TURINYS
ĮVADAS 3
Informacinės visuomenės sąvoka 4
Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje 5
Kompiuterinis raštingumas 6
Švietimas ir informacinė visuomenė 7
Pavojai 7
IŠVADOS 9
LITERATŪRA 10
ĮVADAS
Informacinę visuomenę žmonės neretai įsivaizduoja kaip šviesios ateities viziją, kuri taps realybe be jų pačių įsikišimo. Iš dalies taip ir yra – juk nebūtinai visi valstybės, kurios visuomenę galima būtų vadinti informacine, piliečiai yra tos visuomenės nariai. Ir labiausiai kompiuterizuotose šalyse yra ne po vieną ir ne po du gyventojus, nesinaudojančius technologijomis ar tiesiog priešiškai nusistačiusius jų atžvilgiu. Tačiau likusieji, savo verslu, laisvalaikiu, mokymusi ir net gydymusi besirūpinantys „virtualiai“ – t.y. visiems šiems procesams atlikti naudojantys kompiuterines programas ir kitus technologinius sprendimus – į tai investuoja ir iš to gauna pelno.
Mūsų šalyje turi būti įsisąmoninta, kad XXI amžiuje perspektyvą turės tik šiuolaikinę valstybinę informacinę infrastruktūrą įdiegusios šalys, kurių kiekvienas pilietis gali, moka ir nori naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.
1. Informacinės visuomenės sąvoka
Informacinė visuomenė – tai žinių visuomenė, atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali bei sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis tiek šalies, tiek pasaulio informacijos ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą, plėtoja šalies informacinę struktūrą ir jos tarptautinę integraciją, vysto šalies švietimo sistemą, skatina mokslinius tyrimus ir jų rezultatų panaudojimą, rūpinasi šalies įvaizdžio formavimu ir pristatymu pasaulio visuomenei.
Kuriant informacinę visuomenę, šalies piliečiams sudaromos sąlygos ir galimybės visapusiškiau įgyvendinti savo sugebėjimus ir teises, tapti pilnaverčiais šiuolaikinio pasaulio visuomenės nariais, sėkmingai konkuruoti tarptautinėje darbo vietų rinkoje ir aktyviai panaudoti šiuolaikinių informacijos technologijų teikiamus privalumus.
Europos Sąjungos informacinės visuomenės plane „Europe’s rolling action plan for information society” pabrėžiama, kad informacinės visuomenės kūrime yra keturios pagrindinės kryptys:
1. Verslo aplinkos išplėtimas:
telekomunikacijų rinkos liberalizavimas;
vidaus rinkos demokratizavimas;
mainų pramonėje skatinimas.
2. Investicijų skatinimas ir motyvavimas:
vystoma žinių bazė – plečiamos paslaugos piliečiams, auga dėmesys elektroninei prekybai, plėtojamas įvairialypės įrangos (multimedijos) turinys;
didinama mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo apimtis;
stengiamasi geriau panaudoti šalies informacijos išteklius ir tobulinti jų apsaugą.
3. Prioritetas piliečių poreikiams:
gerinama vartotojų teisių apsauga;
plečiamos viešojo sekretoriaus paslaugos;
garantuojama skirtingų kultūrų plėtotė.
4. Tarptautinių informacijos mainų plėtojimas:
tarptautinių taisyklių nustatymas įvertinant tarptautinius etalonus;
bendravimo su kaimynais plėtojimas;
besivystančiu šalių integracija.
Kiekvienos valstybės vyriausybės uždavinys – nustatyti šalies informacinės visuomenės plėtojimo prioritetus, sudaryti ir realizuoti įgyvendinimo planą, užtikrinti kiekvienos gyventojų grupės teisinę ir socialinę apsaugą informacinės visuomenės sąlygomis.
2. Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvoje
Informatikos valstybinis reguliavimas Lietuvoje prasidėjo nuo 1991 m. spalio 3 d. priimto Lietuvos Aukščiausios Tarybos nutarimo panaikinti Lietuvos Ryšių ministeriją ir įsteigti Lietuvos Respublikos Ryšių ir informatikos ministeriją.
Dar 1998 m. nutarta pradėti programą „Informacijos visuomenė Lietuvoje“, nustatyti jos etapai ir uždaviniai. Šiandien tokia visuomenė – tai tik nedidelė profesionalų grupė, tačiau tam tikri informacinių technologijų bruožai po truputį ryškėja. Informacinės visuomenės sociologinį tyrimą 2000-2001 m. atliko Atviros Lietuvos fondas bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ pagal Vilniaus universiteto informacijos visuomenės studijų centro parengtą metodologiją. Šiuo tyrimu siekiama, kad Lietuvoje į informacijos visuomenę įsitrauktų kuo daugiau specialistų ir jų atliekami darbai būtų visiems lengvai pasiekiami internete.
Nustatyti veiksniai, kurie lemia informacinių technologijų panaudojimą, įvertintos Lietuvos gyventojų valstybinės nuostatos informacijos visuomenės plėtros atžvilgiu.
XXI amžių Lietuva pasitiko prie kompiuterių ekranų, tačiau situaciją reikėtų vertinti dvejopai: daug dėmesio skiria valstybinės institucijos ir žiniasklaida “informacinei” arba “žinių” visuomenei plėtoti ir dar daugiau klaustukų dėlioja tie, kurie užsiima praktiniu informacijos technologijų (IT) diegimu. Valstybinės institucijos suinteresuotos neatsilikti nuo Europos Sąjungos ir kaimyninių, ypač Baltijos šalių lygio, gi, vartotojas IT mato pro savo įmonės galimybių, kurios dažniausiai yra menkos, prizmę.
Lietuvoje atsiradus pirmiesiems kompiuteriams, apie kiekvieną iš jų
ėmė burtis šios naujos veiklos srities entuziastų grupės. Atsirado poreikis kompiuterių specialistų ir vartotojų bendravimui, siekiant greičiau ir kompetentingiau išspręsti iškylančius klausimus. Aktyvūs žmonės mokslo, studijų, mokymo institucijose pradėjo rengti seminarus, mokyklas, konferencijas aktualiais kompiuterių projektavimo, gamybos ir diegimo, programinės įrangos kūrimo ir naudojimo, mokymo, mokslinių tyrimų klausimais. Tokių profesinių susitikimų metu buvo pradėta puoselėti mintis apie nuolatinį kompiuterininkų susivienijimą, kas leistų organizuoti sistematiškesnę bendrą veiklą.
3. Kompiuterinis raštingumas
Vienas pirmųjų žingsnių kompiuterizuojant mokyklas – tai visiems švietimo darbuotojams – nuo ministro iki mokytojo – įgyti kompiuterinį raštingumą.
Informacinėje visuomenėje akcentuojamas poreikis visą gyvenimą mokytis. Daugelį tai gąsdina ir neramina. Ši tezė turi būti diegiama ir mokiniams – šiuolaikiniam pasauliui sparčiai kintant, jų laukia daug naujovių, kurias reikės išmokti naudoti, taikyti ir valdyti.
Elektroninis komunikavimas atveria daug galimybių. Tai:
o nuotolinis mokymas (studentas ir dėstytojas bendrauja internete);
o teledarbas (darbo vieta perkeliama į namų aplinką);