Informatikos egzamino klausimų konspektai
5 (100%) 1 vote

Informatikos egzamino klausimų konspektai

1.

Informacijos ir informatikos samprata.

Informacija- tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti.

Informaciją nuolat gauname iš aplinkos. Žmogus turi penkis pojūčius (regėjimo, klausos, lytėjimo, skonio, uoslės), kurių dėka jis gauna informaciją. Pvz…

Su infomacija dažniausiai susiduriama bendraujant, keičiantis patyrimu, orientuojantis aplinkoje. Informacijos apykaita vyksta ne tik tarp žmonių, bet ir visoje gyvojoje gamtoje. Gyvieji organizmai- komunikuoja tarpusavyje jutimo organų dėka. Gamta davė žmogui atmintį informacijai saugoti, protą mąstyti, balsą, gestus, mimiką informacijai perduoti. Tačiau žmogus įsimena, perduoda, apdoroja informaciją ne tik jutimo organų dėka, bet ir dirbtinėmis priemonėmis. Gilioje senovėje tai buvo ženklai akmenyse, piešiniai olose, užrašai molinėse plytelėse. Laikui bėgant rašto reikmenys tobulėjo: atsirado papirusas, popierius.

Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Išradus spausdinimo mašiną, buvo galima pigiai ir greitai dauginti knygas. Raštas tinka ne tik informacijai kaupti, bet ir jai perduoti. Rašytinę informaciją perduoda knygynai, bibliotekos, skaityklos. Tai – paprasčiausias informacijos perdavimo būdas. Tačiau jis lėtas.

Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės bei elektroninės ryšio priemonės – telegrafas, telefonas, radijas, televizija.Informacija pradėta pradėta perduoti didžiausiu iki šiol gamtoje žinomu greičiu – šviesos greičiu.

Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizinį, bet ir protinį darbą- informacijos apdorojimą. Šiam tikslui buvo sukurtos elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM). Pirmosios ESM tik skaičiavo, tačiau jų taikymo sritis nuolat plėtėsi. Dabartinės skaičiavimo mašinos gali įvairiausiai apdoroti informaciją: versti iš vienos kalbos į kitą, užsakyti bilietus ir t.t. Todėl jos pradėtos vadinti ne ESM, o informacijos apdorojimo mašinomis. Pastaruoju metu vis dažniau jos vadinamos kompiuteriais.

Žmogui visada rūpėdavo, kaip geriau, patogiau atlikti veiksmus su informacija, nes dažnai iškildavo šie klausimai:

kaip sužinoti

kaip neužmiršti

kaip pranešti

kaip nuspręsti

Į šiuos klausimus padeda atsakyti informatika, tik iš pradžių niekas jos informatika nevadino. Šis terminas atsirado šio amžiaus viduryje, kai buvo sukurtos pirmos ESM (1945 m.).

Informatika- tai mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą, o svarbiausia apdorojimą.

2.

Pranešimai ir signalai. Diskretieji ir tolydieji dydžiai.

Pranešimas- konkreti informacijos išraiška.

Pranešimai gali būti perduodami įvairiais signalais: šviesa, garsu, temperatūra, radijo bangomis, elektros srove ir t.t.

Asmuo, siunčiantis pranešimą, vadinamas siuntėju, o asmuo, priimantis pranešimą- priėmėju.

Tas pats pranešimas gali būti perduodamas įvairiais signalais, pvz.: žinias galima sužinoti per radiją, televiziją, skaitant laikraščius.

Tuo pačiu signalu galima perduoti įvairius pranešimus. Tai priklauso nuo išankstinio susitarimo t.y. pranešėjas ir priėmėjas turi būti iš anksto susitarę kokiu signalu bus perduodamas pranešimas.

Vienas siuntėjas gali perduoti informaciją daugeliui priėmėjų, pvz.: šviesoforas, mokytojas pamokoje.

Pranešimus nešantys signali pakeliui nuo siuntėjo iki priėmėjo gali būti keičiami kitos rūšies signalais, pvz.: telefoninis pokalbis: mikrofonas garso bangas paverčia elektriniais virpesiais. Jie perduodami telefono linija, kitame linijos gale jie vėl paverčiami garso bangomis.

