Infornatinės technologijos
5 (100%) 1 vote

Infornatinės technologijos

Turinys

Įvadas 2

1. Kompiuterinė sistema 3

1.1. Istorija, vystymasis 3

1.2. Kompiuterinės sistemos samprata 4

1.3. Kompiuterių klasifikacija 5

1.4. Informacinės sistemos samprata 7

1.5. Personalinio kompiuterio techninė įranga 9

2. Kompiuterinės sistemos programinė įranga 15

2.1. Programinės įrangos tipai 15

2.2. Operacinės sistemos 16

2.3. OS atsiradimas, vystymasis 16

2.4. Operacinių sistemų tipai 18

2.5. Operacinės sistemos struktūra 19

2.5. Katalogo struktūra 21

2.6. Vartotojo sąsajos 22

2.7. OS raida 23

2.8. Taikomoji programinė įranga 24

Įvadas

21 amžiuje visuomenė vystosi labai sparčiai: vis greičiau atnaujinama technika ir technologijos, keičiasi sukuriamos ir suvartojamos energijos proporcijos, naudojamos vis tobulesnės ryšio ir susisiekimo priemonės. Ne mažesniu tempu gausėja ir informacijos. Didelės apimties informacijos apdorojimas neįsivaizduojamas be kompiuterio ir atitinkamų informacinių technologijų.

Kiekvienas žmogus, siekiantis aukštojo išsilavinimo, privalo išmokti naudotis kompiuteriu, nes be kompiuterio jau neįsivaizduojamas šiandieninis gyvenimas. Žmonės, besinaudojantys kompiuteriu, yra skirstomi į dvi kategorijas: profesionalus ir vartotojus. Kompiuterių profesionalai turi specialų išsilavinimą kompiuterių srityje. Tai inžinieriai-programuotojai, kurių pagrindinis rūpestis – prižiūrėti kompiuterines sistemas, kad jos suteiktų reikalingą informaciją vartotojams. Tačiau dauguma žmonių, dirbančių kompiuteriu, yra vartotojai. Jie neturi specialaus kompiuterinio išsilavinimo, bet moka panaudoti kompiuterį savo veiklos srityje. Informacinių technologijų paskaitų tikslas ir yra padėti studentams įgyti kompiuterinį raštingumą, kad jie ne tik suprastų kompiuterių naudojimo svarbą, bet ir galėtų juos naudoti studijų metu ir tolimesnėje profesinėje veikloje.

1. Kompiuterinė sistema

1.1. Istorija, vystymasis

Pastaruoju metu informacija tampa svarbiu komercijos objektu. Sakoma, kad kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Visuomenė išgyvena technologinę revoliuciją, kurios kertinis akmuo yra kompiuteris. Jis keičia mūsų bendravimo būdą, mokymo ir veiklos metodus, o spartus kompiuterių vystymasis didina šių pokyčių tempą.

Kompiuterių vystymo istorija trumpa (tik pusė amžiaus!), o tempai įspūdingi. Iki 1946 metų mūsų tėvai ir seneliai statė laivus, atliko finansinius skaičiavimus, sveikatos tyrimus ir kt. be kompiuterių, nes jų dar nebuvo. Septintajame šio amžiaus dešimtmetyje multimilijoninės vertės kompiuteriai buvo naudojami tik stambiose ir finansiškai galingose organizacijose. Šiuos kompiuterius prižiūrėdavo aukštos klasės specialistai už užrakintų durų. Tais laikais kompiuterinės sistemos buvo suprojektuotos taip, kad kompiuterių profesionalas veikdavo kaip tarpininkas tarp vartotojo ir kompiuterio.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje kompiuteriai tapo mažesni, pigesni, ir jų naudojimas supaprastėjo. Ši tendencija paskatino personalinių kompiuterių sukūrimą. Prabėgo dar dešimt metų, ir įvairiausių veiklos sričių žmonės įsigijo šiuos mažuosius technikos stebuklus. Staiga kompiuteriai tapo prieinami kiekvienam.

