Informacinių technologijų taikymas
5 (100%) 1 vote

Informacinių technologijų taikymas

Informacinių technologijų taikymas

istorijos dėstymo metodikoje

Vilnius,2000

Mokiniai dabar turi išmokti, kaip mokytis, o ne ko mokytis. Mokymo mokytis problema yra svarbi ne tik mokykloje, bet ir pedagogikoje. Daugelis idėjų ir programų, kaip spręsti mūsų mokyklų problemas, pasensta dar neįgyvendintos. Pagrindinis įvairių idėjų ir programų šūkis būna tas pats teiginys – ko reikia mokyti dabar, o ko nemokyti. Visa tai akivaizdu kalbant apie humanitarinius mokslus mokykloje ir tų mokslų perteikimo metodikas bei programas.

Padėtis iš tiesų kebli. Psichologijos, sociologijos, neurologijos, biologijos, fizikos ir švietimo sričių tyrinėjimai rodo, kad naujų mokymo programų įgyvendinimas labai vėluoja. Iš tiesų prireikia 5-10 metų naujovėms sistemoje įdiegti ir 10-25 metų, kol jos plačiai paplinta. Toks atotrūkis norinčiuosius žengti koja kojon su pažanga stumia į neviltį. Vadovėliai dažnai pasensta dar prieš išspausdinami. Didelis nusivylimas mažina mokytojų ir mokinių motyvaciją.

Atotrūkį dar labiau padidina mokytojų kvalifikacijos stoka ir pasirengimas dirbti panaudojant naujausius pedagogikos, psichologijos ir technologijų pasiekimus. Mokytojų rengimo teorija ir praktika iš dalies sąlygoja ir vaikų ugdymo bei lavinimo pasiekimus. K.Pukelis (1997), remdamasis savo tyrimų duomenimis, teigia, kad mokytojų rengimo praktika iš tikrųjų tėra kosmetiškai padailintos buvusios ideologizuotos mokytojų rengimo teorijos tąsa, kuri kartkartėmis papildoma vakarietiškomis, dažnai diskutuotino turinio injekcijomis.

Kasdieniu dalyku per pastaruosius penkerius-šešerius metus tapo informacinės sistemos ir priemonės; tad kaip mūsų mokiniai gali ganėtinai pažengti kultūriniu, socialiniu požiūriu, jei jie vis dar yra mokomi įsiminti istorines datas, išmokti „pasakoti“ apie įvykius ir faktus, “iškalti” valstybių ir jų sostinių pavadinimus, politinius veikėjus, ruošti namų darbus ir mokytis vadovėlio tekstą?

Mes tapome pasauliu, priklausomu nuo skaičiavimo mašinėlių, kompiuterinių enciklopedijų, interneto, skaitmeninės komunikacijos ir optinių susisiekimo sistemų. Bet mokykloje mokiniai iki šiol yra mokomi to paties, tais pačiais būdais kaip šeštąjį dešimtmetį. Kaip būtų galima spręsti problemą? Užuot vertus mokinius būti turinio absorbuotojais („mokytis pasakoti“), reikia juos lavinti būti „informacijos navigatoriais“ ( Jensen E., P.3).

