Inovacijų darbas
5 (100%) 1 vote

Inovacijų darbas

Turinys

Santrauka ………………………………………………………………………………………………………………………… 2

ĮVADAS ……………………………………………………………………………………………………………………………3

1. MODIFIKUOTO PRODUKTO IR INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA ………….. 3

2. NAUJO PRODUKTO ĮVEDIMO Į RINKĄ METODOLOGINIAI PRINCIPAI……………. 4

2.1 Naujo produkto kūrimas ………………………………………………………………………………………………… 4

2.2 Misija, tikslai …………………………………………………………………………………………………………………5

2.3 PEST analizė ……………………………………………………………………………………………………………….. 6

2.4 Konkurencinė aplinka pagal M.Porterio modelį ……………………………………………………………….. 6

2.5 Marketingo aplinkos analizė …………………………………………………………………………………………… 8

2.5.1 Kainų nustatymo strategijos ……………………………………………………………………………………… 8

2.5.2 Prekės paskirstymo kanalai ………………………………………………………………………………………. 8

2.5.3 Vartotojų poreikių tenkinimas …………………………………………………………………………………. 10

2.5.4 Rėmimo politika ……………………………………………………………………………………………………. 10

2.6 Pagrindiniai prekės identifikavimo elementai: vardas, prekinis ženklas, įpakavimas …………… 11

2.7 Vartotojų apklausa ………………………………………………………………………………………………………. 12

3. MODIFIKUOTO PRODUKTO „ KOSMETINIS PIENELIS IR GAIVINAMASIS TONIKAS VIENAME“ ĮVEDIMAS Į RINKĄ ……………………………………………………………14

3.1 Modifikuotas produktas ………………………………………………………………………………………………..14

3.2 Įmonės Misija ir tikslai ………………………………………………………………………………………………….l4

3.3 PEST analizė ……………………………………………………………………………………………………………….15

3.4 Konkurencinė aplinka pagal M.Porterio modelį ……………………………………………………………… 17

3.5 Marketingo aplinkos analizė ………………………………………………………………………………………… 17

3.5.1 Kainų nustatymo strategijos ……………………………………………………………………………………..17

3.5.2 Prekės paskirstymo kanalai …………………………………………………………………………………….. 18

3.5.3 Vartotojų poreikių tenkinimas……………………………………………………………………………………18

3.5.4 Rėmimo politika ……………………………………………………………………………………………………. 19

3.6. Pagrindiniai prekės identifikavimo elementai: vardas, prekinis ženklas, įpakavimas ………….. 20

3.7 Vartotojų apklausa………………………………………………………………………………………………………. 20

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI …………………………………………………………………………………………. 26

LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………………………………………………… 27

Priedai …………………………………………………………………………………………………………………………….28

ĮVADAS

Šiandien kaip niekada svarbu būti kūrybiškiems ir novatoriškiems . Tai yra naujai mąstyti ir atvirai, visai kitomis akimis žiūrėti į pasaulį.

Esminė socialinės ir ekonominės raidos bei gyvenimo lygio kilimo sąlyga – inovacinės veiklos plėtojimas, be kurios šiandien neapsieitų nei vieną įmonė, nes tai leidžia spręsti daugelį konkurencingumo didinimo problemų.

Inovacija – pradinio išradimo praktiškas patobulinimas ir išplėtojimas. Kai vartotojas žiūri į prekę kaip į naują.(Kuvykaite R.,2001)

Lietuvoje sparčiai besivystant rinkos ekonomikai, stiprėja ir jai būdinga konkurencija. Tiek plataus vartojimo, tiek industrinės paskirties produktų gamintojai yra priversti analizuoti ir keisti egzistuojančių produktų politiką, priklausomai nuo rinkos pokyčių ir planuoti naujus produktus, kurie yra būtini konkurencinėms pozicijoms užtikrinti.

Kursinio darbo tikslas – parengti modifikuoto produkto “Kosmetinio pienelio ir gaivinamojo veido toniko pakuotės atnaujinimas“ projektą, kuris patenkintų potencialių vartotojų poreikius ir taip užtikrintų perspektyvią įmonės veiklą.