Dabar vienas iš keturių amerikiečių turi personalinį kompiuterį, galingesnį už tuos, kurie apdorodavo didžiųjų kompanijų duomenis septintajame dešimtmetyje. Toks kompiuterių paplitimas paskatino ir spartų naujų programų kūrimą. Dabar mes galime palaikyti elektroninį ryšį su draugais ar kolegomis visame pasaulyje. Kiekvienas verslininkas yra suvokęs informacinių technologijų svarbą ir jas naudoja, norėdamas pasiūlyti geresnes paslaugas ir išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

Jau prieš 3 dešimtmečius buvo manoma, kad elektronikos vystymasis įgalins sukurti viso pasaulio globalinius ryšius. Ši įžvalgi prognozė visiškai pasitvirtino. Dauguma esamų kompiuterių yra elektroniškai sujungti į tinklą siekiant pasidalyti informacija ir resursais. Įsijungus į kompiuterių tinklą, galima organizuoti pasitarimus ir videokonferencijas su plačiai po pasaulį išsibarsčiusiais kolegomis, gauti informaciją iš pasaulinių duomenų bazių, užsisakyti viešbučius, lėktuvų bilietus bet kuriam skrydžiui. Prekybą Niujorko biržoje vienu metu gali vykdyti žmonės, esantys Honkonge, Los Andžele ar Berlyne. Naudodamiesi kompiuterių tinklais verslininkai randa partnerius, užsakovus ir konkurentus visame pasaulyje. Gerinamas vartotojų aptarnavimas, nes suprantama, kaip greitai nepatenkintas vartotojas gali paskleisti kompiuterių tinklais nepalankų pranešimą. Jeigu produktas neatitiks reklamuotų galimybių (ypač kompiuterių ir jų programinės įrangos srityje), tai neužilgo sužinos milijonai galimų pirkėjų. Internete yra šimtai elektroninių skelbimo lentų, skirtų diskusijoms specialiomis temomis.

Internetas – pasaulinis kompiuterių tinklas, kuris jungia dešimtis tūkstančių lokalių kompiuterių tinklų, milijonus kompiuterių ir dar daugiau vartotojų kiekvienoje šalyje. Juo gali naudotis vartotojai, turintys personalinius kompiuterius ir ryšio su Internetu priemones.

Internetas atsirado kaip vyriausybės remiamas projektas, skirtas operatyviam keitimuisi moksline informacija. Tačiau Internetas dažnai naudojamas tiesiog savo informacijos paskleidimui, tikintis susilaukti dėmesio. Internetas, be abejo, atveria naujas
galimybes verslui. Tūkstančiai organizacijų leidžia nemokamai naudoti jų informaciją, siekdamos populiarinti savo veiklą. Kasdien augančios Interneto galimybės ir komercinės informacijos paslaugos daro labai didelį poveikį mūsų informacinės visuomenės formavimuisi.

1.2. Kompiuterinės sistemos samprata

Kompiuteris yra elektroninių ir elektromechaninių įtaisų sistema, kuri gali dekoduoti ir vykdyti įvairias programas. Kompiuterį (kompiuterinę sistemą) sudaro dviejų tipų įranga: techninė ir programinė.

TECHNINĖ ĮRANGA. Kompiuterio techninė įranga skirstoma į 4 grupes: įvedimo, saugojimo, apdorojimo ir išvedimo.

Įvedimo įrangos paskirtis – priimti duomenis ir pateikti juos kompiuteriui tinkama forma. Paprasčiausias įvedimo įrenginys yra klaviatūra. Yra ir kitų įvedimo įrenginių, tačiau klaviatūra naudojama dažniausiai.

Saugojimo įrangos paskirtis – išsaugoti kompiuterio programas ir duomenis pastovia forma, kad išjungus kompiuterį jie nedingtų. Visa vartotojo informacija kompiuteryje saugoma elektromagnetine forma.