Teoriniu požiūriu, informacinių technologijų taikymo poveikis mokymo ir ugdymo procesui Lietuvoje plačiau nėra nagrinėtas. Pasirodydavo pavienių straipsnių pedagoginėje spaudoje, kur būdavo aptariamos naujųjų technologijų taikymo galimybės humanitarinių ir socialinių mokslų dėstymo metodikoje. Išimtimi reikėtų laikyti parengtą leidinį „Mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje“ (1999). Jame pateikta pastarojo dešimtmečio Lietuvos mokyklų patirtis ir praktika įdiegiant informacines technologijas. Avangarde žengia informatikos, tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai. Humanitarinių mokslų pedagogai šioje srityje atsilieka. Pažymėtina, kad istorijos dėstymo metodika technologinių naujovių platesniam taikymui yra gana inertiška, mokymo programų keliami tikslai ir uždaviniai dažnai neatitinka mokinių galimybių ir gyvenimo reikalavimų. 1993 m. Leeuvardene (Olandija) įvykusiame istorijos mokytojų simpoziume „Istorijos mokymas nuo 1815 metų, įvertinant sienų pasikeitimus“ konstatuota, kad „kai kurių Centrinės ir Rytų Europos valstybių politikai bei pareigūnai nori istorijos mokymą padaryti itin svarbų nacijos kūrime ir tikisi, kad jis vystys nacionalinio identiteto jausmą. Tačiau reikia būti realistais. Moksleiviai per 3-5 metus turi apie 30 – 40 istorijos pamokų kasmet. Istorija neturi tarnauti socialiniams ir politiniams tikslams. Dėl laiko stokos istorijos mokymo turinys yra ribotas. Vienose šalyse istorijos mokymas yra per platus (nuo Platono iki NATO per dvejus metus), kitose galvojama, kad kokybė yra daug svarbesnė už kiekybę. Galima teigti, kad būtent pastarosiose ugdomas teisingas istorijos supratimas ir savarankiška istorijos faktų interpretacija. Moksliniai tyrimai įrodė, kad ugdant pilietiškumą vystyti sugebėjimus ir įgūdžius yra svarbiau negu supažindinti su daugybe tarpusavyje dažnai nesusijusių istorinių faktų“ (Bešališkai ir be prietarų. Europos Tarybos pasiūlymai istorijos mokymui. V.,1995.P.72). Panašų įspūdį palieka istorijos mokymo programos, kurios buvo skirtos Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms. Gal dėl to, kad buvo keliami nepagrįsti reikalavimai istorijos mokymui mokykloje, šis dalykas tapo nemėgstamas moksleivių.

Informacinės technologijos vystosi neregėtai sparčiai. Tai, kas buvo naujiena ir „paskutinis technikos žodis“ prieš metus, šiandien yra laikoma seniena. Galima teigti, kad jos į daugelį ugdymo turinio dalykų įsiveržė „neplanuotai“. Kad tai nebuvo numatyta, parodo ir istorijos mokytojų rengimo programa Vilniaus pedagoginiame universitete (1997). Šioje programoje informacinės technologijos traktuojamos kaip „kompiuteriniai žaidimai“: “<…> Kompiuterio privalumai, kuriant ir panaudojant sukurtus žaidimus. Kompiuterinių žaidimų panaudojimas įvairiuose mokymo proceso etapuose“ (P.11). “Informatikos kurso programa apima darbo su kompiuteriu teorinius ir
praktinius pagrindus” (P.22-23). K.Pukelio (1997) teigimu, mokytojų rengimas Lietuvos aukštosiose pedagoginėse mokyklose nėra grindžiamas jokiais išsamesniais moksliniais tyrimais, aukštųjų mokyklų programos dažnai ne tik

nesuteikia studentams žinių ir įgūdžių tęstinumo, bet yra gerai žinomų dalykų kartojimas.

Tokia padėtis susidarė ne tik dėl istorijos mokymo turinio. Skaitmeninės technologijos į mūsų gyvenimą įsiveržė staiga (kalbant apie Lietuvą), negana to, jos labai dinamiškai ir sparčiai vystosi. Lietuvoje mokyklų kompiuterizavimas įsibėgėjo 1995 m. Tai pažymima minėto leidinio „Mokyklų tobulinimas informacijos amžiuje“ (1999) pateiktoje medžiagoje.

Įvairių mokyklų planuose yra aprūpinti kompiuteriais ne tik informatikos, bet ir kitų dalykų kabinetus. Galima manyti, kad istorijos mokytojus domėtis ir mokytis dirbti kompiuteriu paskatino elektroniniu paštu platintas leidinys „Istorija“, puikiai parodęs, kaip galima sparčiai keistis įvairia informacija. Istorijos mokytojai dalyvauja įvairiuose projektuose, patys inicijuoja visas Lietuvos mokyklas apimančius informacinius projektus („Lietuvos mokyklai-600 metų“).

Džiugu, kad perėjus prie profiliuoto mokymo vidurinėje mokykloje deramas dėmesys kreipiamas ir į IT taikymą istorijos mokymo procese. Vidurinio išsilavinimo standartai (1999) nurodo, kad viena svarbiausių, greta kitų, istorinio ugdymo vertybių yra įgūdžiai, kurie padėtų „orientuotis šiuolaikinėje informacijoje ir technologijoje, siekiant istorinio raštingumo” (P.27). Tiksliniam istorijos kursui keliami reikalavimai numato „kompiuterizuotą istorijos mokymą“ (P.34).

