Informacinių technologijų raida
5 (100%) 1 vote

Informacinių technologijų raida

Įvadas

Informacijos technologija vadinama metodų ir būdų sistema informacijai rinkti, kaupti, saugoti, apdoroti ir pateikti vartotojui. Šiuolaikinės informacijos technologijos grindžiamos kompiuterinės technikos panaudojimu. Taikymo požiūriu svarbias kompiuterio kaip informacijos apdorojimo įrenginio techninės charakteristikos priklauso nuo kompiuterio gamybos technologijos. Problemos, kylančios atliekant mokslinius tyrimus, visą laiką buvo vienas iš kompiuterinės technikos vystymosi variklių: reikėjo vis didesnio skaičiavimo greičio, didesnių atminties įrenginių ir t.t. Kita vertus, įvairių specialybių mokslininkai ir projektuotojai buvo pirmieji tiesioginiai kompiuterių vartotojai , dirbantys be programuotojų tarpininkavimo. Jie laužė ledus, eidami ne tik link kompiuterių, bet ir reikalaudami, kad šie taptų draugiški. Dėl elektroninių technologijų vystymosi atpigus techninei įrangai ir jos eksplotavimui, sukūrus draugiškas vartotojui programines sistemas, kompiuteris tapo įprastu darbo įrankiu daugelio profesijų žmonėms.4 Andželika Eidukaitė

Informacinių technologijų raida

1. Kompiuterių raida

Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir Japonijoje, prieš kelis tūkstančius metų iki mūsų eros, jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų ant specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia ir kilo terminai kalkuliuoti ir kalkuliatorius). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių. Daugiausia reikšmingų skaičiavimo įtaisų buvo sukurta XVII-XIX-ajame amžiais.Kaip įdomiausius iš jų galime paminėti šiuos.

1.1. Logaritminė liniuotė

1614-1620 – logaritminė liniuotė* , kurią sukūrė škotas Edmundas Gunteras pagal anglo Johno Napiero logaritmines lenteles.

1.2. Paskalina

Vieną iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzas Blezas Paskalis. Šis įrenginys,pavadintas „Paskalina“,. B. Paskalio panaudotas surištų ratukų principas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų, sukurtų per tris dešimtmečius, pagrindu.

1.3. Leibnico mechanizmas

1700 metai – Leibnico mechanizmas, kurį sukūrė žinomas vokiečių filosofas, matematikas Gottfriedas Leibnitzas. Tai pirmoji bendrosios paskirties skaičiavimo mašina. Sis mokslininkas taip pat sukūrė dvejetainės skaičiavimo sistemos, naudojamos šiuolaikiniuose kompiuteriuose, pradmenis.

1.4. Zakardinės staklės

1752-1834 – Zakardinės staklės, kurias sukūrė prancūzų tekstilės pramonininkas Joseph-Marie Jacąardas. Tai plono natūralaus šilko audimo staklės, kuriose audeklo raštas buvo valdomas parenkant specialią kortą su tam raštui skirta programa – kiaurymėmis atitinkamose kortos vietose. Tokio pat stiliaus kortos 1946-1960 metais buvo panaudotos pirmuosiuose kompiuteriuose.

1.5. Babbage’as analitinė ir skirtuminė mašina

1842 metai – Babbage’s analitinė, o vėliau ir skirtuminė mašina. Šį mechaninį skaičiavimo mechanizmą sukūrė anglų mokslininkas ir pramonininkas Charlesas Babbage’as. Tai

* Slide rule5 Andželika Eidukaitė

Informacinių technologijų raida

pirmasis mechaninis duomenų apdorojimo įrenginys, kuris turėjo atmintį. Nors šis įrenginys niekada nedirbo, bet svarbus tuo, kad buvo skirtas dideliems skaičiavimams atlikti, o jo autorius jau tuomet nurodė daugelį svarbiausių tendencijų, kurios vėliau tapo skaitmeninių kompiuterių veikimo pagrindiniais principais. Būtina paminėti ir tai, kad grafienė Ada Augusta Byron-Lovelace, poeto lordo G. Byrono duktė, dirbdama kartu su Charlesu Babbage’u, pasiūlė nurodymus į mašiną įvesti Žakardo stiliaus kortomis, kurios vėliau buvo pavadintos perfokortomis. Ada Augusta Byron tituluojama pirmąja pasaulyje programuotoja.

1991 metais Londono mokslo muziejus išleido 600 tūkstančių svarų sterlingų, kad Babbage’as mašina veiktų. Šią 1.8 m pločio, 3 m aukščio, sudarytą iš 4 tūkstančių detalių ir sveriančią 3 tonas mašiną galima pamatyti minėtame muziejuje.

1.6. Thomaso aritmometras

1860 – Thomaso aritmometras. Tai pirmasis komercinis mechaninis skaičiavimo mechanizmas, kurio galimybės buvo labai ribotos, nes atliko tik sudėties ir atimties veiksmus.

1.7. Hollerith o tabuliatoriuss

1890 metai – Holleritho tabuliatorius, kurį sukūrė amerikiečių mokslininkas ir pramonininkas Hermanas Hollerithas. Jo sukurta kompanija išaugo į šiandien plačiai pasaulyje žinomą kompiuterių techninės įrangos kompaniją IBM*. Holleritho tabuliatorius buvo skirtas paspartinti labai lėtą gyventojų surašymo duomenų apdorojimo procesą. Tai pirmoji automatinė duomenų apdorojimo sistema. Duomenys buvo įvedami perfokortomis, kuriose pirmą kartą buvo panaudota dvejetainių skaitmenų koncepcija: yra kortoje skylutė-1, nėra skylutės-O.

XX-ojo amžiaus viduryje, ypač Antrojo pasaulinio karo metais, buvo pradėti kurti pirmieji šiuolaikiniai kompiuteriai.

1.8. MARK I

1944 metai – MARK I (Manchester Automatic Relay Digital Machine). Tai pirmoji relinė skaičiavimo mašina, kurią suprojektavo amerikiečių profesorius Howardas Aikenas, pagamino IBM ir 1944 metais pastatė Jav, Bostono mieste, Hanvardo universitete.Ši mašina galėjo atlikti tris veiksmus per sekundę, buvo 15 m ilgio, 2.5 m aukščio, suvėrė 3 tonas, turėjo apie 750
tūkstančių detalių, naudojo perfokortas įvesti ir išvesti duomenis. MARK I buvo ištisas

* International Business Machine6 Andželika Eidukaitė

Informacinių technologijų raida

elektromechaninių kalkuliatorių rinkinys labai panašus į Babbage’as analitinę mašiną, bet žymiai tobulesnis.

1.9. ABC

1939-1942 metai – ABC (Atanasoff-Berry Computer). Tai pirmasis elektroninio skaitmeninio kompiuterio realus modelis, kurį Ajovos universitete suprojektavo ir pagamino amerikietis profesorius Johnas Atanasoffas ir jo asistentas Cliffordas Berry. Šiame modelyje buvo panaudotos elektroninės lempos, dvejetainė skaičiavimo sistema bei atminties ir loginės grandinės. Kompiuteris buvo skirtas palengvinti sudėtingus studentų skaičiavimus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 809 žodžiai iš 2580 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.