Informacijos ir informatikos samprata
5 (100%) 1 vote

Informacijos ir informatikos samprata

Informacijos ir informatikos samprata

Informatika – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti. Informaciją nuolat gauname iš aplinkos. Ji mus pasiekia per jutimo organus. Pav., pažvelgę pro langą, matome, koks lauke oras. Pirmąją informaciją žmogus gauna jau gimdamas, tai tėvų paveldėta genetinė informacija. Visą kitą informaciją žmogus gauna iš aplinkos, daugiausia iš kitų žmonių. Vaikai mokosi iš tėvų, vyresniųjų ir daugiau žinančių draugų. Turimą informaciją žmogus perduoda kitiems, bet ir naudoja ją.

Informacijos apykaita vyksta ne tik tarp žmonių, bet ir visoje gyvoje gamtoje. Net paprasčiausi vienaląsčiai organizmai geba justi aplinkos veiksnius – šviesą – ir į juos reguoti. Tačiau kitaip negu kitos gyvos būtybės, žmogus perduoda, priima, įsimena ir netgi apdoroja informaciją – naudojasi ne tik jutimo organais, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Jau gilioje senovėje žmonės svarbiausiais žinias iškaldavo akmenyje, užrašydavo molinėse plytelėse, kad tos žinios išliktų ir būtų perduotos ateities kartoms. Laikius bėgant rašto reikmenys tobulėjo: atsirado papirusas, popierius.

Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Spausdintose knygose kaupėsi labai daug informacijos. Tai – žmonijos atmintis. Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės ryšio priemonės – telefonas, radijo, televizija. Tačiau elektrinis ryšys turi savo trūkumų – brangiai kainuoja, neišvengiamas informacijos iškraipymas, klaidos. Todėl šio šimtmečio viduryje atsirado naujas mokslas, vadinamas informacijos teorija.

Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizinį darbą, bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Šiam tikslui ir buvo sukurtos elektorinės skaičiavimo mašinos. Pastaruoju metu jos vadinamos kompiuteriais. Mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą ir, svarbiausia apdorojimą – vadinamas informatika.

Informacijos kaupimo, saugojimo ir apdorojimo priemonės

Kitaip negu kitos gyvos būtybės žmogus perduoda, priima, įsimena ir netgi apdoroja informaciją – naudojasi ne tik jutimo organais, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Jau gilioje senovėje žmogus svarbiausiais žinias iškaldavo akmenyje, užrašydavo molinėje lentelėje, kad tos žinios išliktų ir būtų perduotos ateities kartoms.

Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Spaudiniuose kaupėsi labai daug informacijos. Raštas tinka ne tik informacijai saugoti, bet ir jai perduoti. Vieno žmogaus parašytą tekstą perskaito kitas žmogus. Tai jau informacijos perdavimas. Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės ir elektroninės ryšio priemonės – telegrafas, telefonas, radijo, televizija. Tačiau šios priemonės turi ir trūkumų – brangiai kainuoja, klaidos bei informacijos iškraipymai. Todėl imta ieškoti ekonomiškesnių bei patikimesnių priemonių.

Gautą ir įsimintą informaciją nuolat lyginame, gretiname. Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik vizinį, bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Šiam tikslui buvo sukurtos skaičiavimo mašinos. Pastaruoju metu jos vis dažniau vadinamos kompiuteriais. Pastaraisiais metais ištobulėjo elektronika. Kompiuterio sukūrimą ir visuomenės kompiuterizaciją daug kas laiko antrąja technikos revoliucija. Kompiuteris išvaduoja žmogų nuo nuobodaus protinio darbo.

Skaičiavimo mašiną sudaro penkios pagrindinės dalys:

1) Įvesties įrenginys – informacijai įvesti.

2) Atmintis – informacijai saugoti.

3) Aritmetinis įrenginys – vykdantis skaičiavimo procesą.

4) Valdymo įrenginys – programos vykdymui kontroliuoti.

5) Išvesties įrenginys – rezultatams matyti.

Informacinių technologijų raida

Ryškiausi istoriniai informacinių technologijų šuoliai yra kalba, raštas, spauda, tolimieji ryšiai, kompiuteriai. Kompiuteriai – paskutinis mados klyksmas informacijų technologijų istorijoje – taip pat pretenduoja padaryti ženklią įtaką.

Pirmuosius mechaniniu skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Vieną iš tobuliausių mechaninių kalkuliatorių sukūrė prancūzų mokslininkas. Pagrindinė yda – labai sudėtingas įvairių operacijų, išskyrus sudėtį, atlikimas. Tolesnis skaičiavimo mašinų raidos periodas lyg ir neturėjo nieko bendro su skaičiavimo procesu.

Babilono nuopelnas yra tas, kad analizinėje mašinoje jis pritaikė komponentus, kurie yra svarbiausi ir šiuolaikiniame kompiuteryje.

Vokiečių mokslininkas 1934 m. ėmė kurti universalią skaičiavimo mašiną. Pramoninių asmeninių kompiuterių istorija prasidėjo 1971 m.

Informacinė visuomenė

Informacinė visuomenė tai, ką turi pasaulis, prie ko einame ir mes Lietuvoje. Informacinėje visuomenėje milijonai žmonių dirba kaip informacijos apdorojimo ir komunikacijos profesionalai: programuotojai, vadybininkai, maketuotojai. Visi informacijos paslaugų ir kompiuterių vartotojai naudoja savo asmeninių kompiuterių informacinius išteklius bei technines galimybes darbe ir namuose.

Pramonėja ir prekyboje kompiuteriai jau naudojami jau keletą dešimčių metų. Duomenis ir informaciją dabar apdoroja informacijos vadybininkai ir specialistai. Duomenų apdorojimo specialistai kuria naujas informacijos sistemas, kad patenkintų vis didėjančius kokios nors organizacijos poreikius
informacijai ir gamybos ar kitoms operacijoms valdyti. Šiuolaikinėse įmonėse šie žmonės atsako už gamybą, kiekvieną produktą.

Šie darbuotojai gali papildyti darbo vietoje turimą informaciją, kompiuterio tinklais prisijungdami prie išorinių duomenų bazių. Naujausi kompiuteriai skaitmeninę informaciją gali pateikti grafiškai – spalvotos lentelės ir diagramos lengviau suvokiamos ir panaudojamos. Kompiuterio naudingumas priklauso nuo darbuotojo sugebėjimo juo naudotis. Kompiuteriai paplito kasdieniniame gyvenime, buityje. Daugelyje šalių jau dabar žmonės turi namuose kompiuterius. Informacijos technologijų skverbimasis į namų aplinką sukelia gausybę naujų pokyčių visuomenėje.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 809 žodžiai iš 1486 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.