Inkai
5 (100%) 1 vote

Inkai

Q_ero yra paskutinieji inkai – tai 600 narių gentis, įsikūrusi Andų aukštikalnėse (14 tūkst. pėdų aukštyje). Penkis šimtus metų jų vyresnieji puoselėja „Pachacuti“, slaptąją pranašystę – apie tvarkos atstatymą ir betvarkės pabaigą.

Paskutiniu metu pasirodė ženklų, kad atėjo laikas. Aukštųjų kalnų versmės išdžiūvo. Kondorai beveik išnyko, po 1949-ųjų drebėjimo žemės plyšyje (po netoli Cuzco esančiu vienuolynu) pasirodžiusi inkų Aukso šventykla.

500 metų Qero gyveno nežinomi aukštai Anduose (apus) ir buvo 1949-ais „atrasti“ – kai antropologas Oscar Nunez del Prado šventės Paucartambo mieste (pietų Peru rytiniame Andų šlaite) metu sutiko du indėnus laisvai kalbančius Quecha, senovės inkų, kalba. Pirmoji Vakarų ekspedicija buvo surengta tik 1955-ais.

Po 4 m. metinėje Anduose vykusios „Plejadžių sugrįžimo“ šventėje (į kurią susirenka 70 tūkst. piligrimų iš P.Amerikos, daugiausia šamanų) buvo nutarta leisti Qero leisti pasakyti, kad atėjo laikas pranašystės išsipildymui. Qero vilkintys inkų Saulės emblema tarė: „Mes jūsų laukėme 500 m.“.

Tai bus didysis žmonių iš keturių pasaulio dalių susijungimas (mastay). Vėl bus laikas, kai šiaurės Erelis ir pietų Konkordas skris drauge. Ir vėl „munay“, meilė ir užuojauta, vadovaus šiai sąjungai. Šiaurės Amerika duos galią (kūną), Europa protą (galvą), o širdį duotų Pietų Amerika. 1996-ųjų lapkričio mėn. grupelė Qero vyresniųjų aplankė kelis JAV miestus ir Niujorke atliko ceremoniją šv.Jono katedroje.

Vienas „pachacuti“ įvyko prieš 500 m. ispanams užkariavus inkus. Dabar laukiama kito, išvesiančio pasaulį iš betvarkės. Vėl prasidėtų inkų Aukso tūkstantmetis. Kartu tai būtų mūsų laiko pabaiga – mūsų mąstymo ir būties stiliaus pabaiga. Įvyktų pertvarka Žemėje ir mūsų sąmonėje – santykiuose ir dvasiniame gyvenime. Turime apibrėžti ne tai, kuo buvome praeityje, bet kuo tampame.

Sakoma, kas Pachacuti buvo 14 a. pabaigos inkų valdovas, kuris pastatė Machu Picchu. Jis valdė dabartinei JAV prilygstančią imperiją (su 16 mln. gyventojų). Ji tęsėsi nuo Ramiojo vandenyno iki Amazonės džiunglių ir Rio Maule Čilėje iki šiandieninio Ekvadoro. Inkai Andų kalnuose terasomis statė miestus – ir iki šiol neaišku, kaip jie į kalnus užtempė didžiulius, sveriančius iki šimto tonų akmens blokus ir juos sudėjo taip tiksliai, kad net ir dabar tarp jų nelenda skustuvo ašmenys. Legendose „pacos“ (žiniuonys) „kalbėjo“ akmenims ir šie patys kilo į kalnus.

Ispanams įsiveržus į inkų imperiją, grupė jų pasitraukė į nuošalų kalnų rajoną prie švenčiausio iš „apus“, Ausangate kalno – kylančio link Saulės į 20 tūkst. pėdų aukštį. Q_ero gyvenimas buvo anui (santarvėje, pusiausvyroje) su gamta (Pachamama, Motina Žeme) ir trimis kosmoso sluoksniais

Inkams Pachacuti yra dvasinis Mokytojas, asmuo išžengęs už laiko ribų. Jis Mesijas (bet ne krikščioniškąja prasme) – simbolis to, kurie kiekvienas mūsų gali tapti. „Pacha“ reiškia „žemė“ arba „laikas“, o „cuti“ – „sutvarkyti“. Taigi, tai „žemės pertvarkytojas“. Ir tai ne atskiras asmuo, o kolektyvinis reiškinys ar vyksmas.

Q_ero išsaugojo ir inkų ritualus – tarp jų svarbiausias yra Žvaigždės ritualas (Mosoq Karpay, „Laiko, kuris ateina“). Tai asmens sąryšio su laiku pabaiga. Tai širdies vyksmas. Tapsmas yra svarbesnis už pačias pranašystes. Šamanai kalba net apie pačio laiko įplyšimą.

Karpay (ritualai) adepto kūne įdiegia pažinimo sėklą, Pachacuti sėklą. Tos galios negali priimti atskiras individas – tik visa gentis. Tačiau ta galia gali įeiti į inko kūną (švytinčiojo, inkai išsakė savęs pažinimo sąvoką panašią į senovės indų). Tasai yra tiesiogiai susijungęs su žvaigždėmis, inkų kosmologijos saule.

Q_ero tiki, kad vėl atsivers durys tarp pasaulių, laiko angos, per kurias galime žengti Anapus.

„Žvelk į savo sielos akis“, – moko Q_ero. – „mokykis iš upės. Medžio, akmens. Šlovink savo brolius ir seseris, Žemę Motiną ir Didžiąją Dvasią. Šlovink save ir visus tvarinius.“

Otorongo, Didysis Jaguaras, yra mistinė būtybė pereinanti tarp pasaulių ir esanti vakaruose inkų Gydymo rate. Tas ratas yra pasaulio sutvarkymo būdas ir sąryšis su gamtos jėgomis. Tai keturgubas pažinimo ir nušvitimo kelias, kuriuo nueina pašvęstasis žiniuonis. Pietuose jis nusimeta praeitį, kaip kad gyvate meta odą, – iškart ir vienu metu (tai meilės veiksmas ir galios veiksmas). Tai išreiškiama pirmapradės Sachamama gyvatės simboliu.

Gyvatė yra „amaru“ ir siejama su anakonda, gyvenančia prie upių džiunglėse ir laikoma galingiausiu Žemutinio pasaulio gyvūnu. Inkai turėjo tris pasaulio lygius, Žemutinį, kuriame gyvena ropliai, Vidurinį (Kay pacha), apgyventą 4-kojų žinduolių ir žuvų, Viršutinį, kuris sparnuotųjų buveinė. Kiekvienas įšventintasis gauna po vieną gyvūną iš kiekvieno iš lygių – jie jį saugo ir moko.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 810 žodžiai iš 2586 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.