Inovacijos
5 (100%) 1 vote

Inovacijos



Vilniaus teisės ir verslo kolegijos

Ekonomikos katedros

Inovacijų valdymas ir inovacijos valdyme

Atliko: RV-4/1

Lina Leknickaitė

Tikrino: dėstytoja

Irma Dieninienė

Vilnius

2004m.

Turinys

Įvadas

Šiuo metu Lietuva yra įtraukta į Vidurio ir Rytų Europos šalyse sparčiai

vykstančius sudėtingus perėjimo į rinkos ekonomiką bei integracijos į

europines erdves procesus bei ekonomikos globalizavimą. Šie procesai

sąlygoja būtinybę spręsti daugelį netradicinių uždavinių, tiesiogiai

susijusių su inovacijų procesu. Inovacinės veiklos plėtojimas ir

aktyvinimas įgalina įvairiapusiškai modernizuoti gamybos bei paslaugų

teikimo struktūras, tobulinti kuriamus produktus bei naudojamas

technologijas, didinti jų tarptautinį konkurencingumą, kuris yra vienas

svarbiausių šalies ekonomikos plėtros veiksnių. Tačiau inovaciniam procesui

verslo aplinkoje spartinti, t.y. naujoms technologijoms diegti, naujiems

gaminiams kurti ir pateikti į rinką, įmonių ir organizacijų

konkurencingumui didinti, labai svarbi valstybės inovacijų rėmimo sistema.

Inovacijų padėtis ir jų skatinimas Inovacijų versle programa – vienas

pradinių ir kertinių nacionalinės inovacijų sistemos elementų.

Literatūra

Birutė Vijeikienė ir Juozas Vijeikis ,,INOVACIJŲ VADYBA „

Naujas produktas- nuo idėjos iki vartotojo

Rosma 2000m.

Sūdžius V. Nuolatiniam tobulinimui nėra

alternatyvos// vadovo pasaulis,, 1998m .

Naujovės įmonės veikloje

Pokyčiai rinkoje verčia verslininkus domėtis naujovėmis, įgyti

tarptautinių ryšių palaikymo patirties, neatidėliojant spręsti produkcijos

ir aptarnavimo kokybės klausimus. Svarbiausia – neatsilikti, tobulėti tiek

vadovui, specialistui, tiek visai įmonei ieškoti būdų, kaip tai daryti.

Smulkiojo verslo plėtra ir konkurencinio pajėgumo stiprinimas yra gana

sudėtingos ir lėtai bei sunkiai sprendžiamos problemos. Rinka teigiamai

reaguoja, nesvarbu, kokio dydžio įmonė. Racionalus prekių ir paslaugų

pasirinkimas, veiksminga kainų ir pardavimo rėmimo politika lemia smulkiojo

verslo sėkmę.

Rinkos ekonomika Lietuvoje dar veikia nepakankamai: stringa bankroto

bei konkurencijos, drauge ir efektyvaus išteklių naudojimo mechanizmas.

Smulkiojo verslo struktūriniai pokyčiai dėl skirtingų klasifikavimo

kriterijų ir veiklos sąlygų sunkiai palyginami su pasauliniais ir Europos

Sąjungos duomenimis. Mūsų šalies smulkiojo verslo kitimas, galima sakyti,

kol kas neturi analogo tarp normaliai besivystančių šalių.

Nepaisant smulkiojo verslo teigiamų bruožų ir santykinių pranašumų,

Lietuvoje galimybės ir pajėgumai nėra tinkamai panaudojami ir pakankamai

remiami. Neigiamą požiūrį į smulkųjį verslą ir konkurencijos mechanizmą iš

dalies nulėmė samprata apie neproduktyvias paslaugas ir planinį ūkį. Tai

galiausiai atspindėjo ir veiklos reguliavimo norminė teisinė bazė,

griežtindama apskaitą, palikdama visiems vienodus mokesčius. Smulkusis

verslas praktiškai nebegali naudotis pelno ir pajamų apmokestinimo

lengvatomis, deklaruotomis Mažųjų įmonių įstatyme, nes:

➢ Naujų įmonių įkuriama vis mažiau;

➢ Pradedančiosios ir taip neturi pelno.

