Senai senai, kai dar nebuvo nei manęs, nei jūsų, nebuvo ne tik kompiuterių, bet ir pašto karietų, Žemėje atsirado žmonės. Kaip ir mes, jie mokėjo valgyti ir miegoti, vaikščioti žeme ir plaukti vandenyje. Be to, jie dar mokėjo matyti, girdėti, uosti kvapus, jausti skonį, čiuopti daiktus, spygauti iš džiaugsmo ir kaukti iš nuobodulio.
Žmonės tobulėjo, jie pradėjo galvoti: kaip sužinoti kur yra maisto? Kaip neužmiršti, kur jau buvai jo radęs? Kaip nuspresti kurioje pusėje jo ieškoti? Kaip pranešti vienas kitam, kad jau radai maisto? Tačiau to žmonės dar nemokėjo.
Štai tada ir gimė informatika. Ji turėjo padėti žmonėms atsakyti į klausimus:
kaip sužinoti?
kaip neužmiršti?
kaip nuspręsti?
kaip pranešti?
Pradžioje žmonės vienas kitam siūsdavo signalus, kurie gali būti perduodami dideliu atstumu. Žmonės tobulėdami ėmė kurti savo kalbą, jie šnekėjo žestais, ženklais, šokių judesiais. Kiekvienas vis kitas žestas, ženklas, judesys, reiškia vis kitą žodį.
Bet žmonės ką sužino, visad nori, kad tai ir išliktų. Nors jie dar rašyti nemokėjo, tačiau piešti jie mokėjo, tad jai jie sužinodavo ką nors labai svarbaus ar įdomaus, jie tuojau pat ėmė tai paišyti ant paplūdimio smėlio. Tačiau jie išnyksta, būna ištrypti, nupustyti vėjo, tad nėra mažiausios vilties, kad vėl atsiras. Tačiau žmonės norėjo, kad tai išliktų amžinai, tad jie pradėjo piešti ant akmenų, sienų. Jie piešdavo su lazdelėmis kurių galai būdavo pamirkomi į gyvūno kaują. Galų gale atsirado raštas.
Informacija buvo siunčiama laiškais. Informacijai paspartinti buvo sukurti radija, telefonas, televizija ir kompiuteriai.
Kompiuterių vystymosi istorija trympa (tik pusė amžiaus), o tempai įspudingi. Dvidešimtajame amžiūje visuomenė vystosi labai sparčiai: vis greičiau atnaujinama technika ir technologijos, naudojamos vis tobulesnės ryšio ir susisiekimo priemonės. Ne mažesniu tempu gausėja ir informacijos. Didelės apimties informacijos apdorojimas neįsivaizduojamas be kompiuterio ir atitinkamų informacinių technologijų. Todėl pastaruoju metu iškilo kompiuterinio raštingumo problema. Kiekvienas žmogus, siekantis aukštojo išsilavinimo, privalo išmokti naudotis kompiuteriu, nes be kompiuterio jau neįsivaizduojamas šiandieninis gyvenimas. Dar neseniai dauguma žmonių ne tik nemokėjo dirbti kompiuteriu, bet ir buvo linkę šią veiklą palikti kompiuterių profesionalams. Greičiau nei per vieną žmonių kartą kompiuterinis raštingumas tapo būtinas bet kuriai veiklos sričiai. Tai ypač aktualu dabar, norint tapti aktyviu ir efektyviu informacinės visuomenės dalyviu.