Informacinė visuomenė
5 (100%) 1 vote

Informacinė visuomenė

Žmogus ir visuomenė

INFORMACINĖ VISUOMENĖ

Įvadas

Žmogus – kas jis?

Šis klausimas rūpėjo nuo seno, keliamas ir dabar. Graikai vadino žmogų gyva būtybe, turinčią protą, dvasią. Romėnams – tai jusli, protinga būtybė. Šie apibūdinimai rodo, kad iš esmės žmogų sudaro lyg dvi pusės: viena vertus, jis yra fizinis kūnas, gyva jaučianti būtybė priklausanti materialiajai gamtai. Tai gyvūniškoji žmogaus pusė. Kita vertus, žmogus pats viską kuria, viskuo tampa ir netgi yra “dieviškas”. Jis stebi, pažįsta, mąsto, kalba, jaučia. Tai dvasingoji žmogaus pusė.

Šios abi pusės rodo žmogų iš esant “dviejų pasaulių piliečiu” ( Imanuelis Kantas ). Kūnas yra tarsi žmogaus būvimo vieta ir samoningų veiksmų pradžia.

Žmogaus esmė skleidžiasi per jo ryšį su pasauliu, su istorija, su visuomene.

Visuomeniškumas

Žmogaus buvimas pasaulyje – tai buvimas kartu, t.y. buvimas su kitais žmonėmis. Tik būdamas ir veikdamas su kitais žmogus gali atskleisti save visą ir įgyvendinti savo troškimus. Todėl sakome, kad žmogaus esmė yra visuomeniškumas.

Žmonės vieni su kitais susiję įvairiausiais ryšiais: asmuo – asmuo, asmuo – visuomenė , asmuo – valstybė. Šie ryšiai gali būti asmeniniai, visuomeniniai, politiniai. Žmonės kartu būna:

• Bendraudami ( komunikuodami) – kreipdamiesi vieni į kitus, padėdami, mokydami ir mokydamiesi vieni iš kitų, jungdamiesi į bendrijas;

• Bendradarbiaudami (kooperuodamiesi). Žmonės bendradarbiauja, siekdami bendro tikslo. Dirbant kartu užsimezga asmeniniai ryšiai, kurių pagrindu kuriasi bendrijos ir bendruomenės. Taip tarpasmeninis dviejų žmonių bendradarbiavimas išsiplečia iki bendruomeninio ir net iki pasaulinio bendradarbiavimo, sprendžiant tarpvalstybines problemas.

Informacinė visuomenė yra tokia visuomenė, kurios nariai naudojasi informacinėmis

technologijomis

Informacinė visuomene – tai atvira, išsilavinusi ir toliau besimokanti visuomenė, kurios nariai moka ir gali visose savo veiklos siltyse efektyviai naudotis šalies bei pasaulio informacijos ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina Informacijos prieinamumą ir patikimumą.

Informacija – intelektinės veiklos produktas, turintis vertę ir skirtass platinti.

Informacijos tecnologiaja –priemonių ir būsų informacija apdoroti visuma.

Informacijos technologijos priemonės: Kalba ,Raštas, Spauda, Telegrafas, Radijas, Televizija, Kompiuteris, Elektroninis paštas, Asmeninis komiuteris, WWW, Daugialypė įranga.

INFORMACINĖ VISUOMENĖ

Mes gyvename visuomenėje, kuri organiškai susijusi su informacijos technologijos taikymu. Šiuolaikinė visuomenė dažnal dar vadinamama informacine visuomene, kurios aktyviais nariais, norime to ar nenorime, tampame mes visi.

Daugelis mūsų buvimą informacinėje visuomenėje supranta kaip naudojimąsi telefonu, radijo aparatu, televizoriumi, kompiuteriu. Taip, tai gana svarbu. Tačiau tai dar ne viskas. Informacinėje visuomenėje išvystyta plati informacijos paslaugų sfera ir joje dirba daugiau nei pusė visų dirbančių žmonių. Vadinasi, informacinės visuomenės pagrindinis bruožas – daugumos žmonių darbas informacijos apdorojimo srityje.

Jau darosi įprasta, kad nereikia nešiotis su savimi grynųjų pinigų, – pakanka turėti kredito kortelę ir bet kurioje šalyje už bet kurias paslaugas galimaja atsiskaityti. Mes jau žinome, kad nebūtina vaikščioti po parduotuves ir ilgai ieškoti geidžiamos prekės – galima ją užsisakyti pasižvalgius po kompiuterių tinklą – elektronines parduotuves. Informacijos paslaugų sfera dar tik plėtojama, ir mūsų vaizduotė net neaprėpia visų šios naujosios aplinkos teikiamų galimybių.

Dažnai girdime žodžius: ,,kuriame informacinę visuomcnę“. Tai nereiškia, jog gyvename savo kiaute, o greta mūsų kuriama inlbr macinė visuomenė. Mes gyvename joje. Norime ar nenorime -esame jos nariai. Tai objektyvi tikrovė. Tad geriau suprasti šios visuomenės dėsnius, žinoti jai keliamus reikalavimus, jos siekius, – tuomet galėsime sąmoningai dalyvauti jos kūrime.