Signalą galima išmatuoti ir nustatyti jį apibūdinančius dydžius, pvz., stiprumą, trukmę, dažnį ir t.t. Pagal informacijos išraiškos būdą dydžiai skirstomi į tolydžiuosius ir diskrečiuosius.

Tolydžiais vadinami tokie dydžiai, kurių reikšmių skaičius bet kuriame intervale yra begalinis. Pvz.: vėjo greitis, radijo aparato garsas, atstumas, kontūrai. Tolydieji dydžiai reiškiami tolydiniais signalais. Elektroniniuose įtaisuose tai kintanti įtampa, srovė.

Tolydusis signalas bet kuriame intervale turi be galo daug reikšmių.

Diskrečiasiais vadinami tokie dydžiai, kurių reikšmių skaičius bet kuriame baigtiniame intervale yra baigtinis.

Diskretieji dydžiai reiškiami dikrečiaisiais signalais. Pvz., Morzės signalai, šviesoforo, elektroninio laikrodžio su skaitmeniniu indikatoriumi parodymai yra diskretieji signalai.

Perduodant tolydžiuoju signalu išreikštą informaciją neišvengiama paklaidų.

Daug kartų perduodant tolydų signalą paklaidos gali virsti stambia klaida. Kad perduodama ir apdorojama informacija išliktų tiksli ji diskretizuojama, pvz.: išmatavę atkarpą vietoj brėžinių išreikšto jos ilgio galime rašyti skaičiumi išreikštą ilgį: 2cm, 15mm. Diskretizuodami darome paklaidą bet toliau perduodamo ir daug kartų perrašomo diskrečiojo dydžio tikslumas nenukenčia.

Technikoje vis labiau įsigali diskretusis informacijos vaizdavimo būdas.

Daugėja matavimo prietaisų, kuriuose vietoj skalės su rodykle yra skaitmeninis indikatorius.

Prietaisai, kuriuose skaičiai išreiškiami jiems proporcingais fizikiniais dydžiais (dažniausiai elektros srove ir įtampa), o operacijos su skaičiais pakeičiamos operacijomis su tais fizikiniais dydžiais, vadinami tolydžiosiomis skaičiavimo mašinomis. Diskrečiosios skaičiavimo mašinos operuoja
diskrečiaisiais dydžiais – simboliais, tekstais, skaičiais.

3.

Informacijos kaupimo, saugojimo, perdavimo ir

apdorojimo priemonės.

Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Išradus spausdinimo mašiną, buvo galima pigiai ir greitai dauginti knygas. Jos tapo prieinamos visiems. Spaudiniuose kaupėsi labai daug informacijos.

Raštas tinka ne tik informacijai saugoti, bet ir jai perduoti. Rašytinę informaciją perduoda paštas, knygynai, spaudos kioskai, bibliotekos, skaityklos. Tai- paprasčiausias informacijos perdavimo būdas. Bet jis lėtas, nes reikia pervežti patį informacijos užrašą (knygą, laikraštį, žurnalą).

Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės bei elektroninės ryšio priemonės- telegrafas, telefonas, radijas, televizija. Informacija pradėta perduoti didžiausiu iki šiol žinomu greičiu- šviesos greičiu.

Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizinį, bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Šiam tikslui buvo sukurtos elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM). Pirmosios ESM tik skaičiavo, tačiau jų taikymo sritis nuolat plėtėsi. Dabartinės skaičiavimo mašinos gali įvairiausiai apdoroti informaciją: versti iš vienos kalbos į kitą, užsakyti bilietus ir t.t. Todėl jos pradėtos vadinti ne ESM, o informacijos apdorojimo mašinomis. Pastaruoju metu vis dažniau jos vadinamos kompiuteriais.

