INFORMACIJOS SAUGOJIMO ĮRENGINIŲ PARAMETRAI
Turinys
I. ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………….1
II. ATMINTIES SISTEMOS IR KITI INFORMACIJOS SAUGOJIMO ĮRENGINIAI ………..2
1. Vidinės atminties sistemų parametrai:
1.1. Centrinio procesorinio įrenginio (CPĮ) registrai…………………………………………….2
1.2. Spartinančioji atmintis (Cache)……………………………………………………………………2
1.3. Pagrindinė (darbinė) atmintis (RAM)…………………………………………………………..3
2. Išorinių informacijos saugojimo įrenginių parametrai:
2.1. Disketiniai kaupikliai ………………………………………………………………………………..4
2.2. Diskiniai kaupikliai……………………………………………………………………………………4
2.3. Optinės atminties įrenginiai (CD-ROM ir DVD)……………………………………………5
2.4. Nešiojami kaupikliai………………………………………………………………………………….5
2.5. Magnetiniai kaupikliai (cartridges)………………………………………………………………6
III. IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………..6
IV. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………7.
I. ĮVADAS
Atminties sistemos yra vienos svarbiausių komponentų kompiuterių architektūroje. Vos įjungus kompiuterį, procesoriui, arba centriniam procesoriniam įrenginiui (CPĮ) prireikia vidinių talpyklų, į kurias siunčiamos komandos, duomenys, skaičiavimų rezultatai, įkeliamos programos
Išoriniuose infomacijos saugojimo įrenginiuose jau saugomi kompiuteriui ir vartotojui reikalingi
duomenys (kietasis diskas HDD), arba dažniausiai saugoma vien tik vartotojo informacija. Tai būtų nešiojami diskiniai kaupikliai ir magnetooptinių laikmenų (Floppy, CD ir DVD) įrašymo įrenginiai.
Čia apžvelgsime du svarbiausius atminties sistemų parametrus:
• talpą (sutalpinamą duomenų kiekį baitais),
• greitaeigiškumą (CPĮ kreipimosi į atmintį laikas, duomenų įrašymo/skaitymo greitis)
Paminėsime ir tokius informacijos saugojimų įrenginių parametrus, kaip:
• Kaina,
• Išdėstymas – procesoriaus registrai. Vidinė (pagrindinė, darbinė) ir išorinė atmintys.
• Fizinis tipas – puslaidininkinės talpyklos. Magnetinių ir optinių paviršių laikmenos.
• Fizinės atminties charakteristikos – priklausanti nuo elektros energijos (operatyvioji) / Nuo elektros energijos nepriklausanti (pastovioji).
• Kreipimosi metodas – nuoseklusis, tiesioginis, laisvasis arba asociatyvusis kreipimasis.
II. ATMINTIES SISTEMOS
IR KITI INFORMACIJOS SAUGOJIMO ĮRENGINIAI
1. Vidinės atminties sistemų parametrai
1.1. Centrinio procesorinio įrenginio (CPĮ) registrai.
CPĮ registrai – vidinė procesoriaus atmintis – mažyčiai atminties elementai, esantys procesoriaus luste ir sudaryti iš daugybės tranzistorių.
Talpa. Tai pati mažiausia atmintis. Jos talpa siekia nuo 1 baito (8 bitų skaičius) iki kelių baitų (16 bitų žodis, dvigubas 32 bitų žodis, arba bitų blokai).
Greitaeigiškumas. CPĮ registrai veikia sparčiausiai už kitas atminties rūšis. Jų greitis sutampa
1.2. Spartinančioji atmintis (Cache).
Spartinančioji atmintis, arba trumpiau tariant kešas – tai nedidelės talpos labai sparti atmintis (dažniausiai sudaroma iš statinės operatyviosios atminties {SRAM} mikroschemų), kurioje saugomi ypač dažnai naudojami pagrindinės atminties fragmentai. Žemiau pateikiami 2002-aisiais kompiuteriuose veikusių kešų parametrai:
Talpa. Spartinančiosios atminties talpa yra viena mažiausių iš atminties sistemų. Ji nesiekia ir megabaito. Pirmojo lygio kešo podėlis L1, veikiantis taip spačiai kaip ir CPĮ, turi 32, 64 arba 128 kilobaitų talpą (šių dienų procesoriuose). .
