Informacijos technologijos ir inovacijos
5 (100%) 1 vote

Informacijos technologijos ir inovacijos

1. Įvadas

Pastaruoju metu susidomėjimas informacijos technologijomis ir įvairaus pobūdžio inovacijomis nepalyginamai išaugo. Šiuos pokyčius iššaukė nuolat besikeičianti aplinka dėka atsiradusių naujų informacijos visuomenės kūrimosi prielaidų. Naujas visuomenės lygmuo pagreitino informacijos naudojimo, apdorojimo bei perdavimo sąlygas informacijos technologijų pagalba.

Todėl ne kas kita, o inovacijos vis labiau tampa vienu iš pagrindiniu konkurencinio pranašumo atributu gamybos, verslo, mokslo, kultūros ir kitose veiklos bei gyvenimo sferose.

Konkurencinio pranašumo pavidale inovacijos yra ne kas kita, o naujų produktų, paslaugų rezultatas, padidinantis gamybos ir paslaugų lygį, šiuolaikinių informacijos technologijų taikymą bei nulemiantis žmonių tarpusavio santykius ir jų santykius su informacija bei naujomis žiniomis.

Istorijos glūdumoje bet kokia technologinė pažanga vyko naudojant ginklus, prievartą, pažeidžiant kito garbę, laužant normas ir tradicijas, tačiau galiausiai, išrandant naujas ir tobulesnes priemones. Daugelis technologinių inovacijų ilgus šimtmečius laukdavo savo pripažinimo valandos ar likdavo menka improvizacija senai dogmai ar įsigalėjusiai taisyklei.

Tačiau neišvengiamai visuomenės, mokslo, meno ir tame tarpe technologijų atsinaujinimas vyko ir vyksta nuolat, tarsi pati istorija skatintų šį vyksmą ir transformacijas.

Šiandien ateities visuomenė įsivaizduojama kaip informacijos visuomenė, kuri yra „atvira, išsilavinusi ir besimokanti“ (Informacijos visuomenė Lietuvoje – Programos projektas: 1999, 40).

Iš principo sukurianti palankias sąlygas ir prielaidas inovacijoms ir atradimams bei jų platesniam panaudojimui ir spartesniam įsisavinimui.

Visuomenė besiremianti informacija nuolat atsinaujina dėka išradybos rezultatų, todėl valstybė nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio progreso kelkraštyje, turėtų atsižvelgti į inovacijas, jų skleidimą ir diegimą pačiose įvairiausiose srityse.

Į turinį

2. Pagrindinės sąvokos

2.1. Informacijos visuomenės sąvoka

Pastarąjį dešimtmetį sparti informacijos, komunikacijos ir informacinių technologijų plėtra ir pažangos rezultatai užplūdo rinką ir įvairius pasaulio regionus naujų gyvenimo ir veiklos priemonių pavidalu, taip sudarydami palankias sąlygas visuotinai plėtoti informacijos visuomenės idėją.

Dažniausiai informacijos visuomenė suprantama kaip ta, kurioje informacija vaidina ypatingai svarbų vaidmenį, kurioje laisvai ir intensyviai keičiamasi informacija ir ji vertinama, o šie informacijos mainai vyksta dėka informacijos technologijų. Naudojantis informacijos technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis, informacija sklinda nekliudomai ir prieinama bei naudinga kiekvienam visuomenės nariui.

Naujai kuriamoje Informacijos visuomenės Lietuvoje programoje atrandame informacijos visuomenės sąvoką įvardinamą kaip “atvira, išsilavinusi ir besimokanti, kurios nariai gali ir sugeba visuose savo veiklos srityse efektyviai veikti šiuolaikinių informacijos technologijų aplinkoje, naudotis šalies bei pasaulio informaciniais resursais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą” (Informacinė visuomenė Lietuvoje – Programos projektas: 1999, 40).

2.2. Informacijos technologijos

Naujas informacijos visuomenės lygmuo ir pobūdis galėtų būti apibrėžtas įvairiai, tačiau efektyvus ir veiksmingas visos valstybės ir pavienių asmenų veiklos funkcionavimas neišvengiamai susijęs su informacijos technologijų taikymu.

Šiuolaikinės informacijos technologijos – priemonės, leidžiančios efektyviai apdoroti, saugoti ir perduoti informaciją.

