Informacija – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti ir įsiminti. Jutimo organai (regos, klausos, lytėjimo ir kiti) informaciją iš aplinkos perduoda į smegenis , o šios ją apdoroja ir kontroliuoja tolesnius mūsų veiksmus. Taip mes suvokiame aplinką, kurioje gyvename, įgyjame įgūdžių ir patirties.
Žmogus, kitaip negu kitos būtybės, dar ir sąmoningai mąsto. Tačiau ir jis netapo toks iš karto. Per ilgą evoliucijos raidą ištobulėjo jo smegenys, todėl apdorojo daugiau informacijos. Taip žmogus pradėjo vartoti primityviausius įrankius, palaipsniui perėjo prie sudėtingesnių ir sudėtingesnių ir pagaliau tapo tokiu, kokį mes dabar visi matome.
Pirmykštės bendruomenės nariai dar neturėjo savo kalbos. Jie buvo tarsi izoliuoti vieni nuo kitų. Savo nuotaiką, idėjas perduodavo sutartiniais judesiais ir riksmais.
Tačiau, vis dėlto, tai buvo jau protaujanti asmenybė. Eidami į medžioklę jie suplanuodavo kaip greičiau ir saugiau pagauti žvėrį, nepasiklysti miškuose. Ilgainiui žmonės pradėjo tarti vis ilgesnius skiemenis ir taip atsirado kalba. Tai labai pakeitė jų gyvenimą. Žodžiais buvo galima išreikšti viską: savo būseną, jausmus, mintis ir t.t. Žmonės turimą informaciją perduodavo draugams, vaikams, anūkams. Taip žinios keliavo iš vieno pasaulio krašto į kitą, iš kartos į kartą, tačiau kada nors vis tiek užsimiršdavo. Todėl pirmykščiai žmonės pradėjo informaciją užrašinėti molinėse plytelėse, iškalti akmenyse. Tada raštas dar nebuvo toks tobulas kaip dabar. Buvo piešiami įvairūs simboliai ir gyvūnai.
Uoloje iškalta piramidės statyba:
Vėliau simboliai tapo vis įvairesni ir sudėtingesni – taip atsirado raštas. Sparčiausiai jis tobulėjo išsivysčiusiose civilizacijose. Šumero-Akado civilizacijos mieste Uruke svarbus ir reikšmingas civilizicijos požymis-rašto atsiradimas.Kultūriniuose Uruko liekanų sluoksniuose archeologai rado pirmąsias šumerų piktografiniu raštu išmargintas lenteles.Iš daugybės šumerų rašto pavyzdžių įsitikinta, kad raštas čia atsirado dėl ūkio poreikių.Žemiški motyvai paskatino šumerus išrasti raštą ir ištobulinti jį taip,kad jis būtų suprantamas visiems.Uruke rastos seniausios lentelės buvo išrastos piktogramomis.Piktogramos-tai savotiški “daiktų paveikslėliai”.Jie galėjo reikšti žmones,gyvulius,įrankius,bet nelabai tiko perteikti ūkiniams veiksniams.Piktogramos tolydžio ėmė virsti ideografiniais ženklais.Ideogramos reikšmė jau neatitiko piešinio.Dar vėliau buvo sukurti ženkai,reiškiantys kalbos garsus.Raštas virto fonetiniu.
Mesopotamijoje kaip ie Egipte, rašymo priemonių nestigo.Molio buvo pakankamai,nendrių raižiniams gaminti-taip pat.Mokslo terminologijoje įsigalėjo dantiraščio pavadinimas. Per ekspediciją Napoleonas Bonapartas prie arabų gyvenvietės Rozetės, netoli Nilo, vienas iš jo kareivių iškasė iš žemės juodo poliruoto bazalto lentą, išmargintą įrašais.Vėliau mokslininkai įvertino didžiulę “Rozetės akmens” reikšmę: rado jame pirmąjį egiptiečių kalbos tekstą kartu su tiksliu vertimu į graikų kalbą.Maždaug prieš 4000m. egiptiečiai tekstus pradėjo rašyti ant papiruso. Tačiau tuo metu juos galėjo įsigyti tik turtingiausi žmonės, nors ir patys dar nelabai mokėjo skaityti. Atsiradus vis daugiau raštingų žmonių, knygų skaičius ėmė didėti. Maždaug III a. pr. Kr. Aleksandrijoje (Egipte) buvo įkurta viena pirmųjų pasaulio bibliotekų. Pasiuntiniai keliaudavo po pasaulio kraštus ir supirkinėdavo pergamento ritinius ir rankraščius. Prasidėjo didelių informacijos kiekių kaupimas ir saugojimas. Vėliau įvairiose šalyse buvo išrastas būdas popieriui gaminti. Kinijoje jį pradėta naudoti apie 100m., Japonijoje 610 m., Arabijoje 701 m. Popierius tapo patogiausia ir pigiausia priemonė ant ko rašyti, todėl greitai išplito. O knygų paklausa ir toliau kilo, todėl J. Gutenbergas 1438m. išrado spausdinimo mašiną, kuri paskatino raštingumo plitimą ir mokslo pažangą. Buvo galima pigiai ir greitai spausdinti raštus. Knygos tapo prieinamos visiems. Pradėjo eiti spauda. Bet šis informacijos perdavimo būdas buvo lėtas, nes reikėjo gabenti (pervežti) patį informacijos užrašą. Žmonės gaudavo pasenusią informaciją. Norint skubiai pranešti apie pavojų dar buvo kuriami laužai arba vykstama į kitą gyvenvietę, nes mokslas dar nebuvo tiek pažengęs, kad būtų galima labai greitai pasiųsti žinutę. Informacijos perteikimo greitis ir tikslumas įvairiais atstumais iš esmės labiausiai pasikeitė XIX a. 1837m. amerikietis S. Morzė išrado elektromagnetinį rašantįjį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą (Morzės abėcėlę). Juo buvo galima greitai pasiųsti informaciją įvairiais atstumais. 1843m.tarp Vašingtono ir Baltimorės buvo nutiesta pirmoji telegrafo linija.1851m. Londone įkuriama pirmoji tarptautinė “Roiterio” telegrafų agentūra.Telegrafo kabeliai buvo nutiesti tarp didžiųjų pasaulio miestų. O 1839m.telegrafas atsirado ir Vilniuje. Tačiau norint juo naudotis reikėjo mokėti Morzės abėcėlę, kuri sudaryta iš taškų ir brūkšnių. Šis būdas yra gana keblus, nes galima greitai susipainioti. Norėdamas to išvengti amerikietis A.G.Belas 1837m. išrado telefoną. Juo buvo galima greitai perduoti garsą iš vieno telefono
aparato į kitą. Visa tai labai pagreitino informacijos perdavimą, nes nebereikėjo rašyti laiškų ir laukti kol jie pasieks adresatą , tapo įmanoma labai greitai susisiekti su tolimomis gyvenvietėmis. Vėliau pradėta ieškoti būdų kaip informaciją perduoti be telefono ar telegrafo laidų. Informacijos mainai ir toliau tobulėjo.