Antrojo lygio spartinančiosios atminties podėlis L2, nuskaitantis iš pagrindinės atminties RAM jau didesnius duomenų kiekius, turi 256 arba 512 KB talpą.
Greitis. Spartinančioji atmintis procesoriui suteikia galimybę kreiptis į mažus pagrindinės atminties fragmentus 4–10 kartų greičiau nei DRAM mikroschemos (pagrindinė atmintis).
Palyginimui: procesoriaus keitimosi duomenimis su dinamine operatyviąja atmintimi DRAM laikas – 60 ns (SDRAM – 15 ns). 1000 MHz taktinio dažnio Pentium® procesorius daugelį instrukcijų vykdo per vieną ciklą, t. y. per 1 ns.
Spartinančioji atmintis gelbsti trumpinant keitimosi duomenimis tarp procesoriaus ir dinaminės atminties trukmę.
Fizinis tipas. Kešas – tai puslaidininkinio tipo, laisvosios kreipties atmintis. Kešo lustai naujausiuose CPĮ jau tapo procesoriaus dalimi.
Kaina. CPĮ registrų ir kešo kainos įeina į procesoriaus – vieno iš brangiausių kompiuterių komponentų – kainą. Tad galima teigti, jog tai brangios ir nekintančios atmintys.
1.3. Pagrindinė (darbinė) atmintis.
Kompiuterių pagrindinę atmintį, sudaro pastovioji ROM ir operatyvioji (arba laikinoji) RAM atmintis, kurios papildomus modulius
galima įdiegti į pagrindinę plokštę. Paprastai RAM yra didžiausios talpos atmintis iš visų vidinių atminties sistemų.
Talpa. Dabartinių kompiuterių laikinoji darbinė atmintis RAM turi 128, 256 arba 512 MB talpą. Pagrindinės plokštės gali pasiekti ir daugiau nei 3 GB/s RAM atminties laidumą , tačiau tai daugeliui vartototojų daugiau negu reikia.
Keturių RAM modulių rinkinys.
128-256 MB talpos RAM atmintinė rekomenduojama „Windows 95/98“ operacinei sistemai,
„Windows 2000“ be trukdžių dirbs prie ne mažiau kaip 256 MB RAM atminties, „Windows XP“ jau rekomenduojami512 MB talpos RAM atminties lustai.
Greitaeigiškumas. Tai pakankamai sparti atmintis, tačiau lėtesnė nei CPĮ registrai ar kešas.
Dabartinių RAM modulių sparta (kreipimosi trukmė) siekia 2-8 nanosekundes.
RAM spartą galima apibrėžti ir taktiniu dažniu. Jis siekia 100 – 1066 MHz , ir dar daugiau (naujausiuose modeliuose). Pavyzdžiui: 8 nanosekundžių kreipimosi trukmės RAM lustas dirba 133 MHz taktiniu dažniu.
Kaina. RAM modulių kaina, palyginti su CPĮ registrais ir kešu, yra mažesnė. Ji didėja proporcingai modulių talpai:
DDR DIMM su 256 MB šiuo metu kainuoja apie 167 Lt;
DDR DIMM su 512 MB – 332 Lt;
Didesne kaina pasižymi „Flash“ atmintinės USB: 64 MB modulis kainuoja 109 Lt;
128 MB – 160 Lt;
256 MB – 282 Lt.
2. Išorinių informacijos saugojimo įrenginių parametrai
2.1. Disketiniai kaupikliai
Kompiuteriuose vis dar naudojami 3.5 colio lankstieji diskeliai (disketės, kurias 1981m. sukūrė „SONY“ firma), įdėti į uždarą standų plastmasinį voką.
Talpa – tik 1,44 MB.