Informacijos technologijos užtikrina spartų informacijos plitimą į visas mokslo, gamybos, veiklos, kultūros bei privataus gyvenimo sritis.

Duomenų perdavimo tinklai sujungti dėka informacijos technologijų (kompiuterių ir telekomunikacijų) padeda įgyvendinti vieną iš pagrindinių informacijos visuomenės programos tikslų: visi visuomenės nariai moka ir gali ir sugeba efektyviai veikti informacijos technologijų aplinkoje.

Tačiau informacijos technologijų funkcionavimas ir sąveika su aplinka didžia dalimi priklauso nuo informacijos infrastruktūros visuomenėje: duomenų rinkimo, kaupimo bei platinimo sistemų, kompiuterių tinklų, informacijos sistemų ir reguliuojančių įstatymų.

2.3. Inovacijų sąvokos apibrėžimas

Visuomenėje vykstančius procesus įprasta įvardinti permainomis, o permainas – inovacijų pasekmėmis. Tiksliai įvardinti inovacijas, tame tarpe ir informacijos technologijų inovacijas yra gana sudėtinga. Pasąmonėje greičiau iškyla sudėtingos konstrukcijos kūrimas, mokslinis ar technologinis išradimas. Tačiau tik nedaugelis išradimų tampa inovacijomis.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. III leidimas: 1993) žodžio “inovacija” nerandame, kalbininkai išskiria tik žodį “naujovė – kas nors nauja ar tiesiog naujybė”.

Tarptautinių žodžių žodynas (1993) iš viso neturi žodžių: “inovacija”, “naujovė”, “išradimas” reikšmės. Taigi, lietuvių kalboje kol kas yra tik vienas terminas “naujovė”.

Anglų, vokiečių ir prancūzų kalbose ši sąvoka išskiriama į atskirus terminus: “inovacija” ir “naujovė”. Tiek “inovacija”, tiek
“naujovė” turi skirtingas prasmes bei aiškinamos priklausomai nuo konteksto.

2.4. Inovacijų sąvokos kilmė

Ieškant “inovacija” sąvokos kilmės, sugrįžtama atgal į istorijos gilumą, XV amžių. Šis žodis kildamas iš Vidurio Prancūzijoje tuo metu vartoto žodžio “inovacyon”, kuris pažodžiui verčiant reiškia “atsinaujinimas” arba “naujo pavidalo suteikimą esančiam daiktui”. (Inovacijų apžvalga: 1999, Nr. 1.)

Pačia bendriausia prasme inovacija yra idėja. Graikų kalboje žodis “idėja – tai, kas matoma” (Plėšnys: 1996, 53).

Taigi inovacija kaip idėja informacijos visuomenėje neturėtų likti vien Platono idėjų pavidale: “Be mūsų juntamo daiktų pasaulio egzistuoja visiškai atskiras amžinų ir nekintamų idėjų pasaulis, o pažinimas esąs jo prisiminimas” (Plėšnys: 1996, 53), o taptų žmogaus veiklos sukurta naujove, kuriai įgyvendinti bei padaryti tą veiklą efektyvesne esti realios ekonominės sąlygos.

2.5. Inovacijų sąvokos vartojimas ir reikšmės

Pastebėtina, kad mokslininkų, gamybininkų, verslininkų ir kitų visuomenės narių inovacijos apibrėžimo formulavimas, tikslų iškėlimas bei jo supratimas iš esmės skiriasi. Kiekviena suinteresuota žmonių grupė įvardina inovacijas tik jai reikšmingame kontekste, kuris gali iš esmės skirtis nuo kitos grupės apibrėžimo, nes formuluojama pagal kitą kontekstą. Todėl diskusijų metu gana sudėtinga suprasti vienam kitą ir atrasti bendrą atskaitos tašką, jei nėra iš anksto susitarto bendro apibrėžimo konteksto.

Pateikiamos kai kurios inovacijai mokslo, gamybos, technologijos ir vadybos kontekste suteikiamos reikšmės:

• Mokslinės inovacijos – sėkmingas mokslinių naujovių kūrimas, jų pritaikymas ir panaudojimas įvairiose srityse;

• Gamybinės inovacijos – naujų gamybos, tiekimo, platinimo ir kitų metodų įtvirtinimas;

• Technologinės inovacijos – naujų technologijų sukūrimas ir senų atnaujinimas bei praplėtimas, diegiant jas įvairiose srityse;

• Vadybinės inovacijos – vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas ir įgyvendinimas.

