti, hiperinfliacija). Plačiau aptarsime

pastarąsias:

1. Šliaužiančioji infliacija, arba saikingoji – tai infliacija, kai

kainos kyla lėtai ir pastoviai. Nors ji trunka ilgai, tačiau

nedideliais tempais. Tokiu atveju pinigų perkamoji galia beveik

nepakinta. Jos augimas išsivysčiusiose šalyse 2-4 %,

neišsivysčiusiose 10-30 %.

2. Šuoliuojančioji infliacija pasireiškia, kai kainos kyla staigiai

ir didėja. Pasireiškus šio tipo infliacijai, pinigai greitai

nuvertėja ir žymiai paspartėja paklausa prekėms, užsienio

valiutai, brangiesiems metalams ir prabangos prekėms. Jos augimas

yra 25 – 30% per metus.

3. Hiperinfliacija – infliacija, kuri pasižymi itin dideliais

tempais. Labai sparčiai auga kainos. Esant jai, visiškai

paraližuojamas šalies ūkinis gyvenimas, nesustabdomai krenta

pragyvenimo lygis, sustingsta investicinis procesas sustabdomos

statybos. Infliacija pakyla 500–1000 % ir daugiau.

Infliacijos tempams nustatyti naudojami įvairūs kainų indeksai.

Dažniausiai – vartotojų kainų indeksas (CPI) ir bendrojo vidaus produkto

defliatorius (BVP).

[pic]

VKI parodo, kiek pasikeitė kainų lygis ir kiek nuvertėjo, jei lyginama

vienetais.

Valstybė iš infliacijos turi naudą: daugelyje valstybių yra

progresyvinė mokesčių sistema, didėjant infliacijai ir nominalioms

pajamoms, realios pajamos gali visai nekilti arba net ir mažėti. Tuomet

infliacijos metu laimi materialaus turto savininkai. Tada labia palanku

įsigyti nekilnojamo turto.

Valstybė laimi spausdindama pinigus – tos pajamos vadinamos senjoražas.

Tokiu atveju, pinigų spausdinimas vadinamas infliacijos mokesčiu. Juo gali

būti dengiamas biudžeto deficitas. Senjoražas leidžia sumažinti valstybės

skolą.

Visdėlto tiek pinigų vertės kritimas, tiek pinigų pabrangimas valstybės

ūkį veikia neigiamai.

2. NEDARBO ESMĖ

Bedarbystė apibūdinama kaip dalis darbingų asmenų, kurie šiuo metu

neturi darbo, tačiau intensyviai jo ieško: registruojasi darbo biržoje,

kreipiasi į darbdavius, seka skelbimus spaudoje ar kitais būdais dalyvauja

darbuotojų atrankose. Paprastai nedarbo lygis šalyje nustatomas kas mėnesį,

remiantis darbo biržos duomenimis arba anketų pagalba, užduodant painius

klausimus.

Ekonomistai tyrinėja nedarbą norėdami nustatyti jo lygį, priežastis,

makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, parengti ir

tobulinti vyriausybės užimtumo politiką. Nagrinėjamos įvairios su nedarbu

siejamos problemos, tokios kaip: kokios jėgos veda prie bedarbystės, kas

lemia įvairius nedarbo tipus, ką vyriausybė turėtų daryti, kad sumažintų

žmogaus ir visos ekonomikos nedarbo kaštus ir daug kitų problemų.

Bedarbiams nepriskiriami:

• vaikai iki 16 metų amžiaus, kurie dar nėra darbo jėga;

• asmenys, kurie esamu laiku priklauso tam tikrai įstaigai: kareiviai,

kaliniai, psichiniai ligoniai;

• pensininkai; akademinis jaunimas; laikinai nedirbantys; namų

šeimininkės ar asmenys, auginantys nepilnamečius vaikus;

• gyventojai, kurie nedirba ir neieško darbo, kadangi yra nusivylę ir

netiki galimybe jį rasti. Šiai žmonių grupei priskiriami vyresnio

amžiaus žmonės, žemesnę kvalifikaciją turintys asmenys, degradavę

šalies piliečiai.

Natūralu, kad nedarbą sukelia pastovus darbo išteklių judėjimas į

nedarbą ir iš jo, kurį galima išreikšti formule: L = E + U; U/L=

nedarbo lygis procentais (%)

L – visuminė darbo jėga;

E – dirbančiųjų žmonių skaičius;

U – neturinčių darbo žmonių skaičius.

Tačiau norint tiksliai apskaičiuoti bedarbių skaičių, susiduriama su

nemažai keblumų:

• žmonės registruojasi bedarbių biržoje tik tikėdamiesi gauti kai

kurių lengvatų ar bedarbio pašalpą;

• užsiregistravę darbo biržoje
gali priklausyti ir dirbti

šešėlinėse struktūrose, tik tam, kad gautų socialines garantijas;

• į darbo biržas jau nebesikreipiantys žmonės, kadangi netiki savo

šansais rasti darbą ir nebandantys jo ieškoti degraduoja.

