Naujovės įmonės veikloje
Pokyčiai rinkoje verčia verslininkus domėtis naujovėmis, įgyti tarptautinių ryšių palaikymo patirties, neatidėliojant spręsti produkcijos ir aptarnavimo kokybės klausimus. Svarbiausia – neatsilikti, tobulėti tiek vadovui, specialistui, tiek visai įmonei ieškoti būdų, kaip tai daryti.
Smulkiojo verslo plėtra ir konkurencinio pajėgumo stiprinimas yra gana sudėtingos ir lėtai bei sunkiai sprendžiamos problemos. Rinka teigiamai reaguoja, nesvarbu, kokio dydžio įmonė. Racionalus prekių ir paslaugų pasirinkimas, veiksminga kainų ir pardavimo rėmimo politika lemia smulkiojo verslo sėkmę.
Rinkos ekonomika Lietuvoje dar veikia nepakankamai: stringa bankroto bei konkurencijos, drauge ir efektyvaus išteklių naudojimo mechanizmas.
Smulkiojo verslo struktūriniai pokyčiai dėl skirtingų klasifikavimo kriterijų ir veiklos sąlygų sunkiai palyginami su pasauliniais ir Europos Sąjungos duomenimis. Mūsų šalies smulkiojo verslo kitimas, galima sakyti, kol kas neturi analogo tarp normaliai besivystančių šalių.
Nepaisant smulkiojo verslo teigiamų bruožų ir santykinių pranašumų, Lietuvoje galimybės ir pajėgumai nėra tinkamai panaudojami ir pakankamai remiami. Neigiamą požiūrį į smulkųjį verslą ir konkurencijos mechanizmą iš dalies nulėmė samprata apie neproduktyvias paslaugas ir planinį ūkį. Tai galiausiai atspindėjo ir veiklos reguliavimo norminė teisinė bazė, griežtindama apskaitą, palikdama visiems vienodus mokesčius. Smulkusis verslas praktiškai nebegali naudotis pelno ir pajamų apmokestinimo lengvatomis, deklaruotomis Mažųjų įmonių įstatyme, nes:
Ш Naujų įmonių įkuriama vis mažiau;
Ш Pradedančiosios ir taip neturi pelno.
Susiklostė gana paradoksali situacija, kai dalis verslininkų net suinteresuoti aukštu verslo apmokestinimo lygiu. Tos įmonės, kurios, pažeisdamos įstatymus, nuslepia dalį pajamų, naudojasi šešėlinės ekonomikos paslaugomis, įgauną absoliutų konkurencinį pranašumą lyginant su mokančiomis visus mokesčius. Kuo didesni mokesčiai, tuo didesnis skirtumas ir pranašumas, nes šios įmonės gali labiau mažinti savikainą ir kainas.
Konkurencinio pranašumo didinimo bet kurioje veikloje problemų sprendimas pirmiausia priklauso nuo šių veiksnių:
Ш Aplinkos (teisinės, politinės ir t.t.) ypatumų bei visuomenės požiūrio;
Ш Įmonės išteklių;
Ш Vadybininkų (savininkų) sprendimų savalaikiškumo ir pagrįstumo.
Visą verslo palinką galima suskirstyti į dvi susijusias dalis: lėčiau besikeičiančią, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai agresyvi (makroaplinka), ir sparčiai besikeičiančią. Prie pastarosios reikėtų priskirti:
Ш Naujai atsirandančių stambių ir kitų regionų potencialių konkurentų sėkmę;
Ш Prekių ir paslaugų pakaitalų grėsmę;
Ш Konkurentų strategiją;
Ш Vartotojų galimybę rinktis ir derėtis;
Ш Tiekėjų galimybę diktuoti savo sąlygas ir derėtis.
Ribotos smulkiojo verslo finansinės, darbo ir techninės galimybės turėtų skatinti veiklos koncentraciją, tačiau, kaip rodo žmonių pasirinktų veiklos rūšių gausa, kol kas einama universalizacijos, išteklių išskaidymo keliu. Taip smulkusis verslas, lyg apsidrausdamas nuo netikėtumo vienoje srityje, dar labiau blogina savo padėtį, kai ima įvairinti savo veiklą. Valstybės parama dažniausiai nepasiekia šio verslo, todėl reikia orientuotis tik į savus išteklius. Tokią padėtį Vyriausybė žada taisyti. Tai galėtų būti naujos verslo politikos pradžia, išplečianti smulkių įmonių galimybes ne tiek remiant atskiras įmones, kiek laisvai leidžiant joms pačioms spręsti savo problemas.