Informacinių technologijų panaudojimas darbo vietoje
5 (100%) 1 vote

Informacinių technologijų panaudojimas darbo vietoje

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMAS

DARBO VIETOJE

Ekonominės informacijos sistemos ir technologijos

Referatas

Turinys

Įvadas 3

Dabartis ir perspektyvos 3

Informacinių technologijų naudojimas darbo vietoje 7

Nuotolinis kompiuterio valdymas internetu 9

Išvados 11

Literatūra 12

Įvadas

Veržli informacinių technologijų raida ir su ja susiję ženklūs technologijų, valdymo, mokslinių tyrimų, švietimo ir buities pokyčiai yra tokie reikšmingi, jog netgi kalbama apie technologijų revoliuciją vykstančią mūsų akyse. Atsiranda vis naujų terminų, tokių kaip kompiuterizuotas mokymas, automatizuotos valdymo sistemos, robototechnika, mikroprocesorinė technika, globalinės kompiuterinės informacinės sistemos ir t.t.

Tačiau informatika ne tik technologijų kūrimas ir vartojimas. Tai ir pačios informacijos pažinimas, nes būtent ji yra visos informatikos egzistavimo pagrindas.

Su informacija dažniausiai susiduriama bendraujant, keičiantis patyrimu, orientuojantis aplinkoje, kitaip sakant komunikacijoje. Informacija ir komunikacija yra du neatsiejami dalykai.

Kadangi šiuo gyvenimo laikotarpiu kompiuteris tapo mūsų darbo ir buities neatsiejamu elementu, tad visais kompiuterio taikymo atvejais kuriama informacija, kuri saugoma kompiuterinėse laikmenose. Efektyviam darbui reikia suprasti informacijos saugojimo ir tvarkymo principus, mokėti sukurti patogią darbo aplinką. Toje plotmėje ir bandysiu išdėstyti savo darbo vietos kompiuterio panaudojimo aspektus ir pageidaujamas teigiamas permainas. O tai visiems kompiuterio vartotojams būtinos žinios, nepriklausomai nuo konkrečios informacinių technologijų panaudojimo srities.

Dabartis ir perspektyvos

Šiandienos gyvenimas neįsivaizduojamas be tokių sąvokų kaip “informatika”, “informacija”, “informacinės technologijos”, “informacinė visuomenė”. Nekreipdami dėmesio į tariamo šių sąvokų (ypač “infomacija”) paprsatumo įspūdį pastebėsime, kad jos apibrėžiamos ir interpretuojamos įvairiai. Prof.K.V.Paulausko redaguotame kompiuterijos žodyne pateikiamos 5 sąvokos “informacija” traktuotės. Kalbant apie moderniąją informacinę visuomenę reikia pabrėžti, jog ryšio priemonės kompiuterizuotos, taigi informacija perduodama ir kompiuteriais.

Terminą “informacinės technologijos”apibrėžti lengviau. Tačiau irgi galima jį traktuoti dvejopai. Svarbu, kaip interpretuojama sąvoka “technologija”. Ją galima suprasti ir kaip atlikimo metodų bei priemonių visumą, ir kaip tų metodų bei priemonių panaudojimą. Taigi informacinės technologijos gali būti apibrėžiamos kaip informacijos kaupimo (saugojimo), apdorojimo (ir paieškos), pateikimo metodų ir priemonių sistema. Kita vertus, informacinės technologijos gali būti traktuojamos kaip aukščiau minėtos metodų ir priemonių sistemos taikymas praktiniams visuomenės uždaviniams spręsti. Reikia nepamiršti, kad technologija yra informacinė tik tada, kai jos taikymas pagrįstas visapusišku kompiuterių panaudojimu. Visapusiškas informacines technologijas naudojanti visuomenė ir yra informacinė, arba modernioji visuomenė. Informacinei visuomenei būdinga daugybė naujų aspektų.

Informacijos apdorojimo greitis. Tai informacijos paieškos, ir jos perdavimo bei kopijavimo greitis. Tik atsiradus technikos stebuklui – kompiuteriui, o po to – kompiuteriniams tinklams, ištobulėjus ryšio priemonėms, tapo įmanomas kokybinis šuolis apdorojant informaciją. Jos apdorojimo greitis – priežastis, turėjusi daugiausia įtakos formuojantis informacinei visuomenei.