Vis dėlto inertiškas požiūris į naujoves yra sąlygotas tam tikro atsargumo. Lietuvoje vykdomos švietimo reformos ilgą laiką neturėjo tvirtos koncepcijos, reformos vykdavo dėl pačių reformų, dažnai – politikų įsitikinimams ir siekiams patenkinti. Tikėtina, kad 1998-2000 metų reformos, priimti dokumentai (išsilavinimo standartai, profiliuoto ugdymo programų metmenys ir reikalavimai, valstybinių egzaminų įvedimas) padės tvirtesnį pagrindą ugdymo procesui modernizuoti ir išvengti nereikalingos sumaišties ateityje.



Jeigu mokytojas nori aktyviai dalyvauti ugdymo procese, pirmiausia reikia naujai pažvelgti į dėstomąjį dalyką. Istorijos negalima vien mokyti dėl pačios istorijos. Aš visiškai nesuprantu, kaip istorijos galima išmokyti. Išmokyti galima rašyti ir skaityti, groti fortepijonu, lipdyti puodus ar siūti drabužius. Bet išmokyti istorijos?

Šiandien istorijos mokytojas turi ne tik nupūsti dulkes nuo praeities faktų. Reikia domėtis ir išmanyti mokslo ir technologijos pasiekimus, žinoti jų išradimo, sukūrimo eigą, o jeigu kas sugeba – išmanyti ir veikimo principus. Galima teigti, kad istorija yra tas mediumas, kuris gali susieti padrikus ir chaotiškus mokslo ir technikos pasiekimus į vieną visumą ir parodyti galimą pažangos poveikį žmonijos ateičiai. Filosofiniu požiūriu, žmonijos praeitis yra raktas į jos ateitį.

IT panaudojimo istorijos pamokose būdai

Trumpai apžvelgsime galimus IT panaudojimo istorijos ir kitų socialinių mokslų studijose būdus. Jie gali būti tokie:

1. Programinės įrangos panaudojimas.

2. Informacinių produktų (enciklopedijos, knygos, žinynai, albumai ir t.t.) panaudojimas.

3. Susirašinėjimas elektroniniu paštu. Diskusijų rengimas.

4. Dalyvavimas teminiuose pokalbiuose (pokalbių svetainės).

5. Konferencijų ir teminių pokalbių rengimas.

6. Informacijos paieška internete. Bibliotekų sudarymas.

7. Informacijos atranka ir vertinimas.

8. Dalyvavimas projektuose ir jų rengimas.

9. Programinės įrangos bei produktų kūrimas.

Savaime suprantama, panaudojimo metodų gali būti ir yra dar daugiau, bet smulkiau nagrinėdami šiuos galimus taikymo būdus mes orientuosimės į dabartines Lietuvos mokyklos galimybes ir lygį.

Apie kompiuterius



Pirmiausia nuspręskite, kam naudosite kompiuterį. Antra, susipažinkite su kompiuterio galimybėmis. Čia jums galėtų padėti informatikos mokytojas. Lietuvos mokyklose yra daug kompiuterių, kurie gauti kaip labdara iš Vakarų Europos. Dažnai tokia „pagalba“ tampa tikru galvos skausmu ją priėmusiai mokyklai. Taip greičiausiai yra todėl, kad manoma, jog bet koks kompiuteris savaime yra geras daiktas ir bus tinkamas naudoti. Keista, kodėl mokykloms nedovanojami 10-15 metų senumo automobiliai? Automobilio veikimo principai iš esmės nesikeičia daugiau kaip pusšimtį metų, o kompiuterinė technika (hardware) ir programinė įranga (software) iš esmės pasikeičia kas 2 metai. Tai, kas buvo geras daiktas prieš penketą metų (prisiminkite, kaip visi mokykloje džiaugdavosi gavę DVK arba 386 tipo kompiuterius), dabar yra beviltiškai pasenęs laužas.

Jeigu mokykloje yra maždaug 5-6 metų senumo kompiuteris su 386, 486 procesoriumi su atitinkama programine įranga (Windows 3.1x), Jūs daugiausia galėsite dirbti su Microsof Office,”Word 2.0 programomis – rinkti tekstus, sudarinėti lenteles, braižyti grafikus, diagramas, naudotis elektroniniu paštu. Aišku, galima tokį kompiuterį modernizuoti, bet paskaičiavus galimas išlaidas geriau įsigyti kompiuterį su Pentium tipo procesoriumi (75/100 MHz; su
95, multiterpe) arba pirkti naują. Nauji kompiuteriai taip pat sensta, bet jo teikiamomis galimybėmis galėsite naudotis mažiausiai 2 metus ir nebūsite priklausomi nuo kompiuterio techninės įrangos diegdami bei vartodami naujus programinius produktus.

