Informacijos technologijų efektyvumas vertės kūrimo grandinėje
5 (100%) 1 vote

Informacijos technologijų efektyvumas vertės kūrimo grandinėje

INFORMACIJOS TECHNOLOGIJŲ EFEKTYVUMAS VERTĖS KŪRIMO GRANDINĖJE

Vilnius, 1996

Turinys

1. Įžanga 2

1.1 Informacijos technologijos 2

1.2 Vertės grandinė 3

1.3 Efektyvumas 5

2. Bendras informacijos technologijų poveikis vertės kūrimo grandinei 5

2.1 IT žmogiškųjų resursų vadyboje 10

2.2 Bendrasis technologinis vystymas 10

2.3 Aprūpinimas 10

3. Informacijos technologijų įtaka vertės grandinės pirminėms veikloms 11

3.1 Tiekimas 11

3.2 Operacijos 11

3.3 Realizavimas 12

3.4 Marketingas ir pardavimas 12

3.5 Servisas 16

4. Vertės grandinės schemos modifikacija 16

5. Išvados 18

Literatūros sąrašas 19

1. Įžanga

Šiame referate bandysime panagrinėti, kaip informacijos technologijos veikia verslo organizacijose, o konkrečiai – jų efektyvumo problemas vadinamojoje vertės kūrimo grandinėje. Pradžioje norėtume apibrėžti mūsų naudojamas sąvokas, nes įvairiuose šaltiniuose šie dalykai gali būti nagrinėjami skirtingais aspektais ir tuomet iškyla vieningų apibrėžimų problema.

1.1 Informacijos technologijos

Vienas iš nagrinėjamų objektų yra informacijos technologijos (IT). Jos neturi universalaus apibrėžimo, nes jų turinys ir netgi esmė pastoviai keičiasi. Tai priklauso nuo epochos ir pačios technologijos ar technologijų sudedamųjų dalių. Kadangi čia nagrinėjamas šiuolaikinių IT efektyvumas verslo procesuose ir veiklose, tai naudosime sekantį apibrėžimą: ‘įvairių rūšių informacijos rinkimas, apdorojimas, laikymas ir skleidimas, naudojant mikroelektronines skaičiavimo ir telekomunikacijų priemones’ [2, p.212]. Matome, kad IT yra neatskiriama nuo ją sudarančios technikos ir tai netgi apsprendžia jos pobūdį. Čia mes akcentuosime kompiuterizuotas duomenų apdorojimo ir perdavimo sistemas, nes praktikoje tai jau tapo tradicija. Tačiau pati technika savaime dar nėra technologija. Dabartinės technologijos įvaizdį galima sieti su personaliniu kompiuteriu. O jis tėra tik metalo ir plastiko konstrukcija, kol su juo nėra sujungiamos kažkokios idėjos ir tam tikri sugebėjimai. Taigi, minėtąsias kompiuterines sistemas galima laikyti technologijomis, kuomet jos tiesiogiai susiejamos su informaciniais tikslais, problemomis ir poreikiais. Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad IT susideda iš kompiuterinės technikos, programinės įrangos ir koncepcijos.

Kuomet nagrinėjama IT vieta verslo organizacijose, tai reikėtų paminėti aplinką kurioje jos funkcionuoja – organizacijos informacijos sistemą, kuri yra ne kas kita, kaip žmonių, darbo įgūdžių, informacijos ir informacijos technologijų kombinacija. Todėl daugumoje šaltinių, kalbant apie IT efektyvumą verslo procesuose, kartu kalbama apie platesnį junginį – strategines informacijos sistemas. Priežastys, dėl kurių korporacijos informacijos sistemoms ir technologijoms priskyrė strateginę reikšmę:

• Kompiuterių naudojimo įsitvirtinimas praktikoje (didėjantys kompiuterių sugebėjimai ir pasitikėjimas jais).

• Koncepcijos apie informaciją ir informacijos technologijas pasikeitimas (tai pradėta traktuoti kaip strateginius resursus).

• Sėkmingų pritaikymų įrodymai.

• Informacijos sistemų ir technologijų paplitimas (komercinės programinės įrangos bumas).

• Intensyvi ir globali konkurencija (globalus kaštų spaudimas) [3].

Strateginės informacijos sistemos (SIS) yra informacijos sistemos, kurios kažkokiam verslo vienetui turi sukurti arba palaikyti konkurencinį pranašumą. Tam tikslui SIS gali keisti tikslus, operacijas, produkciją, paslaugas ir netgi organizacijų struktūrą [4].

1.2 Vertės grandinė

Palaikanèiosios veiklos Bendroji

infrastruktûra

Þmogiðkøjø

resursø vadyba

Technnologijos

vystymas

Aprûpinimas

Tiekimas Operacijos Realizavimas Marketingas ir pardavimas Servisas

Pirminës

veiklos

1 pav. Vertės kūrimo grandinė pagal Porterį [1]

Jos koncepcija, kurią 1985 m. pasiūlė Michael’as Porter’is yra ta, kad kiekvienos firmos veiklą galima išskaidyti į tam tikras susijusias dalis, kurios, funkcionuodamos kartu, sudaro vertės kūrimo grandinę (1 pav.). Kiekviena iš tų dalių gamybos procese prideda savo vertės dalį prie galutinio produkto, tuo pačiu didindamos ir bendrus kaštus.