Susiklostė gana paradoksali situacija, kai dalis verslininkų net

suinteresuoti aukštu verslo apmokestinimo lygiu. Tos įmonės, kurios,

pažeisdamos įstatymus, nuslepia dalį pajamų, naudojasi šešėlinės ekonomikos

paslaugomis, įgauną absoliutų konkurencinį pranašumą lyginant su

mokančiomis visus mokesčius. Kuo didesni mokesčiai, tuo didesnis skirtumas

ir pranašumas, nes šios įmonės gali labiau mažinti savikainą ir kainas.

Konkurencinio pranašumo didinimo bet kurioje veikloje problemų

sprendimas pirmiausia priklauso nuo šių veiksnių:

➢ Aplinkos (teisinės, politinės ir t.t.) ypatumų bei visuomenės

požiūrio;

➢ Įmonės išteklių;

➢ Vadybininkų (savininkų) sprendimų savalaikiškumo ir pagrįstumo.

Visą verslo palinką galima suskirstyti į dvi susijusias dalis: lėčiau

besikeičiančią, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai agresyvi

(makroaplinka), ir sparčiai besikeičiančią. Prie pastarosios reikėtų

priskirti:

➢ Naujai atsirandančių stambių ir kitų regionų potencialių

konkurentų sėkmę;

➢ Prekių ir paslaugų pakaitalų grėsmę;

➢ Konkurentų strategiją;

➢ Vartotojų galimybę rinktis ir derėtis;

➢ Tiekėjų galimybę diktuoti savo sąlygas ir derėtis.

Ribotos smulkiojo verslo finansinės, darbo ir techninės
galimybės

turėtų skatinti veiklos koncentraciją, tačiau, kaip rodo žmonių pasirinktų

veiklos rūšių gausa, kol kas einama universalizacijos, išteklių išskaidymo

keliu. Taip smulkusis verslas, lyg apsidrausdamas nuo netikėtumo vienoje

srityje, dar labiau blogina savo padėtį, kai ima įvairinti savo veiklą.

Valstybės parama dažniausiai nepasiekia šio verslo, todėl reikia

orientuotis tik į savus išteklius. Tokią padėtį Vyriausybė žada taisyti.

Tai galėtų būti naujos verslo politikos pradžia, išplečianti smulkių įmonių

galimybes ne tiek remiant atskiras įmones, kiek laisvai leidžiant joms

pačioms spręsti savo problemas.

Vyriausybės 1998 m. sausio 8 d. patvirtintomis smulkiojo ir

vidutiniojo verslo plėtros programos įgyvendinimo priemonėmis numatoma bent

iš dalies sušvelninti “globą”, kuri tapo pernelyg varžanti ir gniuždanti.

Kol kas dar nedetalizuotos programos įgyvendinimo priemonės, bet jau

abejojama jų sėkmingumu. Jei nebus sukurta darni kompleksiška smulkiojo

verslo plėtros ir skatinimo sistema, tai verslininkai, užuot rūpinęsi

verslu, visas pastangas sutelks į lengvatų, išimčių, paramos fondų ir kitų

išimtinių teisių reikalavimą.

Detalizuojant smulkiojo verslo plėtojimo programos priemones,

pirmiausia reikėtų:

➢ Gausias verslo valstybinės kontrolės inspekcijas, jų veiklą

pakeisti taip, kad iš kontroliuojančių taptų koordinuojančios ir

padedančios geriau spręsti savo kompetencijos klausimus;

➢ Pakartotinius tikrinimus, siekiant įvertinti ankstesnio

patikrinimo rezultatus, atlikti tik teismui sutikus, peratestuojant

nekvalifikuotus kontrolierius. Nuostolius dėl neteisėtos veiklos

sustabdymo reikėtų padengti iš savivaldybių biudžetų ir tais

atvejais, kai pažeidimo dydis to nereikalauja;

➢ Numatyti iš biudžeto moksliniam pedagoginiam personalui ir

studentams įtraukti į visų be išimties pradedančiųjų verslo rėmimą.

Tai nesunku padaryti per šalies mokslo ir švietimo sistemą šiems

tikslams numatant specialias lėšas. Būtų išspręstas studentų

praktikos bazės ir jų rengimo, tyrimo rezultatų aktualumo ir

įgyvendinimo, dėstytojų kvalifikacijos kėlimo klausimų kompleksas

kartu įveikiant Lietuvos ūkio problemas;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 932 žodžiai iš 3101 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.