Jeigu dirbate su Windows 3.1x ir senesnėmis teksto apdorojimo programomis, savo darbus puikiausiai galėsite apdoroti ir dirbdami su MS Office 95,98 ir 2000 programomis.

Šiuo metu daugiausia kompiuteriuose yra įdiegtos Windows95 arba Windows98 operacinės sistemos. Yra ir Windows2000, bet ji dar nėra taip paplitusi. Yra ir OS/2 sistemų, kuriomis buvo aprūpinti IBM kompiuteriai, Lietuvos mokykloms dovanoti 1995-1996 metais, vykdant vieną mokyklų kompiuterizavimo programų. Iš esmės OS2 nėra tokia jau bloga sistema, bet ja sudėtingiau naudotis vartotojui, sunku suderinti su labiau paplitusiais „Microsoft“ programiniais produktais.

Ką daryti, jeigu turite kompiuterį, kurį padovanojo kuri nors Vakarų valstybė? Dažnai gaunami kompiuteriai, kuriuose yra naudojama programinė įranga, pritaikyta toje šalyje vartojamai kalbai (dažniausiai – vokiečių ir Skandinavijos tautų kalbomis). Mokykloms reikėtų vengti imti prieš 10-7, o ypač – dar seniau pagamintus kompiuterius (ką tie vakariečiai apie mus galvoja!?). Geriau atsisakyti negu šitaip save žeminti europiečių akyse. Jeigu turite kolekcininko aistrą, galite sukaupti neblogą kolekciją ir ją naudoti kaip vaizdinę priemonę, aiškindami mokiniams technologinės pažangos spartą ir pasiekimus. Be to, tokiems kompiuteriams dabar sunku rasti tinkamos programinės ir techninės įrangos, todėl modernizuoti juos yra gana sudėtinga, o kai kada – ir neįmanoma.

Kitaip yra su kompiuteriais, kuriuose yra Intel 486 tipo procesoriai. Jie buvo labai paplitę 1993-1995 metais, jų darbo taktinis dažnis svyruoja nuo 25 iki 75 MHz. Jie gali dirbti su Windows 3.1 ir Windows95 programomis. Aišku, jų galimybes labai riboja operatyviosios atminties (RAM), kieto disko (HDD) talpa, procesoriaus taktinis dažnis, bet kukliai pradžiai, neturint kitokio pasirinkimo, toks kompiuteris visiškai tinka. Didesnes galimybes atveria kompiuteris su „Intel Pentium“ tipo procesoriumi, bet kaip labdara jie retai pasitaiko.

Apie kompiuterių procesoriaus taktinį darbo dažnį, kitaip vadinamą „kompiuterio greičiu“. Procesoriaus darbo taktinis dažnis yra išreiškiamas tūkstančiais hercų – megahercais. Kuo ši išraiška didesnė, tuo sparčiau kompiuterio procesorius apdoroja duomenis. Bet kompiuterio darbo sparta priklauso ne tik nuo taktinio dažnio. Didelę reikšmę turi kompiuterio darbo atminties (RAM) talpa, kieto disko (HDD) ir kompaktinių diskų (CD-ROM) duomenų skaitymo greitis, modemo perdavimo duomenų greitis, programinių produktų veikimo ypatybės. Praktiniu požiūriu, kompiuterio „greitis“ padeda taupyti pinigus, nors greitesni kompiuteriai kainuoja brangiau. Kol Jūs naršote internete, telefono linija, prie kurios yra prijungtas kompiuteris, yra užimta, t.y. Jūs mokate už kiekvieną vietinio pokalbio minutę plius interneto paslaugas teikiančios kompanijos mokestis už darbo internete valandą (pamėginkite paskaičiuoti). Pavyzdžiui, prisijungę prie interneto kompiuteriu, kurio procesoriaus taktinis dažnis yra 100 MHz, užtruksite gerokai ilgiau, kol gausite Jus dominančią informaciją negu kompiuteriu, kurio procesoriaus taktinis dažnis, pavyzdžiui, 400MHz. Aišku, darbo internete sparta priklauso ne tik nuo taktinio dažnio. Labai svarbu yra modemo (vertiklio) duomenų perdavimo greitis, telefoninio ryšio būklė, serverio užimtumas. Pasvėrus visus „už“ ir „prieš“, visiškai naujas, brangesnis ir spartesnis kompiuteris gali padėti Jums sutaupyti pinigų ir laiko.

