Informatikos konspektas
5 (100%) 1 vote

Informatikos konspektas

Ekonominė

informatika – nagrinėja ūkinėjeje veikloje esančios inf. susidarimą, judejimą, apdorojimą ir naudojimą, t.p.kompiuterines technikos taikymą šiems procesams atlikti.

Ek.informatikos priemonės:

Techninės – įv.kompiuterinė technika

Programavimo metodai ir programinės priemonės (operacinės sistemos, programavimo kalbos, taikomoji bei pagalbinė programinė įranga.

Organizacinės priemonės (informacinių technologijų naudojimo organizacinės formos, apdorojimo kontrolės metodai ir kt.)

Informacija, duomenys, žinios.

Informacija- tai naujos žinios, leidžiančios įtakoti materialinius procesus ir susijusios su realių objektų ir pačios informac.bukle ir kitimu. Vartotojui šios žinios turi buti suprantomos, priimtinos ir naudingos. Ji laikoma svarbiu ūk. veiklos ištekliu, kurį tiekia organizacijos infor. sistema. Pagrindinė infor. kaip išteklio savybė – jos strateginė svarba, kuri apsprendžia organizacijos perspektyvas.

Duomenys – tai tam tikru budu(ženklais, garsais) išreikšti faktai, kurie gali buti ar nebuti reikalingi atitinkamam tikslui pasiekti ar darbui atlikti. Informacinėje sistemoje duomenimimis vadinami faktus, kiekybines ir kokybines sistemos objektų charakteristikas, pateiktas formatizuotu pavidalu tam tikrose fizinėse laikmenuose. Šiuo pavidalu duomenys galima perduoti, saugoti ir apdoroti tech. priemonėmis. Taigi inf.- tai duomenys, kurių forma ir turinys yra skirti ir tinkami atitinkamai panaudoti, o konkretus naudotojas, interpretuodamas šiuos duomenis, jiems suteikia reikalingą ar patogią formą ar turinį – duomenys gali buti filtruojami, apibendrinami, atliekami kiti apdorojimo darbai, kurie vadinami informacinės sistemos darbais.

Žinios -tai idėjų, taisyklių, instiktų bei procedurų kombinacija, kurių dėka atliekami atitinkami veiksmai bei priimami sprendimai. Ek.informacija – tai tie domenys, kurie vartuotojui yra priimtini, naudingi ir naudojami ūk.veiklos valdyme. Tai duomenys apie ūk.procesų eigos aspektus, t.y. įv.išteklių ir vertybių judėjimą, gamybą ir pan. Šios žinios reikalingos tam tikroms valdymo f-joms atlikti, todėl jas reikia surinkti, perduoti, apdoroti, o prireikus ir saugoti. Duomenų virtimo į informaciją proceso metu yra kaupiamos žinios, o vėliau jos vėl naudojamos. Žmonių veikla yra paremta ne tik informaciją apie konkrečią situaciją, bet ir ju sukauptomis žiniomis apie inf. naudojimą tikslui pasiekti.

Informacijos savybės.Ekonominės informacijos ypatybės.

Informacija turi specifinių savybių:

1.Naudingumas. Inf.nauda pirmiausiai pasireiškia per jos aktualumą – savybę, kuri nusako, kiek konkreti inf. konkrečiu laiko momentu yra reikalinga naudotojui. Aktualumas nėra pastovi inf. savybė laiko atžvilgiu.

Inf.kokybė dar gali buti nusakoma tokiais bruožais kaip:

Pilnumas – nusako kiek pakankamai tam tikra inf.nusako aprašomo objekto esmę. Valdymo inf.gali buti nepakankama, normalaus pakankamumo ir pertekline.

Savalaikiškumas rodo, kaip inf.gavimo momentas sutampa su jos poreikio momentu. Ji yra ypač svarbi informacijai, kai būtina greita ir pagrįsta reakcija į pasikeitusias veiklos sąlygas, t.p. informacijai, kai siekiama kaip galima greičiau pranešti apie įvykusį nuokrypį nuo normalios procesų eigos.

Tikrumas -rodo jos atitinkamą objektyvioms ja nusakomoms valdymo situacijoms, kuriuose priimami atitinkami sprendimai, charakteristikoms. Tai viena iš labiau formaliu inf.savybiu, kadangi dažniausiai tikrumas nusakomas maksimaliai leistinu teisingos inf. lygiu standartiniame inf. kiekyje. Inf.gali buti netikra jau nuo jos atsiradimo momento. Ypač daug tech.pobudžio klaidų atsiranda atliekant rankines inf.apdorojimo operacijas. Gali buti suinterisuoti tam tikri asmenys, kurie nori nuslepti esamą padetį ar pateikti neteis. inf.siekiant iš to gauti naudą.