Apdorojimo įrangos paskirtis – surasti reikiamus duomenis ir įvykdyti programas. Svarbiausi jos komponentai yra centrinis procesorius ir pagrindinė atmintis. Centrinis procesorius yra kompiuterio „smegenys“. Jis skaito ir vykdo programinės įrangos komandas, koordinuoja visų kompiuterio komponentų darbą. Nuo centrinio procesoriaus priklauso kompiuterio darbo greitis ir pagrindinės atminties kiekis, kurį jis gali naudoti efektyviai.

Išvedimo įrangos paskirtis – suteikti vartotojui galimybę peržiūrėti informaciją, kurią sukuria kompiuterinė sistema. Ši informacija dažniausiai pateikiama spausdinta kopija arba monitoriaus ekrane.

PROGRAMINĖ ĮRANGA. Jau minėta, kad kompiuterio techninė įranga neturi intelektualiųjų sugebėjimų. Kad kompiuteris „protingai“ veiktų, jam būtina programinė įranga, kuri nurodo kompiuteriui, ką daryti, kaip daryti ir kada daryti. Programinės įrangos reikšmė itin didelė. Jūs galite turėti geriausią kompiuterį, tačiau be programinės įrangos jis tik užims vietą – iš jo nebus jokios naudos.

Programinę įrangą sudaro grupė susijusių programų, kurios atlieka specifinius apdorojimo uždavinius. Atskirai programų grupei pažymėti dažnai vartojamas programų paketo terminas. Programų paketas visada turi dokumentaciją-vartotojo vadovus, kurie paaiškina, kaip naudotis tuo paketu. Programinė įranga yra skirstoma į dvi grupes: sisteminę programinę įrangą ir taikomąją programinę įrangą.

Sisteminė programinė įranga valdo kompiuterio išteklius. Tačiau ji nesprendžia specifinių problemų, susijusių su verslu ar profesija.

Programų rinkinys, skirtas specifinių vartotojo poreikių tenkinimui, vadinamas taikomąja programine įranga. Tai teksto procesoriai, skaičiuoklės, duomenų bazių valdymo sistemos ir kt.

1.3. Kompiuterių klasifikacija

Kompiuteriai gali būti įvairaus dydžio ir galingumo. Pagal skaičiavimo galingumą (bet ne pagal fizinį dydį) kompiuteriai skirstomi į 4 grupes: superkompiuteriai, universalieji kompiuteriai, darbo stotys ir personaliniai kompiuteriai. Jie čia išvardinti galingumo mažėjimo tvarka. Reikia pastebėti, kad šis skirstymas yra santykinis. Tai, ką mes vadiname personaliniu kompiuteriu, ateityje gali būti vadinama darbo stotimi ir atvirkščiai.

Apskritai, kompiuterio tipą apsprendžia tokie 4 faktoriai:

• pagrindinės atminties kiekis – kompiuteris, kuris turi didesnę atmintį, gali vykdyti sudėtingesnes programas;

• atminties įrenginių talpa – didesnės kompiuterinės sistemos turi didesnės talpos atminties įrenginius;

• apdorojimo greitis, kuris matuojamas milijonais instrukcijų per sekundę (mips) – mažesnių kompiuterių greitis yra 3-4 mips, galingų kompiuterių – 70-100 mips ar daugiau, superkompiuterių greitis yra didesnis už 200 mips;

• skaičius vartotojų, kurie gali naudotis kompiuteriu vienu metu – personaliniai kompiuteriai vienu metu gali aptarnauti tik vieną vartotoją, o galingi kompiuteriai vienu metu gali aptarnauti tūkstančius vartotojų.

