Informatika ir informacija
5 (100%) 1 vote

Informatika ir informacija

INFORMATIKOS MOKSLAS

Terminas informatika atsirado Prancūzijoje 1950 – 1960 m. Informatika – automatizuotas informacijos apdorojimas arba informacijos apdorojimas kompiuteriu (pranc.). Informatika – mokslas apie kompiuterius (angl.).

Informatikos objekto ribos nėra griežtos ir šį terminą įvairūs šaltiniai apibrėžia labai įvairiai. Informatika – tai mokslo sritis nagrinėjanti informacijos savybes bei struktūrą taip pat informacijos sukūrimo, kaupimo, saugojimo, apdorojimo, perdavimo, panaudojimo procesus bei metodus ir priemones jiems sukurti, atlikti.

Informatika kaip atskira žmogaus veiklos sritis susiformavo kompiuterinės technikos išsivystymo dėka. Todėl pastaruoju metu informatika traktuojama kaip žmogaus veiklos sritis, susijusi su informacijos apdorojimu, naudojimu ir perdavimo procesais kompiuteriu bei telekomunikacijos priemonių pagalba.

Informatiką sudaro 3 tarpusavyje susijusios priemonės:

o Techninės priemonės – hardware

o Programinė įranga – software

o Algoritminės priemonės

Tiek visą informatiką tiek kiekvieną jos dalį atskirai galima nagrinėti įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kaip ūkio šaką, kaip vieną iš tiksliųjų mokslų, kaip taikomąją discipliną.

Informatika, kaip ūkio šaka, suprantama kaip įvairių ūkininkavimo formų, įmonių visuma, kur gaminama technika, programinės priemonės bei šiuolaikinė informacijos apdorojimo technika. Šiuo atveju informatikos kaip ūkio šakos reikšmė yra ta, kad nuo jos išsivystymo priklauso kitų ūkio šakų klestėjimas, nes šiuolaikinėje visuomenėje žmonėms būtina informacija apie įvykius, reiškinius, kurie turi įtakos jų veiklai. Jei informatika vystytųsi lėtai, tai ir visų ūkio šakų našumas sumažėtų.

Informatika, kaip vienas iš tiksliųjų mokslų, kuria visuomenės informacinio aprūpinimo metodus. Informacija reikalinga įvairiems objektams valdyti ir ji gaunama kompiuterių ir informacinių sistemų technologijų pagalba, todėl vienas iš pagrindinių informatikos kaip mokslo uždavinių yra nagrinėti kas yra informacinės sistemos ir technologijos, kokią vietą jos užima, kokia jų struktūra, kokie bendrieji dėsningumai jai būdingi. Lietuvoje priimtoje mokslų klasifikacijoje teorinė informatika priskiriama matematikos mokslų sričiai ir apima labai įvairią tematiką.

Techniškoji informatikos kryptis vadinama valdymo ir informacijos sritis ir priskiriama technikos mokslų sričiai. Informatika, kaip taikomoji disciplina, užsiima šiais dalykais:

o Nagrinėja informacinių procesų dėsningumus (informacijos kaupimas, apdorojimas, perdavimas)

o Kuria komunikacijų informacinius modelius įvairiose žmogaus veiklos srityse

o Kuria informacines sistemas ir technologijas konkrečiose veiklos srityse

Pagrindiniai informatikos uždaviniai:

o Bet kokios kilmės informacinių procesų tyrimas

o Informacinės technikos bei naujausių informacijos apdorojimo technologijų kūrimas panaudojant informacinių procesų tyrimo rezultatus

o Kompiuterinės technikos ir technologijų kūrimas, įdiegimas bei panaudojimas įvairiose žmogaus veiklos ir gyvenimo srityse

o Susijusių mokslinių bei inžinerinių problemų sprendimas

Informatika yra kompleksinė, mokslinė, techninė disciplina, nes ji kuria naują techniką ir technologijas kitų ūkio šakų problemoms spręsti. Ji teikia savo tyrimo metodus ir priemones kitoms šakoms. Informatika tampa vedančiaja ūkio šaka informacinėje visuomenėje. Visuomenės virtimas informacine visuomene priklauso nuo informatikos kaip mokslo bei gamybos vienybės progreso.

INFORMACINĖ VISUOMENĖ

Informacinis produktas platinamas tais pačiais būdais kaip ir kitas produkas, kitaip sakant, teikiama informacinė paslauga. Informacinė paslauga – tai procesas, kurio metu gaunamas ir pateikiamas vartotojui informacinis produktas. Teikiant paslaugą sudaroma dvišalė sutartis tarp teikiančio paslaugą ir ją naudojančio. Biblioteka – tai šalies informacinių išteklių kaupimo vieta. Bibliotekoje gali būti tokios informacinių paslaugų rūšys: pateikiami dokumentų tekstai, pateikiami bibliografinės paieškos rezultatai, analitinės informacjos apdorojimo rezultatai, organizuojama mokslinė, techninė reklama. Teikti informacines paslaugas galima tik esant duomenų bazėje.