Šiuo metu vienas iš dažniausiai vartojamų ir gana tiksliai visus, tame tarpe ir informacijos technologijų, inovacijų tipus apibūdinantis terminas taikomas tiek mikroekonomikoje, tiek makroekonomikoje, yra:

Inovacijos – tai sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus.

Apibendrinant, inovacijų apibrėžimas ir jų vartojimas yra labai platus. Mokslinėje literatūroje, gamybos, technologijų, vadybos ir kitose srityse esama įvairių nuomonių, todėl iki dabar nėra nusistovėjusio vieno inovacijų apibrėžimo. Tačiau galima įvertinti inovacijų įvairovę, praktikoje egzistuojančias klaidingas inovacijų apibrėžimo interpretacijas, kurios didžia dalimi apsunkina jų supratimą ir pritaikymą.

Į turinį

3. Informacijos visuomenė – informacijos technologijų ir IT inovacijų vaidmuo

3.1. Informacijos visuomenės ištakos

Informacijos visuomenė yra atvira ir demokratijos principais paremta visuomenė, kurios demokratines užuomazgas atrandamos Antikos epochoje, kai Senovės Graikijoje kiekvienas pilietis galėjo laisvai reikšti savo mintis ir idėjas, nieko nevaržomas skleisti informaciją.

Juo dabar, daugelis pasaulio valstybių pripažįsta, kad žmogus yra pagrindinė visuomenės vertybė, turinti žodžio laisvę ir piliečių teisių apsaugą. O valstybė, kaip organizuotos visuomenės struktūra, gina ir prižiūri žmogaus ir visuomenės teises bei laisves kiekvienoje gyvenimo sferoje bei sudaro visiems piliečiams lygias galimybes gauti ir platinti informaciją.

Informacijos visuomenės sukūrimo idėja kilo iš troškimo surasti naują ekonomikos tobulėjimo formą. Pirmą kartą ši idėja buvo suformuluota 1970 metų pradžioje krizės metu.

Europoje informacijos visuomenė pradėjo kurtis Europos Sąjungos pagalba. 1980 m. Europos Sąjunga pradėjo finansiškai remti naujų informacinių ir komunikacinių technologijų kūrimą. Tačiau informacijos visuomenės kūrimas Europoje turėjo savitą specifiką, nes daugelis šalių buvo nevienodai pasirengusios priimti šią idėją ir naujai atsiradusias galimybes bei paslaugas. Informacijos visuomenės kūrimas turėjo sudaryti realias sąlygas padidinti ekonomikos augimą, darbingumą ir teisingumą kiekvienoje šalyje.

Oficialia informacijos visuomenės kūrimo pradžia laikomas Europos Komisijoje 1993 m. gruodžio mėnesį pristatytas pranešimas “Growth, Competitivness and Employment: The Challenges and Ways forward in to the 21st Century”.

Ši sąvoka itin plačiai buvo pradėta vartoti po Europos Komisijos komisaro M. Bangemano pranešimo 1994 m. Europos Tarybai – “Europe and Global Information Society. Recommendation to the European Council”.

Istorinė dimensija Lietuvoje: šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, Lietuva valstybės pamatinius teisinius principus grindė Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. 1991 m. atgimusios Lietuvos valstybės konstitucijoje remiantis ankstesniu mūsų ir kitų valstybių patyrimu buvo padėtas pamatas valstybės kūrimui. Šis troškimas kurti demokratinę visuomenę sudarė puikias sąlygas pristatyti informacijos visuomenės idėją bei principus ir
Lietuvoje.

Konstitucinė-juridinė dimensija: paremtas istoriniu, konstitucinis-juridinis pamatas yra itin aktualus Lietuvai, siekiančiai įsilieti į Europos, NATO ir viso pasaulio šalių bendriją bei tapti pilnateise šios bendrijos nare. Europos Komisija jau paruošė ir išleido Žaliąją knygą “Gyvenimas ir darbas informacijos visuomenėje: pirmiausiai žmonės” (Green Paper. Living and working on the Information Society: People First. European Commision, Belgium, 1996). Šiame dokumente akcentuojama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, ypač asmeninio gyvenimo neliečiamumas. Atkreipiamas dėmesys į faktą, kad naujos informacijos ir komunikacijos technologijos turi milžinišką potencialą įvairiose žmogaus gyvenimo ir veiklos srityse, todėl neišvengiamai reikalinga teisinė reglamentacija.