Šios veiklos (jos yra devynios) gali būti suskirstytos į dvi kategorijas – pirmines veiklas ir palaikančiąsias veiklas. Pirminės veiklos yra veiklos, į kurias įeina fizinis produkto pagaminimas ir jo paleidimas į rinką. Jos yra tiesiogiai susietos su firmos produkcijos ir paslaugų, kurios vartotojams sudaro vertę, gamyba bei platinimu. Jas sudaro:

• tiekimas, t.y. medžiagų arba žaliavų gavimas, saugojimas ir paskirstymas į gamybos vietas;

• operacijos – minėtųjų medžiagų, žaliavų arba kitokių sąnaudų transformavimas į užbaigtus produktus;

• realizavimas – produkcijos saugojimas (sandėliavimas) ir paskirstymas;

• marketingas ir pardavimas;

• servisas – paslaugos ir aptarnavimas po produkto pardavimo, siekiant išlaikyti ar padidinti produkto vertę;

Palaikančiosios veiklos užtikrina ir leidžia vykdyti pirmines. Jas sudaro:

• bendros infrastruktūros sudarymas ir palaikymas – visos vertės kūrimo grandinės ramstis. Įeina bendroji vadyba, planavimas, finansinė veikla, apskaita, teisinė veikla, santykiai su vyriausybe ir kokybės
vadyba;

• žmogiškųjų resursų vadyba – naujų personalo narių priėmimas arba samdymas, paruošimas ir lavinimas;

• technologijos vystymas – gamybos proceso ir produkcijos gerinimas;

• tiekimas arba aprūpinimas – žaliavų arba kitokių resursų gavimas ir jų funkcionavimo užtikrinimas iki gamybos.

Čia reikėtų paminėti firmos analizės pagal vertės kūrimo grandinę esmę:

• tai yra verslo veiklos analizės forma, kuri suskirsto įmonę į dalis (dažnai tam tikra veikla atitinka ir kokį nors fizinį junginį ar vienetą);

• ji padeda adaptuoti technologijas, kurios gali padidinti įmanomą ir realų bendrąjį firmos pelną;

• padeda identifikuoti atskirų verslo rūšių potencialą, kurį galima gauti iš pasikeitimo informacija, ir kuris yra reikalingas norint realizuoti integruoto verslo privalumus vienoje ar keliose susijusiose pramonės šakose.

• ji yra skirta vertę kuriančių grandžių analizei ir nėra priklausoma nuo organizacijos struktūros. Kuomet Porteris sakė, kad kiekviena organizaciją turi savo, tik jai būdingą vertės kūrimo grandinę, tai jis turėjo galvoje ne analizavimo metodų įvairovę, o tokio pobūdžio tyrimų rezultatus, kurie, be abejo, turi skirtis, priklausomai nuo organizacijos, kurioje jie atliekami. Čia reikia aiškiai atskirti tyrimo metodą ir fizinę vertės kūrimo grandinę, t.y. tas veiklas, kurios ją sudaro.

Vertės grandinės modelis yra schema, pagal kurią galima identifikuoti verslo procesų sferas. Tarp visų paminėtų veiklų egzistuoja ryšiai ir jie lemia tai, kad jos veikia viena kitos (dažniausiai sekančios) kaštus. Šie ryšiai turi būti koordinuojami ir valdomi taip, kad kiekviena veikla firmai sudarytų mažesnius kaštus arba sukurtų didesnę vertę negu jos konkurentams. Būtent tai ir sukuria minėtąjį konkurencinį pranašumą. Čia lemiamą vaidmenį užima strateginės informacijos sistemos ir jų naudojamos technologijos.

1.3 Efektyvumas

Tam, kad, naudojant informaciją, sukurti vertę (čia kalbama apie informaciją ne tik kaip apie resursą, bet kaip ir apie visa apimančią terpę bei procesą), reikia sukurti ir įgyvendinti efektyvią informacijos sistemą. Čia reikėtų atskirti efektyvumo ir produktyvumo (angl. – effectiveness ir efficiency) sąvokas. Efektyvumas reiškia teisingą veiklą, t.y. norimų rezultatų pasiekimą. Produktyvumas apibūdina ekonomiškumą sąnaudų atžvilgiu, kuomet vyksta kokia nors gamyba. Tokiu būdu atsiranda galimybė, kad organizacija sugebės produktyviai gaminti blogą ar netinkamą produkciją, tačiau tuomet ji nebus efektyvi. Geri vadybininkai turi nuspręsti kas turi būti padaryta, prieš svarstant kaip tai turėtų būti atlikta [2, p. 7]. Tas pats atsitinka ir su informacijos technologijų naudojimu kokios nors vertės kūrime. Informacinių technologijų integravimas bet kokiu atveju daro kokią nors įtaką – keičia darbo pobūdį, personalo sudėtį ir netgi visos organizacijos struktūrą. Žinoma, su ta sąlyga, kad integravimas vyksta. Tačiau šito poveikio apimtis dar nenulemia jo efektyvumo ir tai yra pagrindinė problema, su kuria susiduriama į bet kokį verslo procesą integruojant informacijos technologijas.

