Informacinių technologijų raida
5 (100%) 1 vote

Informacinių technologijų raida

1121

Įvadas

Informacijos technologija vadinama metodų ir būdų sistema informacijai rinkti, kaupti, saugoti, apdoroti ir pateikti vartotojui. Šiuolaikinės informacijos technologijos grindžiamos kompiuterinės technikos panaudojimu. Taikymo požiūriu svarbias kompiuterio kaip informacijos apdorojimo įrenginio techninės charakteristikos priklauso nuo kompiuterio gamybos technologijos. Problemos, kylančios atliekant mokslinius tyrimus, visą laiką buvo vienas iš kompiuterinės technikos vystymosi variklių: reikėjo vis didesnio skaičiavimo greičio, didesnių atminties įrenginių ir t.t. Kita vertus, įvairių specialybių mokslininkai ir projektuotojai buvo pirmieji tiesioginiai kompiuterių vartotojai , dirbantys be programuotojų tarpininkavimo. Jie laužė ledus, eidami ne tik link kompiuterių, bet ir reikalaudami, kad šie taptų draugiški. Dėl elektroninių technologijų vystymosi atpigus techninei įrangai ir jos eksplotavimui, sukūrus draugiškas vartotojui programines sistemas, kompiuteris tapo įprastu darbo įrankiu daugelio profesijų žmonėms.4 Andželika Eidukaitė

Informacinių technologijų raida

1. Kompiuterių raida

Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir Japonijoje, prieš kelis tūkstančius metų iki mūsų eros, jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų ant specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia ir kilo terminai kalkuliuoti ir kalkuliatorius). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių. Daugiausia reikšmingų skaičiavimo įtaisų buvo sukurta XVII-XIX-ajame amžiais.Kaip įdomiausius iš jų galime paminėti šiuos.

1.1. Logaritminė liniuotė

1614-1620 – logaritminė liniuotė* , kurią sukūrė škotas Edmundas Gunteras pagal anglo Johno Napiero logaritmines lenteles.

1.2. Paskalina

Vieną iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzas Blezas Paskalis. Šis įrenginys,pavadintas „Paskalina“,. B. Paskalio panaudotas surištų ratukų principas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų, sukurtų per tris dešimtmečius, pagrindu.

1.3. Leibnico mechanizmas

1700 metai – Leibnico mechanizmas, kurį sukūrė žinomas vokiečių filosofas, matematikas Gottfriedas Leibnitzas. Tai pirmoji bendrosios paskirties skaičiavimo mašina. Sis mokslininkas taip pat sukūrė dvejetainės skaičiavimo sistemos, naudojamos šiuolaikiniuose kompiuteriuose, pradmenis.

1.4. Zakardinės staklės

1752-1834 – Zakardinės staklės, kurias sukūrė prancūzų tekstilės pramonininkas Joseph-Marie Jacąardas. Tai plono natūralaus šilko audimo staklės, kuriose audeklo raštas buvo valdomas parenkant specialią kortą su tam raštui skirta programa – kiaurymėmis atitinkamose kortos vietose. Tokio pat stiliaus kortos 1946-1960 metais buvo panaudotos pirmuosiuose kompiuteriuose.

1.5. Babbage’as analitinė ir skirtuminė mašina

1842 metai – Babbage’s analitinė, o vėliau ir skirtuminė mašina. Šį mechaninį skaičiavimo mechanizmą sukūrė anglų mokslininkas ir pramonininkas Charlesas Babbage’as. Tai

* Slide rule5 Andželika Eidukaitė

Informacinių technologijų raida

pirmasis mechaninis duomenų apdorojimo įrenginys, kuris turėjo atmintį. Nors šis įrenginys niekada nedirbo, bet svarbus tuo, kad buvo skirtas dideliems skaičiavimams atlikti, o jo autorius jau tuomet nurodė daugelį svarbiausių tendencijų, kurios vėliau tapo skaitmeninių kompiuterių veikimo pagrindiniais principais. Būtina paminėti ir tai, kad grafienė Ada Augusta Byron-Lovelace, poeto lordo G. Byrono duktė, dirbdama kartu su Charlesu Babbage’u, pasiūlė nurodymus į mašiną įvesti Žakardo stiliaus kortomis, kurios vėliau buvo pavadintos perfokortomis. Ada Augusta Byron tituluojama pirmąja pasaulyje programuotoja.