Informacinės visuomenės esminiai bruožai

Informacinės visuomenės problemomis domisi visų šalių moksli ninkai. Numatytos pagrindinės darbo gairės:

– nuotolinis darbas – įprastinio darbo atlikimas naudojantis te lekomunikacijos priemonėmis namie;

– nuotolinis mokymasis – mokymasis namie naudoįantis teleko munikacijos priemonėmis;

– įvairių valstybių aukštųjų mokyklų sujungimas į kompiuterių tinklą;

– telekomunikacijų paslaugos smulkioms įmonėms;

– eismo valdymas naudojant telekomunikacijas;

– sveikatos priežiūros kompiuterių tinklų sukūrimas;

– elektroninių atsiskaitymo priemonių plėtra;

– Europos visuotinio administracinio tinklo sukūrimas sickiant pigiau ir greičiau apsikeisti informacija;

– miestų informacijos greitkelių kūrimas, t. y. gyvenamųjų vieto vių kompiuterių tinklai, įgalinantys naudotis informacijos priemo nėmis bei pramogų paslaugomis vietos, regiono, šalies ir tarptauti niu mastu.

KAS YRA INFORMACINĖ VISUOMENĖ ?

Pradėdami kalbėti apie informacinės visuomenės visuomenės apraiškas bei problemas, reiktų pasiaškinti, kas yra ta informacinė visuomenė. Ši tema neišvengimai skyla į dvi dalis. Pirmoji būtų teorinė, t.y. analizuojami informacinės visuomenės apibrėžimai, daromos tipologijos, ieškoma
optimaliausio varianto. Antras aspektas – o kas ta informacinė visuomenė yra socialinėje realybėje. Kitaip tariant, kokios iškyla problemos sparčios informacinių technologijų raidos akivaizdoje.

Neseniai atliktais vokiečių tyrimais, aiškėja, jog interneto vartotojai yra sociališkai mobilesni ir aktyvesni. Aišku, ne internetas tokiais juos daro. Tiesiog aktyvesni žmonės yra atviresni įvairioms naujovėms, išmoksta naudotis naujomis technologijomis, nebijo rizikuoti ir bandyti. Informacinės technologijos tampa dar vienu įrankiu, skirstančiu į lyderius ir autsaiderius. Tie, kurie neišmoksta naudotis kompiuteriais, paliekami nuošalyje. Juk šis nemokėjimas dirbti kompiuteriu yra visai kas kita, nei nemokėjimas, sakykim, vairuoti automobilio. Šiuo atveju, prarandi komfortą, laiką, bet sutaupai pinigų. Ogi mūsų atveju prarandi ir konfortą, ir laiką, ir pinigus, ir dvasios ramybę. Nieko nuostabaus būtų tame , jog būtų atlikti tyrimai, kurie parodytų, jog kompiuteriai varo stresą tiems, kas nemoka jais dirbti. Tai problemos ir klausimai, į kuriuos negalima neatsižvelgti.

Paprastai situacija apibūdinama kritiškai: mes atsiliekame, mes nieko neturime, mes esame autsaideriai. UAB “Baltijos tyrimai/Gallup gegužės mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kasdien vidutiniškai naršo 2.7 proc. Lietuvos gyventojų (tai sudaro vos per 100 000 žmonių). Šiais skaičiais mes smarkiai atsiliekame nuo savo kaimynų bei kitų Europos šalių, nekalbant jau apie JAV.

Informacinės visuomenės apibrėžimas galėtų būti gana paprastais. Informacinė visuomenė yra tokia visuomenė, kurios nariai naudojasi informacinėmis technologijomis. Naudojimosi sritys gali būti pradedant ūkine sfera: gamyba, paslaugos ir baigiant kultūra.

Europos Sąjunga 2001 m darė tyrimą ir išryškino 10 priežasčių, dėl kurių europiečiams nereikia informacinės visuomenės, informacinių technologijų galimybių. Buvo apklausta 16.000 žmonių iš 15 Europos Sąjungos valstybių. Tie teiginai yra tokie:

 man nereikia šios paslaugos asmeniniame gyvenime;

 man jos nereikia darbe;

 tai per brangu;

 aš neturiu reikalingos įrangos;

 šios paslaugos per daug komplikuotos;

 aš neturiu pakankamai žinių apie šias paslaugas (pastebėkit irgi įdomu: nežino, bet nereikia);

 aš neturiu laiko, kad jomis naudočiausi;

 mokamos interneto paslaugos sukelia man nemalonų jausmą (kaip ir mums);

 aš neturiu laiko mokytis, kaip informacijos tecnologijas naudoti;

 aš niekuomet negirdėjau apie tokius dalykus.

Taigi europiečiai, kurie turtingesni, taip pat “bijo” informacinių technologijų. Taigi mes nesame unikalūs ( apie lietuvius).

Informacinės visuomenės perspektyvos ir negalios Lietuvoje

Sąvokos “informacinė visuomenė”, “internetas”, “multimedija”, “skaitmeninė kultūra” jau tapo mūsų laikų burtažodžiais. Kompiuterizaciją, interneto plėtotę lemia ne vien tik naujųjų technologijų vidinės raidos logika, bet taip pat ir šias technologijas supanti visuotinė euforija. Galbūt todėl vis dažniau pasigirsta skeptiškų balsų, jog informacinė visuomenė – tai didelis muilo burbulas, išpūstas žurnalistų, politikų ir iš besipelnančių verslininkų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1200 žodžiai iš 3819 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.