Informacijos vadyba
5 (100%) 1 vote

Informacijos vadyba

INFORMACIJOS VADYBOS RAIDAIstoriškai informacijos vadybos ištakos sietinos su specializuotos

informacinės veiklos sritimis – pirmiausiai bibliotekininkyste,

bibliografija, archyvistika ir kt. Jų pamatu susiformavo dokumentacijos

problemos, susietos su naujais informacijos apdorojimo metodais ir jos

panaudojimu industrijai. XX a. viduryje informacijos sąvoka susiejama su

technologijomis ir elektroniniu duomenų apdorojimu, o pati informacinė

veikla įgavo įvairių sričių informacijos sistemų rangą, paremtą skaičiavimo

centrų koncepcija. Sprendžiant elektroninio duomenų apdorojimo ir

informacijos vartojimo disproporcijos problemą, vis daugiau dėmesio buvo

skiriama vadinamųjų automatizuotų valdymo sistemų tobulinimui. Vėliau

informacijos procesai tolydžio „išsikėlė“ iš skaičiavimo centrų ir

priartėjo prie tiesioginių informacijos vartotojų. Pastarųjų poreikiai ir

informacijos vartojimo, „elgesio“ su informacija problemos susitelkė

vadinamojoje mokslinėje informatikoje, t. y dokumentacijos,

dokumentalistikos, informacijos ir dokumentacijos, informacijos išteklių

vadybos, dokumentų vadybos, informacinių sistemų vadybos, informacinių

struktūtrų vadybos, informacijos technikos moksluose. Šiuolaikiniu

supratimu, informacijos vadyba neturėtų būti tapatinama su kuria nors viena

iš paminėtų sričių. Ji tampa tarsi platesne kategorija ir tarsi absorbuoja

visas siauresnes vadybos sritis stengamasi panaudoti geriausius principus

ir metodus. Personalinių kompiuterių paplitimas faktiškai panaikino ribas

tarp specializuotos informacinės veiklos ir įvairiausių žmogaus veiklos

sričių informacijos procesų, be to, organiškai susiejo informacijos

technologijas su pačios informacijos vartojimu bet kokios veiklos

organizavimui. Ši sąsaja integralią išraišką įgavo vadinamajame ofiso (ar

biuro) vadybos koncepte, kurios universalumas tapo informacijos vadybos

pamatu.

Pastebima, kad 8 – ajame dešimtmetyje labiau dominavo techniniai

komponentai bei vienos kurios nors informacinės srities išryškinimas. Nuo

10 – o dešimtmečio pradžios vis didesnę rekšmę įgyja turinio komponentai,

t. y. informacijos vadyba tampa žymiai platesnė ir kompleksiškesnė.

Neabejotina, kad informacijos vadybos atsiradimas sietinas su didžiųjų

pasaulio valstybių raidos pobūdžiu. Informacijos vadyba žymiai aktualesnė

ten, kur labai išvystyta ekonomika, karinis kompleksas, ryškūs

geopolitiniai interesai ir jų reprezentavimo formos. Informacijos vadybos

samprata ten orientuota į visų informacijos išteklių ir komunikacijos ryšių

visumą ir jų organizavimą skirtingose srityse. Informacijos vadyba tampa

priemone, leidžiančia integruoti materialius, žmogiškuosius,

technologinius, organizacinius, kultūrinius veiksnius, kūrybinius procesus,

inovacijas ir kt. bei panaudoti jų visumą organizavimo efektyvumui didinti

ir tuo įtvirtinti strategines pozicijas.

INFORMACIJOS VADYBOS SAMPRATA, APIBRĖŽIMAI, TIKSLAI

Pasikeitimai šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje verčia keistis ir

taikyti veikloje modernias priemones. Viena iš tokių priemonių yra

informacijos vadyba. Informacijos vadyba (IV), pasak A. Andersen, – tai ne

mokslas, – tai elgesys. Todėl pasaulio teoretikams ir praktikams sunku

vieningai bei tiksliai apibrėžti, kas yra IV.