Pirmoji skaičiavimo priemonė buvo pirštai;

Vėliau imta naudoti daiktus: lazdas su įpjovomis,, virves su mazgais;

V a.pr. Kr. Atsirado abakas (lenta, suskirstyta į juostas ant kurios dėliojami akmenukai)

1642 m – Paskalis išrado įrenginį , kuris mechanizuotai atliko skaičių sudėtį; (Pascalina)

1673 m – Leibnicas sukonstravo aritmometrą, kuriuo naudojantis jau buvi galima atlikti 4 aritmetikos veiksmus (veiksmus pasirinkdavo ir rezultatusd užrašydavo pats žmogus);

1801m Žakardas sukūrė visiškai automatizuotas stakles.jos valdomos performuotomis kortomis.

1882m Holeritas suprojektavo gyventojų surašymo duomenų apdorojimo mašiną – tabuliatorių.

XIX a. pirmoje pusėje Bebidžas pabandė sukonstruoti Analinę mašiną, kuri veiksmus turėjo atlikti pati. Bet jis nebaigė kurti. Tačiau baigė sukurti pagrindinius principus, kuriais remdamasis Eikenas 1943 m, panaudodamas jau XX a. sukurtas elektromagnetines reles, sumontavo tokią mašiną „Mark – 1“.

1943 m. JAV grupė specialistų, kuriai vadovavo Močlis ir Ekertas, sukonstavo tokią pat mašiną tik vietoj relių naudojo elektronines lempas.

1945 m prie mašinos kūrimo prisidėjo Neimanas. Jis suformulavo aiškius universalių skaičiavimo įrenginių veikimo principus.

1949 m. buvo sukonstruotas pirmasis kompiuteris , kuriame įkūnyti Neimano principai. (sukonstravo Uilksas);

4.

Informacijos matavimas, matavimo vienetai.

Informacijos kiekis.

Kiek gauname naujos informacijos, tiek padidėja mūsų žinios. Ar galima išmatuoti informacijos kiekį?

Informacijos kiekio apibrėžimą ir jos matavimo vienetą 1948m. pateikė informacijos teorijos pradininkas Klaudijus Šenonas.

Informacijos kiekis, kurį perduoda vienas iš dviejų vienodai tikėtinų atsakymų (pvz. TAIP arba NE ) į klausimą, vadinamas bitu.

Norint atspėti skaičių iš intervalo nuo 1 iki 8 geriausiu atveju reikės 1 klausimo, blogiausiu 7, tačiau galima pateikti klausimus taip, kad intervalas sumažėtų pusiau. Pvz.: ar skaičius didesnis už 4, tolesni klausimai priklauso nuo atsakymų. Šiuo atveju atspėti skaičiui reikėtų 3 klausimų.

Nagrinėtame pavyzdyje bitas buvo informacijos kiekis, sumažinantis skaičių intervalą perpus. Vadinasi, su kiekvienu atsakymu gavome vieną bitą informacijos, iš viso- 3 bitus. Intervalą sumažinus perpus, žinios padidėja du kartus. Todėl galima sakyti, kad bitas informacijos kiekis, padidinantis žinias du kartus. Dalijant pradinį intervalą, kurio ilgio negalima išreikšti 2n , atsiranda tarpinių intervalų, kurių ilgis lygus nelyginiam skaičiui. Tokį intervalą tenka dalyti į apyligias dalis. Dėl to būtinių klausimų skaičius gali skirtis vienetu. Pavyzdžiui, norėdami atspėti intervalo [1; 5] skaičių, turime pateikti 2 arba 3 klausimus, nes skaičiaus 5 artimiausieji sveikieji skaičiai, išreiškiami dvejeto laipsniu, yra 22 ir 23, t.y. 22 < 5 < 23.

Pats mažiausias kompiuterio atminties elementas įsimena vieną duomenų bitą.

Bitas yra ir kompiuterio atminties talpos matavimo vienetas. Praktikoje dažniau vartojamas didesnis matavimo vienetas baitas. 8 bitai sudaro vieną baitą. Vienu baitu galima užkoduoti vieną raidę, skaitmenį, skirybos ar operacijos ženklą.

1 kilobaitas- 210 baitų.

1 megabaitas- 220 baitų.

1 gigabaitas- 230 baitų.