Plačiausiai paplitę yra personaliniai kompiuteriai (PK). Kiekvienu PK naudojasi vienas žmogus (konkrečiu laiko momentu). Vartotojas įsijungia PK ir pasirenka programinę įrangą, kuria naudosis. PK gali būti naudojami įvairiausiose srityse, pradedant verslo reikalų kontrole ir baigiant namų ūkio vedimu. Personalinių kompiuterių šeimą sudaro dvi grupės: bendros paskirties PK ir specialios paskirties PK. Bendros paskirties PK yra kišeniniai, nešiojami (angl. laptop, notebook) ir staliniai (angl. desktop). Visi jie turi monitorių, klaviatūrą ir gali funkcionuoti kaip atskiros sistemos. Kišeniniai ir nešiojami PK yra lengvi, elektros srovę jie gauna iš vidinių maitinimo elementų ir gali funkcionuoti be išorinio srovės šaltinio. Kišeniniai kompiuteriai yra tokio dydžio, kad gali tilpti į apsiausto kišenę ar į rankinę. Staliniai PK nėra laikomi nešiojamais, nes jiems reikalingas išorinis maitinimo šaltinis, ir jie nėra suprojektuoti dažnam vietos keitimui.

PK galingumas nėra tiesiogiai susijęs su jo dydžiu. Kai kurie nešiojami kompiuteriai yra galingesni už stalinius. Tačiau norint kompiuterį nešiotis, tenka kai ko atsisakyti, pavyzdžiui, įvedimo įrenginiams (klaviatūrai, pelei), suteikiama mažiau erdvės, ir jų naudojimas gali būti šiek tiek
varginantis. Daugelio nešiojamų ir kišeninių PK ekranas yra monochrominis ir esant blogesniam apšvietimui gali būti sunku skaityti pateiktą jame informaciją. Šie kompiuteriai turi mažesnes atmintis pastoviam duomenų saugojimui. Tačiau didžiausia mažųjų kompiuterių problema – tai trumpas maitinimo elementų naudojimo laikas.

Yra PK, kurie gali būti naudojami kaip nešiojami ir kaip staliniai. Jie turi dvi dalis: nešiojamą PK ir prisijungimo stotelę. Šių PK konfigūracija leidžia išnaudoti abiejų kompiuterių tipų privalumus. Nešiojamas PK paprasčiausiai prijungiamas prie stotelės, kuri gali turėti didelės apimties kietą diską, gerą monitorių, didesnę atmintį ar kitas savybes, kurių neturi nešiojamas kompiuteris.

Specialios paskirties PK grupę sudaro plunksna valdomi kompiuteriai, personaliniai skaitmeniniai pagalbininkai ir tinklo kompiuteriai.

Plunksna valdomi kompiuteriai. Vis daugėja darbuotojų, naudojančių nešiojamus PK su plunksna vietoj klaviatūros. Vartotojai įveda duomenis, pasirenka komandas ar jų grupes specialia plunksna.

Personaliniai skaitmeniniai pagalbininkai (PSP) yra nešiojami PK, kurie dar turi radiotelefonus, įgalinančius siųsti ir gauti faksus, prisijungti prie Interneto. Todėl galima gauti norimą informaciją bet kuriuo metu. Duomenys ir įvairūs nurodymai įvedami plunksna arba liečiant ekraninius klavišus. PSP gali dirbti su įvairiomis taikomosiomis programomis.

Tinklo kompiuteris (TK) yra suprojektuotas taip, kad gali dirbti tik įjungtas į kompiuterių tinklą. TK atrodo taip pat kaip ir PK, bet turi esminių konfigūracijos skirtumų. Pirmiausia, jis turi sąlyginai negalingą procesorių ir mažiau pagrindinės atminties negu šiuolaikiniai PK. Antra, jis neturi pastovaus disko. Trečia, jis yra pigesnis nei PK. TK skaičiavimų ir duomenų saugojimo galimybės tiesiogiai priklauso nuo centrinio tinklo kompiuterio. Nebereikia skirti laiko kiekvieno TK programinės įrangos įrašymui ir palaikymui. TK turi galimybę vykdyti daug tinklo programų, tačiau šios programos yra perrašomos tik dalimis iš centrinio tinklo kompiuterio. TK nepakeis PK, tačiau jo pakanka vartotojams, kurie naudojasi Internetu, tvarko tekstus ir naudoja kitas bendrąsias verslo programas.