1991 metais Londono mokslo muziejus išleido 600 tūkstančių svarų sterlingų, kad Babbage’as mašina veiktų. Šią 1.8 m pločio, 3 m aukščio, sudarytą iš 4 tūkstančių detalių ir sveriančią 3 tonas mašiną galima pamatyti minėtame muziejuje.

1.6. Thomaso aritmometras

1860 – Thomaso aritmometras. Tai pirmasis komercinis mechaninis skaičiavimo mechanizmas, kurio galimybės buvo labai ribotos, nes atliko tik sudėties ir atimties veiksmus.

1.7. Hollerith o tabuliatoriuss

1890 metai – Holleritho tabuliatorius, kurį sukūrė amerikiečių mokslininkas ir pramonininkas Hermanas Hollerithas. Jo sukurta kompanija išaugo į šiandien plačiai pasaulyje žinomą kompiuterių techninės įrangos kompaniją IBM*. Holleritho tabuliatorius buvo skirtas paspartinti labai lėtą gyventojų surašymo duomenų apdorojimo procesą. Tai pirmoji automatinė duomenų apdorojimo sistema. Duomenys buvo įvedami perfokortomis, kuriose pirmą kartą buvo panaudota dvejetainių skaitmenų koncepcija: yra kortoje skylutė-1, nėra skylutės-O.

XX-ojo amžiaus viduryje, ypač Antrojo pasaulinio karo metais, buvo pradėti kurti pirmieji šiuolaikiniai kompiuteriai.

1.8. MARK I

1944 metai – MARK I (Manchester Automatic Relay Digital Machine). Tai pirmoji relinė skaičiavimo mašina, kurią suprojektavo amerikiečių profesorius Howardas Aikenas, pagamino IBM ir 1944 metais pastatė Jav, Bostono mieste, Hanvardo universitete.Ši mašina galėjo atlikti tris veiksmus per sekundę, buvo 15 m ilgio, 2.5 m aukščio, suvėrė 3 tonas, turėjo apie 750
tūkstančių detalių, naudojo perfokortas įvesti ir išvesti duomenis. MARK I buvo ištisas

* International Business Machine6 Andželika Eidukaitė

Informacinių technologijų raida

elektromechaninių kalkuliatorių rinkinys labai panašus į Babbage’as analitinę mašiną, bet žymiai tobulesnis.

1.9. ABC

1939-1942 metai – ABC (Atanasoff-Berry Computer). Tai pirmasis elektroninio skaitmeninio kompiuterio realus modelis, kurį Ajovos universitete suprojektavo ir pagamino amerikietis profesorius Johnas Atanasoffas ir jo asistentas Cliffordas Berry. Šiame modelyje buvo panaudotos elektroninės lempos, dvejetainė skaičiavimo sistema bei atminties ir loginės grandinės. Kompiuteris buvo skirtas palengvinti sudėtingus studentų skaičiavimus.

1.10. ENIAC

1945-1946 metai – ENIAC (Eletronic Numerical Integrator And Computer). Tai pirmasis elektroninis skaitmeninis kompiuteris, kurį sukūrė Jav mokslininkai Johnas W.Mauchly ir J.Presperas Eckertas Filadelfijos mieste, Pensilvanijos universitete. Šis kompiuteris buvo skirtas Jav armijai. Vėliau juo buvo atliekami daugelio mokslinių tyrimų sudėtingi skaičiavimai.

1.11. UNIVAC

1951 metai – UNIVAC (Universal Automatic Computer). Tai pirmasis komercinis kompiuteris, sukurtas amerikiečių J.W.Mauchly ir J.P.Eckerto Remington Rand kompanijai. Duomenys buvo saugojami magnetinėse juostose. UNIVAC svarbiausios dalies – centrinio Procesoriaus elektroninės schemos užėmė kambario, kuriame galima vaikščioti plotą. Šiandien tokio sudėtingumo schema tilptų ant piršto, tačiau tuo metu tai buvo technikos stebuklas.

