Informacinių technologijų plėtros poveikis viešajam administravimui
5 (100%) 1 vote

Informacinių technologijų plėtros poveikis viešajam administravimui

Įvadas

Pastaruoju metu įvairiose pasaulio valstybėse internetas tampa svarbia ryšio priemone bendraujant valstybinėms institucijoms su visuomene. Šiuo metu visos svarbiausios Lietuvos valdžios institucijos – Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, ministerijos, taip pat dauguma savivaldybių turi savo interneto svetaines, kuriose pateikiama gan išsami informacija apie konkrečią įstaigą, jos vadovą, pateikiama kontaktinė informacija, darbuotojų elektroninio pašto adresai, taip pat lankytojams suteikiama galimybė išsakyti savo nuomonę apie įstaigą.

Informacinių technologijų (IT) plėtra suteikia galimybę kai kurias viešąsias paslaugas bei informaciją teikti internetu, tap pat naudojantis informacinėmis technologijomis valdžios institucijos gali palaikyti grįžtamąjį ryšį su visuomene. Susidaro prielaidos elektroninės valdžios kūrimui ir vystymui. Nemažai vyriausybių jau yra sudariusių programas dėl e valdžios vystymo ir viešųjų paslaugų tiekimo internetu.

Vystant e valdžią toli yra pažengusi Ispanijos Vyriausybė, tad šiame darbe sieksiu supažindinsiu su Ispanijos pasiekimais vystant e valdžią, su informacinių technologijų panaudojimu viešajame administravime, ir LR valdžios institucijų tinklapių būklę.



Elektroninės valdžios kūrimas Ispanijoje

Ispanijoje elektroninė valdžia kuriama įgyvendinant atskirus projektus nuo 1998 m. Ispanija – jauna ir sparčiai besivystanti Europos Sąjungos valstybė, todėl šių projekų patirtis galėtų praversti Lietuvai. Ispanijos Vyriausybė pradėjo rengti įvairius projektus, susijusius su elektroninės valdžios kūrimu. Ispanijos Senatas įsteigė Specialiąją informacinių tinklų komisiją, kurios tikslas – analizuoti interneto bei informacinių technologijų plėtros įtaką Ispanijos viešajam administravimui.

Kurdama elektroninę valdžią, Ispanija pirmiausia priėmė įstatymus, kurie sudarė gyventojams palankesnes sąlygas naudotis internetu. Praėjus dviems mėnesiams po įstatymo įsigaliojimo, išaugo interneto vartotojų skaičius, o valstybinių institucijų interneto svetainės tapo lankomesnės.

1998 m. Ispanijos vyriausybė pradėjo ypač daug dėmesio skirti informacinės visuomenės kūrimui valstybėje. Šiuo tikslu tais pačiais metais šalyje buvo įkurta Informacinės visuomenės vystymo komisija. Ši komisija, siekdama daugelio kitų pasaulio valstybių pavyzdžiu, parengė projektą, kurio pagrindinis tikslas – gerinti valstybinių institucijų interneto svetainėse pateikiamos viešosios informacijos kokybę, kuo dažniau atnaujinti informaciją, tobulinti, plėsti, globalizuoti interneto svetaines ir taip skatinti šalies gyventojus naudotis internetu. Šis projektas buvo įgyvendintas per dvejus metus. Informacinės visuomenės vystymo komisijos užsakymu buvo atlikta vieša gyventojų apklausa. Šios apklausos rezultatai parodë, kad įgyvendinant projektą gyventojai mažiau tiesiogiai kreipėsi į valstybines institucijas vienais ar kitais su viešąja informacija susijusiais klausimais. Atsakymų į šiuos klausimus jie stengėsi surasti valstybinių institucijų interneto svetainėse. Respondentai teigė, kad daugelį atsakymų į rūpimus klausimus jiems pavyko surasti. Taigi projektas pasitvirtino – Ispanijos piliečiai beveik trečdaliu karto dažniau pradėjo naršyti valstybinių institucijų interneto svetainėse nei anksčiau. Tai padėjo jiems sutaupyti laiką ir greičiau gauti norimos informacijos.