Duomenų bazė – tai tarpusavyje susijusių duomenų sistema, kurios organizavimo taisyklės remiasi bendrais duomenų aprašymo, saugojimo bei manipuliavimo principais. Duomenų bazės skiriamos į 2 grupes:

o Bibliografines

o Nebibliografines

Bibliografinėse duomenų bazėse saugoma antrinė informacija apie dokumentus įskaitant referatus ir anotacijas. Nebibliografinės duomenų bazės gali būti įvairų rūšių:

o Informacinės, kuriose saugoma įvairi informacija apie objektus ar reiskinius (pvz.: adresai)

o Tekstinės, kuriose yra pirminė informacija (pvz.: straipsniai)

o Skaitmeninės, kuriose yra objektų bei reiškinių kiekybinės charakteristikos ir parametrai (pvz.: statistiniai ir demografiniai duomenys, ekonominiai rodikliai)

o Tekstinės skaitmeninės, kuriose aprašomi objektai ir charakteristikos

o Finansinės, saugančios bankų, firmų, biržų finansinę informaciją

o Juridinės, kuriose yra visi teisiniai dokumentai

Informacinė krizė pasireiškia tokiais požymiais:

o Atsiranda prieštaravimai tarp milžiniško informacijos kiekio ir ribotų žmogaus galimybių
ją priimti ir apdoroti. Dabar žinių kiekis dvigubėja kas metai

o Yra labai daug perteklinės informacijos, ji trukdo žmogui rasti ir naudoti jam naudingą informaciją

o Egzistuoja tam tikros ekonominės, politinės ar kitokios kliūtys, kurios trukdo naudotis informacija

Dėl šių priežasčių gali susidaryti keista situacija, pasaulyje sukauptas milžiniškas informacijos potencialas, bet žmonės negali ja naudotis dėl ribotų savo galimybių. Šiuolaikinių informacijos apdorojimo ir perdavimo priemonių bei kompiuterių dėka prasidėjo naujas žmonijos vystymosi procesas, kuris vadinasi visuomenės informatizavimas. Informatizavimas prasidėjo 1960 m. JAV, 1970 m. Japanijoje, vėliau Vakarų Europoje.

Terminas informatizavimas yra platesnis nei kompiuterizavimas. Visuomenės informatizavimas reiškia, kad didžiulis dėmesys skiriamas kompiuterių techninės bazės vystymui ir diegimui, o jų dėka žmogus gali greitai gauti informaciją ją apdoroti ir kaupti. Visuomenės informatizavimas – tai kompleksas priemonių, kurios užtikrina žmogaus poreikių žinioms tenkinimą. Čia reikėtų akcentuoti ne tiek technines priemones, kiek bendrą socialinę techninę pažangą ir tas priemones leistų žmogui tikrą, pilną, savalaikę informaciją. Norint sėkmingai vykdyti informatizavimo procesus reikėtų laikytis bendrų principų:

o Atsisakyti siekio pirmiausia užtikrinti ekonominį šalies vystymąsi

o Pramonę reikėtų keisti tokia strukūra, kuri remiasi mokslui imliomis šakomis

o Pripažinti informacinio sektoriaus prioritetą bei sukurti naują informacinę infrastruktūrą bei paslaugų sektorių, kurie sugebėtų padėti nacionalinei ekonomikai

Informatizavimo proceso rezultatas bus informacinės visuomenės, manipuliuojančios nematerialiais objektais, bet idėjomis, intelektu ir žiniomis, sukūrimas.

Dabartiniu metu žmonija žengia nuo industrinės visuomenės prie informacinės visuomenės.

INFORMACIJA IR JOS SAVYBĖS

Informatikos negalima įsivaizduoti be pagrindinio jos išteklio informacijos. Informaciją suprantame kaip vieną iš pagrindinių visuomenės strateginių išteklių, nes ji turi savybes būdingas kitiems ištekliams t.y. ją galima pirkti, parduoti, apdoroti. Ji aktyviai naudojama vertę kuriančiuose procesuose. Todėl reikia įvertinti jos kokybę. Dėl nematerialios informacijos prigimties ir skirtingų individų ją vertinančių savybių gali iškilti įvairių problemų.

INFORMACIJA, DUOMENYS, ŽINIOS

Terminas informacija kilęs iš lotynų kalbos, o tai reiškia išaiškinimą, išdėstymą, supažindinimą. Informacijos apibrėžimų yra daug. Filosofine prasme informacija yra realaus pasaulio atspindys įvairių pranešimų pavidale. Pranešimas – tai informacijos pateikimo forma, kuri gali būti kalba, tekstas, vaizdas, skaitmeniniai duomenys, grafikai, lentelės.