2. Reikšmingumas. Tai kas vienam asmeniui atrodo reikšminga inf. kitam gali buti beprasmiais duomenemis. Vienos dalykinės srities inf.gali nieko nesakyti kitos srities specialistui arba ta pati inf.be atliktos analizės gali buti neteisingai suprasta. Kad inf.taptu naudingu įrankių, reikia turėti ne tik ją pačią, bet ir žiniu, kaip tą inf.teisingai interpretuoti ir naudoti.

Ek.informatikoje daugiausiai kalbama apie duomenis, kurie turi nustatytą formalu pavidalą, formą, laikmeną ir dažniausiai vieną aiškią prasmę, pvz.prekes kodas ir kaina. Greta formaliu domenu naudojama ir neformali, intuityvi ar euristine informacija, kuri papildo formalius duomenis profesine ar bendrąją patirtimi, verslo strategijomis. Šis duomenu tipas yra svarbus siekiant objektyviai suvokti uk. situacijas ir deramai redaguoti. Jie gaunami skirtingais kanalais: formalus – sudaromi ar saugomi formaliose informacinese sistemuose, neformalus – gaunami asmeniškai bendraujant, per masines inf.priemones.

Informacija yra nemater.produktas ir gali būti lengvai dauginama, perduodama, paskirstoma, dėl to sudėtinga apginti inf.nuosavybę. Kai kuriais atvėjais daugiau inf.gali buti net gi blogiau. Kompiuterinės ir ryšių techn. informaciją padarė labiau prieinama, jos nesunkiai leidžia turimos informacijos pagrindu gauti daug naujos, išvestines inf. Dėl to dauguma uk.veiklos vadovų ir specialistų jaučiasi užversti inf.kiekiais. Tokia aplinka vadinasi informacijos perkrova.

Ek.informacijai pirmiausiai budingos matematiškai nesudetingos apdorojimo
proceduros, tačiau gana sudėtingos apdorojimų duomenų struktūros, t.p.dideli apdorojamų duomenų kiekiai. Tai lemia daugiaspektinis inf. naudojimo pobudis. Ek.inf.iki šiol dominuoja simbolinis duomenų pateikimo pavidalas. Fiziškai duomenys užrašomi simboliais. Vartotoją paprastai domina ne atskiro ženklo reikšmė, o tokie ženklų deriniai, kurie turi ek.prasmę. Inf., jos kiekis ir apimtys turi būti kokiu nors budu išmatuotos ir įvertintios.

Dažniausiai naudojami tokie inf.vienetai, kurie naudojami vartotojo aplinkoje:

Rekvizitas – logiškai nedalomas informacinės visumos elem.(pvz.mėnuo, pavardė) Skiriami rekvizitai-požymiai (apsprendžia kokios nors veiklos aplinkybes, pvz.kada įvyko – mėnuo) ir rekvizitas-pagrindas ( apsprendžia kokios nors veiklos dydį, pvz.parduotas kiek.)

Rodiklis – tai vienas rekv-pagrindas su keliais jį charakterizuojančiais rekv.-pož. Pvz.studento surinktų balų skaič.per vieną semestrą (kas, kiek, kada)

Įrašai-sudaromi iš rekv,kurie apibudina ūk.veiksmą ar reiškinį.

Failai – sudaromi iš įrašų. Jo didis praktiškai neribuojamas, nes jis įrašomas ir saugomas išorinėje komp.atmintyje.

Pranešimas – inf.kiekio matavimo vnt, kuris tapatinamas su inf.kiekiu, esančiu viename materialiniame dokumente. Jis gali susidėti iš vieno įrašo (algos lapelis) ar kelių (mokėjimo žiniaraštis).

Duomenų bazė – specialiu būdu organizuotas duomenų rinkinys, kuriuo modeliuojami taikomosios srities objektai ir jų tarpusav sąryšiai.

Kompiuterio vidiniuose informacinese procesuose pagrindinis struktūrinis inf.vienetas yra baitas, talpinantis vieną simbolį ir susidedantis iš 8 bitų.

Ūkinės veiklos procesai, jų valdymas.