Čia nagrinėsime informacijos technologijų efektyvumą konkurencinio pranašumo atžvilgiu, o kriterijus bus vienas – ar IT sukuria tą konkurencinį pranašumą, ar ne. Per tai galima atskleisti IT efektyvumą pačiuose verslo procesuose, formalizuotai vadinamuose vertės kūrimo grandine.

2. Bendras informacijos technologijų poveikis vertės kūrimo grandinei

Iš pradžių pabandysime atskleisti bet kokios kompanijos tikslus ir problemas, susijusias su vertės kūrimo grandine ir informacijos technologijomis. Kad pasiekti konkurencinį pranašumą, kompanijos dažniausiai renkasi vieną iš sekančių veikimo būdų:

• vadovavimąsi „žemų kaštų“ metodu – čia sekama kaštų pozicija – jos santykis su konkurentais vertės grandinės išlaidų atžvilgiu;

• „produkcijos diferenciacijos“ metodas – kompanijos sugebėjimas diferencijuoti savo struktūrą ar veiklą atspindi kiekvienos vertės kūrimo grandies įnašą, siekiant patenkinti pirkėjo poreikius. Čia daugumą veiklų, ne tik fizinę produkciją ar paslaugas, siekiama diferencijuoti. Tai pasireiškia kaip papildomos vertės ar kokių nors naujų bruožų suteikimas;

• rinkos specializavimu siekiama koncentruotis ties tam tikromis rinkomis arba jose ieškoma kokių nors nišų [3].

Kiekviena iš vertės kūrimo grandžių susideda iš dviejų – fizinio ir informacijos apdorojimo komponentų. Fizinis komponentas susideda iš užduočių, reikalingų veiklos atlikimui. Informacinis komponentas apima žingsnius, kuriais renkami, apdorojami ir perduodami duomenys, reikalingi tos veiklos atlikimui. Kiekviena iš minėtųjų devynių grandžių naudoja ir kartu kuria tam tikros rūšies informaciją. Matome, kad toks požiūris informaciją traktuoja kaip vieną iš resursų, o IT yra reikalingos, kad galima būtų su ja operuoti. Tačiau jos vystosi greičiau už fizinio apdorojimo technologijas ir tai kompanijas verčia labiau tyrinėti savo galimybes, kad IT galėtų pritapti ir efektyviai funkcionuoti visose devyniuose vertės kūrimo etapuose ir lygiuose.

Papildomos informacijos tiekimas gali diferencijuoti firmos produkciją, pavyzdžiui pirkėjų konsultavimo linijos įrengimas realiai padidina produkcijos vertę, jei kiti
sferos gamintojai panašių paslaugų nesiūlo. Tai tik vienas pavyzdys, tačiau tendencija yra ta, jog produkcijoje didėja informacinio elemento kiekis. Minėtame pavyzdyje tai vyksta tiesiogiai ar netgi fiziškai.

Informacinių technologijų vaidmuo ir svarba skiriasi priklausomai ir nuo kompanijos veiklos srities, pavyzdžiui bankininkystė arba draudimo verslas informaciją naudoja intensyviai. Tačiau cemento gamyba reikalauja mažesnio informacijos valdymo. Žinoma, čia skiriasi ir pačios informacijos pobūdis bei jos technologijos.

Porter’is ir Miller’is pateikia schemą pagal kurią galima analizuoti strateginę informacijos technologijų reikšmę. Ji nurodo penkis aspektus, pagal kuriuos vadybininkai gali įvertinti informacijos technologijų įtaką savo firmai. Žinoma, kad informacinė revoliucija veikia konkurenciją trimis būdais:

• keičia pramonės struktūrą ir konkurencijos taisykles;

• kompanijoms suteikia naujas konkurentų aplenkimo sritis, būdus ir galimybes;

• sudaro prielaidas atsirasti daugybei naujų verslo rūšių.

Čia reikia išskirti penkias konkurencines jėgas, kurios veikia bet kurio verslo pelningumą:

1) pirkėjų galia;

2) tiekėjų galia;

3) naujų konkurentų (debiutantų) grėsmė;

4) galimų pakaitalų (alternatyva firmos gaminamai produkcijai) grėsmė;

5) varžymasis tarp esančių konkurentų.

Vadybininkams tenka spręsti tris klausimus: kaip kiekviena iš šių jėgų yra nukreipta prieš jų firmą, kaip jas galima kontroliuoti arba paveikti ir kaip panaudoti informacijos sistemas, nes dabar jų panaudojimas įgyja strateginę ir netgi lemiamą reikšmę. Porter’is su Miller’iu pateikia penkis žingsnius, kuriuos reikia įvykdyti, norint sėkmingai konkuruoti informacijos amžiuje:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1715 žodžiai iš 5690 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.