5.

Informacijos kodavimas.

Tą patį pranešimą galima pavaizduoti įvairiai. Norint jį perduoti arba išsaugoti, reikia susitarti kaip jį išreikšti (užrašyti).

Seniausia žmonių bendravimo priemonė yra šnekamoji kalba. Šnekamoji kalba gerai tinka informacijai perduoti. Jai išsaugoti žmonės sukūrė raštą. Pirmieji rašto ženklai priminė piešinius. Laikui bėgant piešiniai keitėsi ir virto hieroglifais. Vienas hieroglifas- vienas žodis arba sąvoka. Tačiau šis būdas nėra patogus, nes kiekvienam žodžiui reikia sugalvoti kitokį hieroglifą. Tokią abėcėlę sudaro tūkstančiai simbolių.

Laikui bėgant abėcėlė buvo prastinama, žodis skaidomas į dalis- skiemenis, garsus. Dauguma
tautų dabar vartoja lotynų abėcėlę, turinčią 26 raides. Kiekviena jos raidė žymi vieną garsą. Visi kurios nors kalbos žodžiai užrašomi tos kalbos abėcėlės raidėmis. Nors užrašytas raidėmis tas pats tekstas būna ilgesnis, nei- hieroglifais, tačiau raidžių yra mažiau.

Informatikoje abėcėlė suprantama bendresne prasme.

Abėcėlė- tai simbolių, vartojamų pranešimams išreikšti aibė.

Kompiuteriu apdorojama informacija išreiškiama dviem simboliais, kurie žymimi

0 ir 1.

Dviejų simbolių abėcėlė vadinama dvejetaine.

Vienos abėcėlės simbolius galima išreikšti kitos abėcėlės simboliais. Pvz., logines reikšmes „teisinga“ ir „klaidinga“ galima žymėti atitinkamai 1 ir 0.

Vienos abėcėlės simbolių keitimas kitos abėcėlės simboliais, vadinamas kodavimu, o taisyklės, nustatančios, kaip koduoti simbolius, vadinamos kodu.

Norint dvejetaine abėcėle koduoti kitą abėcėlę, turinčią daugiau kaip du simbolius, kiekvieną kitos abėcėlės simbolį tenka žymėti keliais dvejetainiais simboliais.

Bendru atveju iš n dvejetainių simbolių galima sudaryti 2n skirtingų kombinacijų ir jais koduoti abėcėlę, turinčią ne daugiau kaip 2n simbolių. Pvz.:

n 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

2n 2 4 8 16 32 64 128 256 512 1024

Abėcėlės, susidedančios iš 2n simbolių, vienas simbolis turi n bitų informacijos.

Šiuolaikiniuose kompiuteriuose vartojama abėcėlė turi virš 128 simbolių. Todėl vienam simboliui koduoti dažniausiai skiriami 8 dvejetainiai simboliai.

6.

Informacinio modeliavimo samprata.

Objekto atitikmuo kurioje nors kalboje vadinamas to objekto paveikslu (mene) arba modeliu (moksle ir technikoje).

Informaciniai modeliai gaminami iš raidžių. Patys paprasčiausi informacinio modeliavimo atvejai yra įvairūs žymenys. Tai labiausiai paplitęs informacinio modeliavimo būdas, su kuriuo turime reikalų kiekviename žingsnyje. Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo minučių žmogus susiduria su informaciniu savo paties modeliu. Gimimo liudijimas ir pasas taip pat yra informaciniaiasmenų modeliai. Taigi mums gerai žinomas objekto pavadinimo veiksmas yra ne kas kita kaip paprasčiausias informacinio modeliavimo atvejis. Modelis čia yra objekto vardas. Dažnai pavadinimą, vardą savo sąmonėje sutapatiname su pačiu objektu. Pvz., 7 iš tikrųjų yra ne pats skaičius, o tik jo vardas (skaitmuo 7), o tokių vardų jis turi ir daugiau: VII (romėniškasis skaičius), 111 (dvejetainėje skaičiavimo sistemoje) ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1933 žodžiai iš 6108 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.