Komunikacinė-informacinė dimensija: neatsitiktinai žmonių ir visos valstybės veikla tampa vis mažiau priklausoma nuo atstumo tarp jų, nes greitėjantis komunikavimas atneša ryškias permainas rinkoje. Visuotinis globalizacijos procesas pasaulyje tik sustiprina tarp šalių konkurenciją, todėl galimybės konkuruoti didžia dalimi priklauso nuo priimamų sprendimų efektyvumo, nuo sugebėjimo pasinaudoti informacija. Todėl žinios ir informacija bei priemonės jas skleisti naudojant informacijos technologijos bei diegiant ir įsisavinant IT inovacijos tampa svarbiausiais naujos visuomenės plėtros prioritetais.

3.2. Informacijos visuomenės principai ir vaidmenys

1998 m. rugsėjo 12 d. Bristolyje buvo priimta deklaracija “Demokratijos dalyvavimas informacijos visuomenėje” (Bristol declaration. Democratic participation in the Information Society).

Deklaracijoje buvo išskirti principai, tapę pamatiniais kuriant ir tobulinant informacijos visuomenę:

• lygybės;

• demokratijos;

• informacinės laisvės principai

bei

• atvira informacija;

• išvystyta infrastruktūra;

• išsilavinę piliečiai.

Pagrindiniai vaidmenys:

Valstybės vaidmuo – valstybė turėtų sudaryti visiems piliečiams vienodas galimybes ir realias sąlygas gauti, naudoti ir platinti aktualią informaciją, laisvai reikšti savo idėjas ir nuomonę.

Piliečių vaidmuo – įgyvendinant Deklaracijos principus tampa itin reikšminga veikla ir aktyvus piliečių dalyvavimas joje, nepriklausomai nuo jų lyties, rasinės ir etinės kilmės, religinių bei politinių įsitikinimų, socialinės padėties ar pajamų.

Pagrindinės kryptys:

• Piliečių poreikių tenkinimas;

• Informacijos infrastruktūros vystymas;

• Verslo aplinkos gerinimas;

• Tarptautinių informacijos mainų plėtojimas.

3.3. Informacijos technologijų ir IT inovacijų funkcijos informacijos visuomenėje

• Komunikacinė funkcija: informacijos visuomenėje informacija tampa visapusiškų mainų objektu. Valstybei ir jos piliečiams atsiranda plačios galimybės perduoti, priimti ir skleisti informaciją, skirstyti žinių ir idėjų srautus. O žmonių veikla vis mažiau darosi priklausoma nuo atstumų tarp jų, nes informacijos perdavimas ir komunikacija dėka informacijos technologijų ir IT inovacijų diegimo nelyginamai greitėja.

• Informacinė funkcija: kompiuteriai, Internetas, mobilios ryšio priemonės, multimedia tampa įprastine ir būtina namų ūkio, darbo vietos, laisvalaikio aplinka. Naujos informacijos technologijos keičia įprastines darbo sąlygas, profesijas, atsiranda visiškai naujos darbo vietos, keičiasi rinkos ir konkurencinės sąlygos. Informacijos technologijos tampa visos šalies ir kiekvieno piliečio ypatingo dėmesio objektu, prioritetine sritimi, kai jų įsisavinimas ir panaudojimas apsprendžia ateities sąlygas ir rezultatus.

• Švietimo, mokslo, kultūros: informacijos technologijos tiesiogiai yra susijusios su visos šalies infrastruktūros plėtojimu bei integracija į tarptautinę aplinką. Ir tai pasiekiama vystant švietimo sistemą, mokslinių tyrimų vykdymą ir jų rezultatų panaudojimą, formuojant šalies įvaizdį pasaulinėje visuomenėje. Sėkmingam IT inovacijų atėjimui ir įsisavinimui reikalinga palanki kultūrinė terpė kiekvienoje šalyje.

