Informatikos ir skaičiavimo technikos raida
5 (100%) 1 vote

Informatikos ir skaičiavimo technikos raida

Turinys

1.Legenda apie informatiką (įvadas)

2.Kompiuterių raida

3.Informatika bei kompiuteris (išvados)

1. Legenda apie informatiką

Seniai seniai, kai dar nebuvo nei manęs, nei tavęs, nebuvo ne tik kompiuterių, bet ir pašto karietų, Žemėje atsirado žmonės. Kaip ir mes, jie mokėjo valgyti ir miegoti, vaikščioti žeme ir plaukioti vandenyje. Be to, jie dar mokėjo matyti, girdėti, uosti kvapus, čiuopti daiktus, spygauti iš džiaugsmo ir kaukti iš nuobodulio.

Išalkusiems užtekdavo apsidairyti ir pasirinkti – vaisių, uogų ir kitokių gardėsių buvo kiek širdis geidžia. Čia bananas, ten apelsinas. Va, dar figa. O kokios akį veriančios uogos! Oi, rūgščios… O kas čia taip kvepia? Taigi dūmelis. Ir kažkas raudonuoja. Capt! Ai-ai-ai, degina! Taip ir slankiodavo žmonės diena po dienos, naktis po nakties, tai valgio, tai patogesnės vietos nakvynei dairydamiesi.

Kartą beklaidžiodami jie visai nusikamavo, bet taip nieko ir nerado. Aplinkui buvo matyti tik žolė ir bevaisiai krūmai. Žmonės suirzo ir nusiminė. O juk vos prieš keletą dienų netoli buvo aptikę nuostabių grybų! Ir tada ėmė galvoti: kaip sužinoti, kur yra maisto? Kaip neužmiršti, kur jau buvai jo radęs? Kaip nuspręsti, kurioje pusėje jo ieškoti? Kaip pranešti vienas kitam, kad jau radai maisto? Tačiau to žmonės dar nemokėjo.

Štai tada ir gimė informatika. Ji turėjo padėti žmonėms atsakyti į klausimus:

kaip sužinoti?

kaip neužmiršti?

kaip nuspręsti?

kaip pranešti?

t. y. kaip geriau, patogiau atlikti veiksmus su informacija. Tik iš pradžių niekas jos informatika nevadino. Ir visai neseniai, gal prieš kelias dešimtis metų, žmonės sugriebė šia veiklą įvardyti. Štai ir aiškinasi žmonės iki šiol, kaip kokią su informacija susijusios veiklos rūšį vadinti, o kai kas ir dabar neketina šios savo veiklos kaip nors vadinti – taip ji jiems įprasta ir kasdieniška, kad nėra jokio reikalo kažkaip kitaip vadinti savo gyvenimą.

Keturi esminiai informatikos klausimai: „kaip sužinoti?“, „kaip nepamiršti?“, „kaip nuspręsti?“ ir „kaip pranešti?“ – atspindi keturis būdingiausius informacinius vyksmus:

1) informacijos gavimą;

2) jos laikymą;

3) perdirbimą;

4) skleidimą

Gamta apdovanojo žmogų penkiais pojūčiais (tiek dažniausiai jų suskaičiuojama), kurių

dėka jis „siurbia“ informaciją iš aplinkos ir suvokia tą aplinką. Davė gamta žmogui atmintį (įskaitant genus bei sąlyginius refleksus) informacijai saugoti, protą mąstyti, balsą, mimiką, gestus savo mintims, patirčiai perteikti. Bet nenuoramai žmogui prigimties pasirodė per maža, ir jis sugalvojo informacines technologijas – dirbtinius būdus bei metodus, kaip elgtis su ta informacija. Jų kūrimas yra šiuolaikinės informatikos inžinerijos paskirtis ir galutinis tikslas, o vartojimas – daugumos šiuolaikinių profesijų pagrindas.

Kur baigiasi prigimtis ir kur prasideda technologijos, gali padėti sužinoti … vaikai. Su savimi į šį pasaulį jie atsineša tai, kas natūralu (regėjimą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą). Visa kita jiems tenka išmokti. Ryškiausi istoriniai informacinių technologijų šuoliai yra kalba, raštas, spauda, tolimieji ryšiai, kompiuteriai. Kiekvienas jų paliko gilų pėdsaką žmonijos kultūroje…

2. Kompiuterių raida

Naujos technikos kūrimas – tai sudėtingas fantazijos, teorijos, ir praktikos persipynimas. Jis susijęs ne tik su kompiuteriais, bet ir su genų inžinerija ar kosmonautika. Hefestas (Iliada, 18 kn.) sukūrė „protingas, auksines, mechanines tarnaites“ – šiuolaikinių pramoninių robotų prototipą. Tačiau nežinoma, ar Homeras nors kiek išmanė robotų kūrimo teorinius principus. Tuo tarpu Aristotelis, analizuodamas silogizmus, jau prieš 2300 metų sukūrė matematinę logiką – teorinį šiuolaikinių kompiuterių schemų pagrindą.

Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą tūkstančių metų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia ir kilo terminai „kalkuliuoti“ ir „kalkuliatorius“). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 650 žodžiai iš 2001 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.