Informacija vadiname tai, ką priimame regėjimu, klausa, stebėdami gamtoje ar visuomenėje vykstančius reiškinius, procesus ir pan.

Informacija – duomenys apie mus supančius aplinkos objektus ir reiškinius, jų savybes, parametrus ir būklę.

Informacija gali būti faktai ar iki tol nežinomi ryšiai tarp jų ar nauji duomenys.

Informacija – tai naujos žinios, leidžiančios įtakoti materialius procesus ir susijusios su realių objektų ir pačios informacijos būkle ir kitimu.

Informatika nagrinėja informaciją kaip tarpusavyje susietus duomenis, žinias, supratimą apie tam tikrą objektą ar reiškinį, ir tos žinios keičia mūsų požiūrį ir supratimą apie tą objektą ar reiškinį. Informacijos apibrėžimuose greta termino informacija dažnai naudojami terminai duomenys ar žinios. Duomenys – tai tam tikru būdu, ženklais, jų sekomis, paveikslėliais, garsais išreikšti faktai, kurie gali būti arba nebūti reikalingi, atitinkamam tikslui pasiekti ar darbui atlikti. Iki šiol nėra griežtai susitarta dėl esminių skirtumų tarp žinių ar duomenų, jie dažnai naudojami kaip sinonimai.

Duomenis suprantame kaip tam tikrus požymius ar užrašytus stebėjimus, kurie dėl tam tikrų priežasčių nėra naudojami, o tik saugomi. Tik tuo atveju kaip pasitaiko proga šiuos duomenis panaudoti tam, kad sumažinti nežinią apie tam tikrą objektą ar reiškinį, jie virsta informacija. Todėl galima sakyti, kad informacija yra išanalizuoti duomenys, kurių forma ir turinys tinkami naudoti, o konkretus vartotojas, interpretuodamas šiuos duomenis jiems suteikia specifinę jam žinomą prasmę.

Žinios – tai idėjų, taisyklių, instinktų bei procedūrų kombinacija, kurių dėka atliekami atitinkami veiksmai bei priimami sprendimai. Yra daug metodų duomenis paversti informacija tinkama sprendimams priimti (pvz., galima surinkti duomenis apie kokią nors situaciją, o vėliau iš jų papildomai atrinkti tuos duomenis, kurie tenkina tam tikras sąlygas).

Viena iš svarbiausių informacijos rūšių yra ekonominė informacija, jos skiriamasis bruožas – ryšys su įvairių kolektyvų ir organizacijų valdymo procesais. Ekonominė informacija susijusi su materialinių gėrybių bei paslaugų gamybos, paskirstymo bei mainų procesais. Ekonominė informacija – tai informacija, kuri atspindi socialinius, ekonominius procesus ir naudojama šiems procesams ir žmonių kolektyvams valdyti tiek gamybinėje tiek negamybinėje sferose.

INFORMACIJOS TIKRUMAS

Dirbant su informacija visada yra jos šaltinis ir
vartotojas. Informacijos vartotojui labai svarbi ypatybė yra informacijos tikrumas. Informacijos tikrumas – tai tam tikras gautos informacijos dėka sukurto vaizdo atitikimo realiam procesui ar reiškiniui lygis. Realiame gyvenime vargu ar gali būti pasiekta situacija kada būtų galima teigti apie visiškq informacijos tikrumą. Visada yra tam tikras tikrumo laipsnis. Nuo informacijos tikrumo labai priklauso žmogaus priimtosprendimo teisingumas. Gyvenime ir ūkinėje veikloje susiduriama su dvejopa informacija. Duomenys, kurie turi nustatytą formalų pavidalą, formą, laikmeną ir dažniausiai vieną aiškią prasmę, vadinami formaliais duomenimis (pvz.: prekės kodas, kaina).

Ekonominėje informatikoje daugiausiai yra kalbama apie tokius formalius duomenis, tačiau vien jų efektyviai veiklai nepakanka, todėl dažnai naudojama neformali, intuityvi informacija, kuri papildo formalius duomenis profesine ir bendrąja patirtimi. Formalūs duomenys sudaromi ir saugomi formaliose informacinėse sistemose, o neformalūs duomenys gaunami dažniausiai neformaliais kanalais asmeniškai bendraujant, per žiniasklaidą. Niekas negali užtikrinti, kad neformali informacija yra tikra, tačiau ji daro didžiulį poveikį formuojant žmonių pasaulėžiūrą, priimanr valdymo ir kitokius sprendimus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1657 žodžiai iš 5325 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.