• Socialinė: IT inovacijų skleidimas ir jų įsisavinimas yra visuomeninio pobūdžio, kai IT inovacijų skleidimas išreiškia procesą, kurio metu IT inovacija perduodama įvairiais komunikacijos kanalais socialinėje visuomenės narių sistemoje (aplinkoje). Tai specifinis komunikacijos tipas, kuriame žinios (pranešimai) susilieja su naujomis idėjomis (inovacijomis) perduodamais įvairiais kanalais. Piliečiai gali lengviau ir greičiau įsijungti į visuomeninį gyvenimą ir tapti neatskiriama valstybės dalimi.

• Ir kitos funkcijos.

3.4. Psichologiniai faktoriai įtakojantys informacijos technologijų ir IT inovacijų plėtrą

IT inovacijos iš dalies formuoja elitinį, išskirtinį visuomenės sluoksnį, kurio veikla bus grindžiama išskirtiniu informaciniu aprūpinimu, o galimybės realizuoti savo tikslus bus gerokai didesnės negu likusios visuomenės dalies. Daugelis IT ir kitų inovacinių projektų taip ir lieka idėjų pavidale, nes susiduriama su nenumatytomis kliūtimis ir barjerais, kuriuos dažniausiai lydi psichologinis nepasitenkinimas ir atmetimo reakcija. Todėl kai kurių visuomenės sluoksnių nepasitenkinimas gali trukdyti informacijos visuomenės kūrimosi procesui vystytis ir plėtotis. Inovacijų teoretikai atkreipia dėmesį į
proceso aspektą.

Visuomenė yra sudaryta iš įvairaus pobūdžio ir veiklos organizacijų, kurios vienas iš pagrindinių elementų – žmogus. Būtent visuomenės nariai, besistengdami per savo emocinių, psichologinių, saugumo, socialinių, pagarbos, įvertinimo bei savęs realizavimo poreikius pasireikšti grupėse, gali sukurti nenumatytas situacijas IT inovacijų paplitimui ir jų diegimui visuomenėje, taip trukdydami informacijos visuomenės idėjos įgyvendinimui.

Todėl diegiant IT inovacijas kreiptinas ypatingas dėmesys į šalies piliečių poreikių, nuostatų, profesinio ir psichologinio pasirengimo klausimus, nes kiekvienas asmuo turi tik jam būdingą ir savitą supratimą bei požiūrį į inovacinius procesus. Individuali adaptacija prie nuolat besikeičiančios aplinkos ir atsirandančių IT inovacijų yra ypatinga socializacijos forma bei galėtų būti pristatoma kaip puiki galimybė asmeniškai tobulėti, rodyti iniciatyvą ir kūrybiškumą.

3.5. Nacionalinės informacijos politikos bruožai

Nacionalinės informacijos politika formuojama atskirų lygmenų pavidalu, išskiriant:

• Technologinį;

• Organizacinį;

• Socialinį.

Atitinkamai informacijos technologijos ir IT inovacijos turėtų būti nukreiptos į šiuos lygmenis taip pat. Šiuos lygmenis sieja bendrieji veiksniai:

• informacinė infrastruktūra;

• informacijos rinka;

• žmonių resursai;

• teisinio reguliavimo aplinka ir kt.

Pagrindiniai Nacionalinės informacijos politikos programos uždaviniai:

• užtikrinti laisvą ir atvirą informacijos prieinamumą bei naudojimą;

• plėtoti šalies informacinę infrastruktūrą;

• sudaryti palankias sąlygas šalies piliečiams gauti reikiamą išsimokslinimą ir profesinį pasirengimą, atitinkančius šiuolaikinius reikalavimus;

• sudaryti galimybes šalies piliečiams persikvalifikuoti;

• sudaryti galimybes šalies piliečiams įsigyti šalies rinkai reikalingas profesijas ir kt.

Į turinį

4. Informacijos technologijų ir IT inovacijų plėtra

4.1. Informacijos technologijų ir IT inovacijų plėtros prielaidos

Informacijos visuomenė remiasi atviros, išsilavinusios ir besimokančios visuomenės principais, kai visi visuomenės nariai sugeba naudotis informacijos technologijomis ir taiko savo veikloje, o inovacijų pritaikymas jiems garantuoja daugiau galimybių ir geresnių rezultatų tikimybę.

Ir tai neišvengiamas procesas, nes IT pažanga vis geriau užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą, plėtoja šalies informacinę infrastruktūrą, padeda integruotis į pasaulinę bendriją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2465 žodžiai iš 8132 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.