Antroji kompiuterinių sistemų grupė – darbo stotys. Jos panašios į PK, bet greitesnės. Labai tinka inžinieriams, atliekantiems projektavimo darbus.

Tipinė darbo stotis turi didelį spalvotą monitorių su aukšta skiriamąja geba. Si skiriamoji geba apsprendžia paveikslo aiškumą monitoriaus ekrane. Braižytojas gali naudotis specializuotais braižymo įtaisais, kurie įgalina pasiekti aukštą tikslumą. Klaviatūra turi papildomus specializuotų funkcijų klavišus.

Universalieji kompiuteriai paprastai naudojami stambiose organizacijose. Vartotojas bendrauja su centriniu universaliuoju kompiuteriu per savo PK ar tinklo kompiuterį. Su vienu universaliuoju kompiuteriu gali dirbti iki 10 000 vartotojų. Beveik neįmanoma surasti dviejų universaliųjų kompiuterių su vienoda konfigūracija, nes kiekviena organizacija įsigyja juos savitiems uždaviniams spręsti.

Iki 1966 metų visi kompiuteriai buvo labai brangūs. Juos įstengdavo nupirkti tik labai didelės kompanijos. Septintojo dešimtmečio pabaigoje buvo sukurti mažesni ir pigesni kompiuteriai, pavadinti minikompiuteriais.

Universalieji kompiuteriai yra suprojektuoti daugeliui vartotojų, o PK ar darbo stotimi vienu metu naudojasi vienas žmogus. Universalieji kompiuteriai yra skirti vykdyti programas, kuriose atliekama daug įvedimo/išvedimo veiksmų. Tai administracinio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio pabaigoje bankas spausdina klientams informaciją apie pinigų judėjimą sąskaitoje.

Ketvirtoji kompiuterinių sistemų grupė – superkompiuteriai. Tai ypač galingi kompiuteriai, kurie apdoroja informaciją dešimtis kartų greičiau negu galingiausi universalieji kompiuteriai.

Superkompiuteriai pirmiausia yra skirti spręsti tokius uždavinius, kuriuose viską lemia kompiuterio greitis. Juose vykdomos programos, kurios modeliuoja sudėtingus procesus (lėktuvų skrydžius, autoavarijas), apdoroja oro prognozių duomenis, kuria grafiką ir specialius efektus kino industrijoje, analizuoja galimų žemės drebėjimų duomenis. Daugelio šių uždavinių sprendimas universaliais kompiuteriais būtų neįmanomas arba nepraktiškas.

1.4. Informacinės sistemos samprata

Informacinė sistema sudaroma kompiuterinės sistemos pagrindu. Informacinę sistemą sudaro 5 komponentai:

• kompiuterinė sistema;

• žmonės;

• procedūros;

• duomenys ir informacija;

• ryšio priemonės (kai kompiuteriai dirba tinkle). Panagrinėkime kiekvieną informacinės sistemos komponentą. Žmonės – tai svarbiausioji informacinės sistemos dalis. Išvardinsime keletą būdų, kuriais žmonės valdo kompiuterines sistemas:

• kompiuterių profesionalai kuria techninę ir programinę kompiuterių įrangą;

• profesionalūs kompiuterių operatoriai prižiūri ir valdo kompiuterinių sistemų veiklą;

• profesionalūs kompiuterių tarnautojai ir vartotojai kiekvieną dieną įveda didžiulius kiekius duomenų, kurie vėliau bus apdorojami ir paverčiami informacija;

• vartotojai kuria savo specializuotą programinę įrangą;

• vartotojai analizuoja informaciją, gautą kompiuteriu, kad galėtų priimti efektyvius verslo
kompiuterių profesionalai priima sprendimus, naudoja ir valdo kompiuterines sistemas, kurios gali turėti įtaką mūsų saugumui ir sėkmingam gyvenimui.