Informacijos globalizacija. Išplėtojus pasaulinį kompiuterių tinklą informacija tampa globaline. Tie laikai, kai informacijos šaltinius skyrė valstybių, regionų sienos, kai net informacijos turinys atskirose valstybėse buvo skirtingas, negrįžtamai praeina. Dabar informacijos vartotojams nekliudo nei valstybių sienos, nei geografinė padėtis.

Informacijos apdorojimo patogumas, lengvumas asocijuojasi su jos apdorojimo, primiausia – paieškos greičiu. Nerekia gaišti laiko vaikščiojant į bibliotekas, pakanka savo namuose turėti personalinį kompiuterį, prijungtą prie pasaulinio tinklo.

Prie apdorojimo patogumo pasireiškimų reikia priskirti ir tokius dalykus kaip vartotojams patogios informacijos paieškos sistemos (programos), informacijos klasifikavimas pagal įvairius kriterijus, modernus dizainas ir kt.

Informacijos gausumas. Kompiuterinė bei kita organizacinė technika suteikia praktiškai neribojamas galimybes informacijai kopijuoti ir dauginti. Tai suteikia galimybes surasti reikiamą informaciją bet kurios srities specialistui. Informacijos, jos šaltinių gausa didina ir informacijos saugumo laipsnį.

Negatyvieji informacinės visuomenės aspektai.

Išaugę gyvenimo kaštai. Suprantama, kad už naujus patogumus (pozityviuosius aspektus) turi būti sumokama mažesne ar didesne kaina. Tai – išaugę mūsų gyvenimo kaštai. Tarkime, norintis pasinaudoti teikiamais privalumais visuomenės narys turi įsigyti
kompiuterį, papildomus įrenginius (įrangą prijungimui prie tinklo, spausdintuvą ir pan.). Jis turi mokėti už kompiuterio eksploatacines medžiagas, ryšio linijas ir kt. Kompiuterį įsigijusios firmos išlaidos įskaičiuojamos į tos firmos paslaugų ar gaminių kainą. Visos didesnės firmos apsirūpinusios daugybe kompiuterių, todėl akivaizdu, jog kainų padidėjimas yra visuotinis. Nemažai lėšų turi būti skiriama ir padengti informacijos kaupimo bei atnaujinimo išlaidoms, užtikrinti informacijos saugumą, tinkamą apdorojimą.

Neteisėto manipuliavimo informacija padažnėjimas. Išaugus informacijos kiekiams ir jai tapus lengvai prieinama, padidėja neteisėtų, nesankcionuotų veiksmų su informacija, duomenų bankais bei duomenų apdorojimo programomis tikimybė, pradedant “virusų” kūrimu ir baigiant sprogstamųjų medžiagų “receptų” platinimu. Neužkertant tam kelio, bus sunku kontroliuoti žalingos (smurtinės, pornografinės, keliančios grėsmę žmonių svaikatai ir pan.) informacijos platinimą.

Sunkumai, susiję su informacijos paieška esant informacijos gausumui. Nemažai daliai informacinės visuomenės narių – nepatyrusiems kompiuterių vartotojams – sunku orientuotis, tuo labiau – efektyviai ir racionaliai panaudoti “informacijos vandenyną”. Todėl svarbu, kad būtų skiriamas deramas dėmesys tokiai disciplinai kaip informacijos klasifikavimo ir paieškos metodologija, kvalifikuotam šios disciplinos dėstymui ir praktiniam išbandymui tarp pradedančių vartotojų.

Ateities perspektyvų spėjimas – ypač tokiai supersudėtingai, dinamiškai sistemai kaip informacinė visuomenė – išties sunkus uždavinys. Be to, problematiška atskirti ir nusakyti tai, ko dar nėra ir kas yra tendencija, ir tai, kas jau egzistuoja ir yra realybė. Atskirti tendenciją nuo realybės sunku tiek laike, tiek erdvėje. Vis dėlto kai kurias kad ir netolimos ateities vystymosi tendencijas galima bandyti numatyti.