Ūkiniai procesai – susietų žingsnių ar veiklų grupė, kurią atlieką žmonės ar organizuotas žmonių grupės. Jie turi pradžią ir pabaigą, žaliavas ir produktus, informacinį ryšį laike ir aplinkuoje. Konkrečios veiklos valdymo procese vykdomos tam tikros valdymo f-jos, iš kurių ypač svarbios yra sprendimų priėmimo ir vykdymo, nes pagrįsti ir laiku priimti sprendimai lemia ne tik efekt.valdymą, bet gali nulemti ir organiz. likimą aplamai. Kad butų galima efektyviai valdyti ir spręsti, butina reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje pateikti reikiamo turinio ir pavidalo inf., tam tikslui organizuojama informacinė taryba.

Pagal valdymo hierarchiją išskiriami trys lygiai: apatinis, vidurinis ir viršutinis.

P/g kompiuterizuojamu f-ju ploti ir svarbą išskiriami šie lygiai:

Duomenų apdorojimo sistemos – DAS, kurios aptarnauja apatinį ūk. procesų lygį ir skiriamas pirminiams duomenims apdoroti – juos surinkti, registr, įsiminti, patikr, šių duomenų pagrindu gauti nesudetingas ataskaitas.

Valdymo informacinės sistemos – VIS aptarnauja vidurinį ūk. procesų lygį, savo žaliavą gauna iš DAS. Giminingi inf. srautai ir jų apdorojimo proceduros grup.ir apjungiamos į uždavinius ar taip vadinamus taikomosius komponentus p/g turinį, grupes ar funkcinį bendrumą. VIS produktas yra įv.ataskaitos pateikiamos vidurinio lygio vadovams. Dažnai iš anksto žinomas laikas, kada bus reikalingi rezultatai, jų forma, turinys, o t.p.ir proceduros bei pradiniai duomenys, reikalingi rezultatams gauti.

Sprendimų palaikymo sistemos – SPS skirtos pateikti inf.kaip argumentus valdymo sprendiniams priimti. Jos produktas skirtas tiek vidur., tiek virš.valdymo lygiams. Čia svarbu vaidmenį vaidina išorinė inf., kuri formuojama ir saugoma už įm.ribų (komercinės duomenų bazės, inf.INTERNET-e) Ji neegzistuoja baigtiniu pavidalu kaip uždavinių ar taikomujų kompleksų rinkinys. SPS – tai rinkinys priemonių, kurios leidžia konkrečiu atvėju kreiptis į reikiamos inf. šaltinius, išgauti šią inf. ir ją apdoroti bei pateikti reikiamu pavidalu.

Vadovybės informacinės sistemos – skirtos vyriaus verslo vadovams,jų rezultatas – globalūs informaciniai vaizdai, atspindantys aukščiausiąji uk. procesų lygi,o pačios sistemos turi būti labai suprantamai apipavidalintos.

Kompiuterių techninė įranga.

Kompiuterinės sistemos modelis.

Kompiuteris – tai įrenginys, galintis vykdyti atmintyje saugomas komandas, kurių rinkinys vadinamas programa. Kompiuterinė sistema – aparatinės ir progr.įrangos visuma duomenims apdoroti, kuria sudaro komp, atminties įtaisai, įv-išv.bei kiti išoriniai įtaisai ir sisteminė progr. įranga.

Aprašant idealizuotą elektronini kompiuteri, išskiriami tokie komponentai:

1. Procesorius

2. Atmintis duomenims ir programoms saugoti

3. Įvedimo ir išvedimo įrenginiai.

1. Procesorius–pagrindin.funkcinis mazgas. Jį sudaro:

Aritmetinis-loginis įrenginys (ALĮ), kuris apdoroja skaičių, komandų kodus,generuoja įv. požymius, nustatančius tolesnę skaičiavimo proceso eigą.

Pagrindiniai jo blokai:

a) grupė registrų, kurie priima ir saugo vykdomų operacijų operandus

b) sumatorius, kuriame operandai apdorojami p/g aritmetinių-loginių operacijų algoritmą.

c) valdančios schemos, kurios generuoja valdančius signalus, skirtus visų ALĮ blokų sąveikai koordinuoti ir ryšiui su kt procesoriaus blokais palaikyti.

d)kontrolės shemos, kurios nuolat tikrina ALĮ darbą ir generuoja koregavimo impulsus, aptiktus scemų darbo klaidas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1478 žodžiai iš 4904 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.