Keletas patarimų, kad Jūsų darbas naudojant informacines technologijas būtų sėkmingas

1. Jeigu pradėjote savo darbe ir metodikoje naudoti kompiuterį ir kitokius modernius dalykėlius, teks susitaikyti su tuo, kad dalis Jūsų mokinių šioje srityje bus geru žingsniu toliau pažengę. Todėl nesistenkite pasirodyti mokiniams labai jau „kietas“: nusipelnysite lengvos pajuokos, o gal ir paniekos. Stenkitės jaunuosius savo draugus padaryti sąjungininkais: jei prireiks – kreipkitės pagalbos, duokite jiems tokias užduotis, kad jie galėtų panaudoti savo pasiekimus ir gabumus.



2. Nuolat domėkitės IT pasiekimais. Nepraleiskite progos perskaityti laikraščiuose žinučių apie pastarąsias naujoves, jeigu turite galimybių – skaitykite IT skirtą spaudą. Lietuvių kalba yra leidžiama keletas neblogų žurnalų („Naujoji komunikacija“, „Kiberzona“ ir t.t.). Dar daugiau sužinosite skaitydami užsienio spaudą. Prenumeruoti tokių žurnalų nebūtina – juos galima skaityti internete. Toks domėjimasis turi ir kitą naudą: galėsite numatyti, kokios naujovės yra vertos pritaikyti Jūsų darbe ateityje.



3. Prireikus konsultuokitės su informatikos mokytoju. Iškilusius sunkumus geriau įveikti kartu su savo srities specialistu negu stengtis pačiam rasti išeitį sutrikus kompiuteriui. Taip pamažu įgysite patirties, visada sužinosite kažką naujo. Savo ruožtu, padėkite mažiau patyrusiems savo kolegoms humanitarams. Švietime negali būti „karinių paslapčių“ ir puikavimosi savo pasiekimais. Konkuruokite bendraudami – visada daugiau laimėsite ir
pasieksite.



4. Stenkitės mokinius dosniai įvertinti, bet vertindami reikalaukite kokybės: jeigu versta iš užsienio kalbos (taip būna dažniausiai), reikalaukite, kad būtų išversta lietuviams suprantama ir aiškia kalba. Būtinai turi būti nurodyti informacijos šaltiniai (literatūros sąrašas, tinklalapių adresai ir pan.). Geriau vieną, du kartus (ar daugiau ) grąžinkite darbą pataisyti, ir jeigu darbo rezultatas Jus tenkins, įvertinkite geru pažymiu negu alsuokite rūstybe, rašydami vienetus ir dvejetus už prastai atliktą darbą.



5. Kaupkite savo ir mokinių darbus. Tai padaryti labai lengva: paraginkite mokinius įsigyti diskelius, kuriame jie kauptų savarankiškus darbus. Taip yra pigiau, nereikės popieriaus, bus galima darbą pataisyti ir papildyti. Be to, mokinių darbus galėsite saugoti kompiuteryje, kaupti savotišką biblioteką. Mokinių pranešimai, referatai ir rašiniai yra geri informacijos šaltiniai, kuriuos galima naudoti pamokose. Šitaip elgdamiesi Jūs parodysite, kad mokinių darbai yra svarbūs. Mokiniai rimčiau žiūrės į mokymąsi ir labiau vertins savo darbą.



Gali kilti klausimas, ką daryti, jeigu kompiuteris vis dar yra sunkiai pasiekiama realybė, ypač kaimo mokyklose. Tokia padėtis yra laikina. Prisiminkime, kad prieš penketą metų kompiuterius turėjo labai nedaug mokyklų. Yra mokyklų, kurios turi neblogų kompiuterių, bet naudoja juos ribotai arba nežino, ką su jais veikti. Geriau mokytis dirbti kompiuteriu, gilinti žinias ir kurti planus, kam jį panaudoti ateityje.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 2455 žodžiai iš 6730 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.