Virtualioji aplinka ir veikla. Naujausioji kompiuterinė technika suteikia jos vartotojams anksčiau neįsivaizduojamas galimybes. Viena iš jų – atsidurti aplin-koje, kuri sukuriama realaus pasaulio objektus, vaizdus, procesus projektuojant kompiuterių erdvėje. Tokia aplinka vadinama virtualiąja. Pavyzdžiui, turėdamas šiuolaikinį monitorių, žmogus akimirksniu gali atsirasti ten, kur vyksta ugnikalnio išsiveržimas. Žmogus tampa ne tik procesų stebėtoju, bet ir dalyviu. Jis gali “valdyti” kosminį ar povandeninį laivą (nekalbant jau apie automobilio “vairavimą”) bei atlikti sudėtingesnius veiksmus.

Vis platesnės perspektyvos atsiveria ir vadinamajai virtualiajai veiklai. Tokios veiklos pagrindas – globalinis kompiuterių tinklas ir suderintas vadinamojo virtualiojo kolektyvo ar firmos narių darbas. Norint būti tokio kolektyvo nariu reikia turėti vieną bendrą tikslą, užduotį ir kartu dirbti pasitelkus kompiuterių tinklą.

Elektroninė prekyba, elektroniniai pinigai. Pirma, kartu su elektronine prekių užsakymo ir atsiskaitymo sistema turėtų plėtotis ir elektroninė prekių “prenumeratos” sistema. Šios sistemos veikimą primintų dabartinė periodinių leidinių prenumerata, tik prenumeruojami būtų ne tik laikraščiai ir žurnalai, bet ir kitos plataus vartojimo prekės (maisto produktai, buities reikmenys, rūbai ir kt.). Prekės būtų nuolat pristatomos jas užsakiusiems abonentams į namus. Už prekes atsiskaityti būtų galima iš anksto, dalimis arba kreditan.

Anksčiau ar vėliau popierinius banknotus ir monetas pakeis elektroninės atsiskaitymo kortelės, panašios į dabar cirkuliuojančias mokėjimo korteles, bus globalinis tų kortelių aptarnavimo terminalų tinklas. Kreditinės kortelės, suteikiančios galimybių skolintis pinigus, padėtų prekybai tapti lanksčia ir liberalia.

Naujos kartos programų paketai (programos). Žmonėms svarbi ta terpė, kurią sukuria jų vartojami programų paketai. Kiekvienas vartotojas pageidauja, kad programa kuo labiau atitiktų jo veiklos pobūdį, patyrimą, įgūdžius, charakterį. Adaptuoti vartotojui programos aplinką, funkcijas galima įdiegimo (instaliavimo) metu. Geriau, kai pati programa darbo metu leidžia vartotojui ją konfigūruoti, t.y. nustatyti patogaiusią aplinką, įjungti ir išjungti būtent tam vartotojui reikalingas funkcijas, operacijas, “išlaisvinti” kompiuterio atmintį nuo informacijos, kuri nebūtina išrinktoms funkcijoms atlikti.

Galiu teigti, kad informacinė visuomenė tampa kaip niekada anksčiau laisva. Jos nariams atsiveria nauja laisvė nevaržomai ugdyti save, tobulinti, nuolat kelti kvalifikaciją. Praktiškai neribojamas žinių įgijimas, įgytų žinių visapusiškas taikymas, naudojimas ir kt. tačiau tiek informacinės, tiek apskritai visuomenės laisvė būtinai susijusi su jos narių atsakomybe. Laisvė ir atsakomybė – neatskiriamos. Galima teigti, kad atsakomybė “kiekiui”, tik gali skirtis laisvės ir atsakomybės atitikimo laipsnis, jų santykis. Idealus atvejis: kuo daugiau laisvės, tuo daugiau ir atsakomybės. Tačiau taip toli gražu nėra. Dažnai atsakomybės “kiekis” neatitinka laisvės “kiekio” (atsakomybės per mažai). Ypač tai pasakytina apie moderniąją informacinę supercivilizuotą visuomenę. Todėl svarbu, kad informacinė visuomenė būtų pakankamai atsakinga už naujas laisves, patogumus, malonumus. Informacinės visuomenės ateitis apriklausys
įgytos laisvės ir prisiimtos atsakomybės už tą laisvę santykio.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1386 žodžiai iš 4209 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.