Bedarbystė gali būti laisvanoriška bei priverstinė. Laisvanoriška – kai

darbuotojas nesutinka dirbti už siūlomą darbo užmokestį arba ieško geresnio

darbo. Priverstinė – tradicinė, kai norinčiųjų dirbti bei darbo vietų

skaičius neatitinka arba darbo kvalifikacija skiriasi nuo tos, kurios

pageidauja darbdaviai.

Tradiciškai, nedarbas skirstomas į šias nedarbo rūšis:

• Tekamasis nedarbas – tai savanoriškas nedarbas, susijęs su tuo, kad

žmonės laikinai nedirba ieškodami geresnio darbo; keičia gyvenamąją

vietą; veda ar išteka; gimdo ar augina vaikus. Kai kuriais atvejais šį

nedarbą galime vadinti – laukimo nedarbu, kuriam didžiausią ir

tiesioginę įtaką turi darbo užmokestis, neatitinkantis darbo jėgos

paklausos bei pasiūlos pokyčių. Teoriškai, pagal rinkos modelį, darbo

paklausa ir pasiūla turi balansuotis ir pusiausvyros taškas suformuoja

darbo užmokestį, tačiau realusis darbo užmokestis taip greitai nekinta

ir neretai yra aukštesniame lygyje nei pusiausvyra. Tekamasis nedarbas

daugiau būdingas jaunimui, tačiau bendrąją prasme, šiam nedarbui

priskiriami visi asmenys, kurie tikisi darbą susirasti artimiausiu

laiku.

• Struktūrinis nedarbas – apima bedarbius, kurie neteko darbo ilgam

laikotarpiui ir turi mažai vilties jį rasti. Struktūriniam nedarbui

priskiriami žmonės, kurie neteko darbo dėl ūkio struktūrinių pokyčių,

kuriuos iššaukia techninė pažanga. Struktūrinis nedarbas paprastai

egzistuoja ir tada, kai tuo pačiu metu yra laisvų darbo vietų, tačiau

darbo netekusių profesinis pasirengimas neatitinka reikalaujamos

kvalifikacijos. Šio nedarbo mažinimui kuriamos gyventojų

perkvalifikavimo programos, vis labiau populiarėja dirbk ir mokykis

įmonių politika dirbančiųjų atžvilgiu.

• Ciklinis nedarbas – susijęs su verslo cikliškumu. Šis nedarbas

atsiranda esant nepakankamai darbo paklausai ciklo recesijos fazėse.

Priklausomybės tarp verslo ciklo ir ciklinio nedarbo pasireiškia tuo,

kad atsiradus cikliniam nedarbui, bendras nedarbo lygis viršija

natūralų nedarbo lygį (~ 6%).

3. INFLIACIJOS IR NEDARBO RYŠYS

Ryšį tarp šių dviejų makroekonomikos problemų – infliacijos ir nedarbo

– atskleidė anglų ekonomistas Albanas Viljamas Filipsas. Jis įrodė, kad

esant mažesniam nedarbo lygiui, infliacijos tempai būna aukštesni, ir

atvirkščiai . Tai yra – kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo

užmokesčio kylimo tempų yra atvirkštinė priklausomybė.

Filipso kreivė – priklausomybė tarp nedarbo ir infliacijos, parodanti,

kad kuo mažesnis nedarbas, tuo didesnė infliacija, ir atvirkščiai.

Tam tikrą laiką ekonomistai Filipso kreivę naudojo kaip priemonę

parinkti atitinkamą politiką. Vyriausybė galėjo pasirinkti aukštą

infliacijos lygį ir žemą nedarbo lygį ir atvirkščiai, arba ieškoti vidurio.

Tačiau šis Filipso atskleistas dėsningumas galioja ne visada.

3.1. Trumpojo laikotarpio Filipso kreivė

Filipso kreivė rodo, kad trumpuoju laikotarpiu didesnį infliacijos lygį

atitinka mažesnis nedarbo lygis, ir priešingai. Ši sąveika pateikta

paveiksle.

1 pav. Trumpojo laikotarpio kreivė

Aptarsime ją išsamiau. Ekonomikos pusiausvyra pažymėta tašku E, kuriame

infliacija lygi nuliui, o nedarbas yra natūralaus lygio. Didėjant bendrajai

paklausai, ekonomika vystosi, judėdama Filipso kreive link taško A. Šiame

taške kainos pakilusios ir išaugusi bendroji paklausa, o nedarbo lygis

pasiekęs arti visiško užimtumo. Kai nedarbas pradeda viršyti natūralųjį

lygį, infliacijos tempai mažėja. Dėl smarkiai išaugusio darbo jėgos

poreikio, pakyla ir darbo užmokestis, tuo pačiu metu didindamas įmonių

gamybos kaštus. Todėl pakilusios kainos ima mažinti bendrąją paklausą. Jos

sumažėjimas apribos bendrąją pasiūlą ir didins nedarbą. Taigi ekonomika

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1666 žodžiai iš 5524 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.