Procedūros. Informacinėje sistemoje yra vykdomos 4 pagrindinės procedūros:

• duomenų įvedimas;

• duomenų apdorojimas;

• informacijos išvedimas;

• informacijos saugojimas.

Įvesdami duomenis žmonės atlieka tokius veiksmus:

• surenka duomenis;

• nurodo kompiuteriui, kad jis pradėtų įvedimą;

• įveda duomenis į kompiuterį, kuris juos konvertuoja į jam tinkamą formą;

• prižiūri duomenų surinkimo ir įvedimo procesą. Neautomatizuotas žmonių atliekamas procedūras dalinai „prižiūri“ kompiuteris. Jis nurodo, ką, kada ir kaip daryti. Visi dokumentai, iš kurių vyko įvedimas, turi būti saugomi, kad būtų galima patikrinti, ar visi duomenys yra įvesti. Kompiuterizuotos procedūros yra reikalingos, norint:

• koordinuoti duomenų įvedimą ir apdorojimą sistemoje;

• tikrinti įvedamų duomenų teisingumą;

• saugoti duomenis kompiuterine forma;

• formuoti įvestų duomenų kontrolines ataskaitas.

Duomenų įvedimui dažniausiai naudojama klaviatūra ir pelė. Pats įvedimo procesas stebimas monitoriuje. Naudojama programinė įranga priklauso nuo organizacijos poreikių.

Apdorojimo fazės metu duomenys paverčiami informacija. Pagrindinį darbą atlieka kompiuteris, o žmogus tik koordinuoja jo veiklą, nurodydamas, kokias procedūras reikia atlikti. Dažniausiai naudojama techninė įranga yra centrinis procesorius ir pagrindinė atmintis.

Išvedimo procedūros pateikia vartotojui visą norimą informaciją, kuri gali būti skirta tiesioginiam panaudojimui arba tolimesniam saugojimui informacinėje sistemoje. Informacijos pateikimo forma priklauso nuo poreikių. Ji gali būti pateikta popieriuje, kompiuterio ekrane ir kt. Pirmoji forma yra naudojama ataskaitose.

Informacinė sistema saugo ir atnaujina duomenis, informaciją ir programas. Žmonių dalyvavimas šioje fazėje yra minimalus. Jie nustato, kaip dažnai reikia daryti esamų duomenų kopijas, kada galima pašalinti senus duomenis iš sistemos.

Duomenys ir informacija. Duomenys tėra „žali“, neįvertinti faktai. Kiekvieną dieną mes gauname didžiulius kiekius duomenų. Informacija gaunama surinkus duomenis ir juos prasmingai apdorojus. Kompiuteriai yra puiki priemonė duomenų įsisavinimui, rūšiavimui ir naudingos informacijos pateikimui. Pavyzdžiui, kai jums trūksta grynųjų pinigų ir jūs sustojate prie bankomato, visus duomenis, kuriuos įvedate, tiesiogiai apdoroja banko kompiuterinė sistema. Ši sistema manipuliuoja įvestais ir saugomais joje duomenimis ir pateikia jums norimą informaciją.

Tradiciškai mes pirmiausia galvojame apie skaitinius ir tekstinius duomenis (pinigų sumos, pavardės ir pan.). Informacinių technologijų pažanga atvėrė duris į kitus duomenų formatus ir naujas jų apdorojimo formas (pvz., vaizdų ir garsų atpažinimas, distancinis mokymas ir pan.). Kompiuterių skaičius pasaulyje sparčiai didėja. Kartu auga jų galimybės.

1.5. Personalinio kompiuterio techninė įranga

1979 metais pasirodė pirmasis personalinis kompiuteris Apple. Nuo tada prasidėjo personalinių kompiuterių era. Tačiau iš pradžių jie nesulaukė didelio pasisekimo. Tai atsitiko dėl keleto priežasčių:

• personalinių kompiuterių pradinė kaina buvo gana aukšta;

• daugelis žmonių neturėjo atitinkamo kompiuterinio pasirengimo;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2575 žodžiai iš 8579 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.