Olaisen suformuluotame informacijos vadybos apibrėžime teigiama, kad

informacijos vadyba reiškia informacijos identifikavimą, rinkimą,

saugojimą, apdorojimą, apsaugą ir paskirstymą. Šiuo atveju pirmoji sąvokos

dalis nusako verslo sistemos informacijos poreikį, naudojimą ir vertę, o

antroji adresuota programinei įrangai.

Pagal J. Rowley, „informacijos vadyba apima informacijos politikos

planavimą visos organizacijos mastu, integruotų sistemų ir paslaugų vystymą

ir palaikymą, informacijos srautų optimizavimą ir pirmaujančių technologijų

pajungimą funkciniams galutinių vartotojų – nežiūrint, koks būtų jų

statusas ar vaidmuo organizacijoje – reikalavimams“.

Taylor ir Farrel bandė apibrėžti informacijos vadybą per jos pagalbines

disciplinas, tokias kaip vadybos mokslas, informacijos sistemos, biuro

automatizavimas, galutinių vartotojų kompiuterinė veikla, kibernetika ir

inžinerija.

Abstrakčiai informacijos vadyba gali būti suprantama kaip procesų

visuma, skatinanti organizacijos tobulėjimą. Pagrindinę informacijos

vadybos užduotį puikiai atspindi posakis: „Reikiama informacija reikiamu

laiku ir reikiamu formatu“. Tai itin sudėtingas uždavinys reikalaujantis

valdyti informaciją nenutrūkstančia grandimi ir įjungti pagrindinius

informacijos vadybos proceso etapus: informacijos poreikių identifikavimą,

informacijos įgijimą, informacijos organizavimą ir kaupimą, informacijos

produktus ir paslaugas, informacijos paskirtymą ir informacijos naudojimą.

Įvairiuose šaltiniuose gausu skirtingų šios sąvokos interpretacijų,

tačiau bendrąją prasme informacijos vadybą galima suvokti kaip:

• universalią vadybos priemonę (galimi informacijos vadybos modeliai,

skirti visuomenės valdymui, verslui, gamybai, komercijai, politikai,

kultūrai, mokslui ir pan., net pačiai informacinei veiklai. Taip pat

ieškoma bendrų dėsningumų, sistemų ir mechanizmų, kuriuos būtų galima

transformuoti konkretiems objektams. Universaliais modeliais

atskleidžiami giluminiai informaciniai ryšiai ir jų vaidmuo

organizavimui bei vadybai, pvz., į informacinių ryšių ir komunikacijos

formų struktūras jungiami kognityvieji, kultūros, socialiniai ir pan.

aspektai bei jų sąveika su technologijomis)

• strateginį veiksnį, įskaitant ir vadinamąją mąstymo strategiją (šiuo

požiūriu informacijos vadyba tiesiogiai sietina su visuomenės

informacinės infrastruktūros plėtote ir informacinės visuomenės

vystymosi tendencijomis)

Arūnas Augustinaitis viename iš savo straipsnių pateikė tokias

informacijos vadybos „aksiomas“, padedančias plačiau apžvelgti informacijos

vadybos sampratą:➢ Informacijos vadyba kaip organizavimo sociologija. Informacijos

vadybos aspektu bet koks socialinis organizavimas pirmiausiai

reiškia vienokius ar kitokius žmonių ryšius. Daiktai, organizavimo

struktūros, jų fizinis lokalizavimas erdvėje ir laike,

informacijos laikmenos, technologijų taikymas, kūryba, inovacijos

ir pats valdymas – tai tik žmonių tarpusavio santykių išraiška. Ir

šie santykiai visada turi tam tikrą informacinį turinį bei

atitinkamą komunikacinę išraišką. Tad informacijos vadyba visada

atskleidžia žmonių, daiktų ir laikmenų ryšius organizavimo

procese. Jis apima ne tik formaliųjų pozicijų valdymą, kaip

įprasta klasikinėje vadyboje, bet ir milžinišką sluoksnį po jomis

slypinčių neformalių ryšių, kurių organizavimas lemia formaliosios

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 865 žodžiai iš 1727 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.