Pasinaudodama pažangiomis technologijomis, Ispanijos Vyriausybė 1998 m. pasiūlė gyventojams mokėti valstybei mokesčius pasinaudojus internetu. Šalies gyventojai internetu galėjo mokėti mokesčius (pvz., nekilnojamo turto ir pan.) valstybei neišeidami iš namų ir bet kokiu paros metu. Dalis piliečių buvo identifikuojami naudojant bandomuosius elektroninius sertifikatus, kita dalis – naudojant specialiuosius identifikavimo kodus. 1998 m. mokesčių kampanija, inicijuota Ispanijos mokesčių agentūros, buvo surengta kaip eksperimentas renkant mokesčius internetu. Ši sistema pasiteisino, todėl vėliau buvo nuspręsta sukurti nuolat veikiančią tokio pobūdžio mokesčių mokėjimo internetu sistemą. Taip pat nutarta naudoti elektroninius sertifikatus mokesčių mokėtojams identifikuoti, nes jie yra patikimesni nei specialieji identifikavimo kodai.

Elektroniniai rinkimai

Ispanijos vidaus reikalų ministerija 1996 m. Parlamento rinkimuose atliko eksperimentą pateikdama rinkimų rezultatus specialiai tam sukurtoje interneto svetainėje. 2000 m. Parlamento rinkimų metu ši interneto svetainë buvo gausiai lankoma. Anksčiau įvardyto eksperimento sėkmė paskatino kurti ir kitas rinkimines procedūras internete. Ispanijos Vyriausybė ir viešojo administravimo institucijos pradėjo rengti ir plėtoti projektą, susijusį su elektroninio balsavimo įgyvendinimu ateityje. Nauja elektroninio balsavimo sistema bus paremta elektroniniu biuleteniu ir elektronine balsavimo urna, į kurią rinkėjas išsiunčia savo elektroninį biuletenį paspausdamas kompiuterio ekrane esantį laukelį „siųsti į urną“. Planuojama rengti dvejopo pobūdžio elektroninius rinkimus: 1. rengti elektroninius rinkimus, naudojantis internetu specialiuose elektroninio balsavimo centruose; 2. rengti tiesioginius elektroninius rinkimus internetu.

Elektroninio balsavimo centrams reikalinga gera telekomunikacinio ryšio kokybė ir kompiuterinė
įranga, kuri būtø įrengta specialiose balsavimo kabinose. Ne visi rinkėjai mokėtų naudotis kompiuterine įranga, todėl iškiltų naudojimosi šia sistema mokymo problemų. Taip pat atsirastų neįgaliųjų rinkėjų balsavimo tokiuose centruose sunkumų. Todėl norint sėkmingai įgyvendinti tokius elektroninius rinkimus turi būti pasirūpinta, kad būtų sprendžiamos anksčiau įvardytos problemos. Tiesioginių elektroninių rinkimų internetu įgyvendinimas būtų itin pažangus žingsnis modernizuojant rinkimus. Tačiau tokius rinkimus šiuo metu būtų sunku įgyvendinti, nes, oficialiais Ispanijos viešosios agentūros tyrimų duomenimis, tik 21 proc. valstybės piliečių yra nuolatiniai interneto vartotojai . Galimybė laisvai naudotis internetu taip pat turi ne visi valstybës piliečiai. Vël iškiltų naudojimosi kompiuterine įranga mokymo problemų, tačiau skirtingai nei elektroninio balsavimo centruose, tiesiogiai balsuoti internetu, pavyzdžiui, neįgaliesiems rinkëjams, turintiems kompiuterį namuose, taptų daug patogiau. Turi būti kuriami vieši interneto kioskai, kad neįsigiję kompiuterių rinkëjai galėtų atlikti savo pilietinę pareigą elektroninių rinkimų metu.

Realizuojant elektroninius rinkimus būtina pasirūpinti rinkėjų identifikavimu. Tam tikslui piliečiams turi būti išduodami elektroniniai sertifikatai. Svarbu paminėti, kad elektroninio balsavimo centrų steigimas reikalingas kaip pereinamasis etapas tarp tradicinių rinkimų ir elektroninių rinkimų internete. Piliečiai įprastų balsuoti kompiuteriu, todėl įgyvendinus tiesioginius rinkimus internetu pasikeistų tik balsavimo vieta. Ja taptų namai, vieši interneto kioskai ir pan. Tačiau elektroninio balsavimo centrams steigti reikia gana didelių valstybės finansinių investicijų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 958 žodžiai iš 3000 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.