2. Kompiuterių kartos

Kompiuterių kartos atspindi to laikmečio, kurioje jie buvo sukurti, mokslo, ypač elektronikos, pasiekimų lygį. Skiriamos penkios kompiuterių kartos.

2.1. Pirmoji karta

Pirmoji karta – 1944-1958 metai. Kompiuteriuose įvesties ir išvesties įrenginiai buvo perfokortos ir magnetinės juostos. Šių kompiuterių atmintis beveik išimtinai buvo gaminama tik iš elektroninių lempų. Tokie kompiuteriai buvo lėti , dideli ir mažai patikimi, į aplinką išskirdavo didelį šilumos kiekį. Jie galėjo vykdyti tik vieną programą. Pirmosios kartos atstovai – ENIAC, UNIVAC.Andželika Eidukaitė Informacinių technologijų raida

2.2. Antroji karta

Antroji karta- 1959-1963 metai. 1960 metais fizikų buvo atrastos naujos medžiagos-puslaidininkiai. Panaudojęs šias medžiagas Jav kompanijos American Telegraph and Telephone mokslinių tyrimų centro Bell Labs darbuotojas William Bedfordas Shocklis išrado tranzitorių. Tranzitoriai yra žymiai mažesni nei elektroninės lempos ir neskleidžia tiek daug šilumos. Tranzitoriai panaudoti antros kartos kompiuteriuose. Tokių kompiuterių atmintis buvo gaminama iš magnetinių šerdžių, kurios atrodė kaip labai mažos veržlės, suvertos laidais, kuriais tekėjo elektros srovė.Pradėti naudoti duomenų saugojimo įrenginiai, sudaryti iš daugelio magnetinių diskų, turinčių bendrą ašį. Atsirado galimybė tiesiogiai saugoti ir kaupti duomenis. Antros kartos kompiuteriai -mažesni, patikimesni ir daug greitesni už pirmosios kartos kompiuterius.

2.3. Trečioji karta

Trečioji karta – 1964-1970 metai. Tuo laiku Jav kompanijos Texas Instruments darbuotojas Jackas Cilbis sukūrė integrinę grandinę – sudėtingą elektroninę grandinę ant silicio plokštelės, kuri pakeitė tranzitorius. Todėl sumažėjo kompiuterių matmenys ir apie 1970 metus sukurti kompiuteriai buvo vadinami mini kompiuteriais. Duomenims saugoti dar plačiau pradėti naudoti magnetiniai diskai. Tai atvėrė naujas ir labai svarbias kompiuterių galimybes – apdoroti duomenis keletu programų vienu metu ir keliems vartotojams naudotis vienu kompiuteriu. Mini kompiuteriais pradėjo domėtis įvairių profesijų žmonės, norėdami juos panaudoti savo problemoms spręsti. Buvo sukurta speciali programinė įranga, leidžianti vartotojui tam tikromis komandomis bendrauti su kompiuterių operacine sistema, skirta valdyti kompiuterį, jo resursus ir taikomąsias programas.

2.4. Ketvirtoji karta

Ketvirtoji karta – 1971-1978 . 1971 metais buvo sukurta didžioji integracinė schema. Tai tūkstančiai integrinių schemų vienoje silicio plokštelėje-mikroschemoje ar kartais populiariai vadinamajame ,“čipe“. Mikroschema naudojama kurti atminties ir logines schemas, kurios atlieka įvairiausio sudėtingumo loginius veiksmus kompiuterio centriniame procesoriuje. Skirtingoms funkcijoms atlikti kuriami skirtingi didžiųjų integrinių schemų tipai. Vėliau sukurta labai didelė integrinė schema – šimtai tūkstančių integrinių schemų vienoje silicio plokštelėje. Tai leido JAV kompanijos Intel darbuotojui Tedui Hoffui sukurti labai mažų matmenų centrinį procesorių -mikroprocesorių.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1331 žodžiai iš 2580 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.