Šio darbo tikslo įgyvendinimui, iškelti tokie uždaviniai:

1. Išanalizuoti metodologinę teorinę dalį.

2. Naujo produkto idėjos išsikėlimas

3. Išanalizuoti rinkos išorinių
veiksnius

4. Išnagrinėti konkurencinius aplinkos veiksnius

5. Išsiaiškinti tikslinės rinkos dalį

6. Ištirti naujo produkto marketingo aplinką.

Atliekant šiuos uždavinius, vadovaujamasi šiais metodais:

1. Mokslinės-teorinės literatūros analizė

2. PEST, M.Porterio analizės.

3. Apklausos duomenys, gauti pateikus anketą.

1. MODIFIKUOTO PRODUKTO INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA

Šiandiena kiekviena įmonė yra atsidūrusi tokioje sudėtingoje konkurencinėje situacijoje, kad norint joje išsilaikyti, reikia vartotojus pritraukti naujais produktais.

UAB „Biok“ yra didžiausia natūralių kosmetinių produktų gamintoja Lietuvoje. Bendrovė įkurta 1988 metais. Pirmieji originalių receptūrų kremai „Margarita “ buvo pagaminti 1991 metais. Bėgant metams tobulėjo ir plėtėsi bendrovės technologinės galimybės ir gamybos apimtys. Pagrindinis gamybos principas – paimti visa kas geriausia iš natūralios aplinkos. Neatsitiktinai produktų sudėtyje galima rasti natūralias obuolių sultis, išrūgas, daigintų kviečių, mėtų, ramunėlių ir kitų vaistažolių ekstraktus, bičių vašką, alyvuogių aliejų, alijošiaus sultis ir odai būtinus vitaminus. Šiandien bendrovė gamina produktus 5 prekiniais vardais „Margarita“, „Smilga“, „Faustas“, „Thai“ ir „RASA“. Kremai, pieneliai, tonikai, dezodorantai, daugiau nei 60 veido ir kūno odos bei plaukų priežiūros priemonių.

Norėdama praplėsti savo rinką, nusprendėme gaminti naują patobulintą pakuotę „du viename“, kurioje bus kosmetinis pienelis ir gaivinamasis tonikas.

Rašydama šį darbą rėmiausi įvairių autorių nuomone. Literatūros šaltinių apie naujų produktų kūrimą yra išties nemažai ir įvairių, tačiau vieni autoriai daugiau dėmesio skiria naujo produkto kūrimui, kiti paslaugos kūrimui. Mano darbas buvo orientuotas daugiau į naujo produkto kūrimą, tad daugiau šia tema pasisakiusių autorių nuomonė man labiausiai rūpėjo.

Pagrindiniai literatūros šaltiniai kuriais naudojausi rašant šio projekto metodologinę dalį: Vileikienės B., Vijeikio J. „Inovacijų vadyba: naujas produktas – nuo idėjos iki vartotojo“(2001), Pranulio V., Pajuodžio A.,, Urbonavičiaus S., Viršilaitės R. „Marketingas“(2000), Kuvykaitė R. „Gaminio marketingas“(2001), Kriaučiūnienė M. „Marketingo valdymas“(2005), Melnikas J. „Inovacijų vadyba“ (2000), Vasiliauskas A. „Firmų strateginis valdymas“(2005), Jucevičius R. „Strateginis organizacijų valdymas“ (1998), Stoner J.A.F., Freeman R.E. ir Gilbert D.R. “Vadyba“ (1999), Kotler P., Amstrong G., Saunders J., Wong V., „Rinkodaros principai“ (2003).

Rašant praktinę dalį daug vertingos ir įvairios informacijos radau būtent UAB „Biok“ internetiniame tinklalapyje – www.biok.lt

2. NAUJO PRODUKTO ĮVEDIMO Į RINKĄ METODOLOGINIAI PRINCIPAI

2.1 Naujo produkto kūrimas

Pasak Pranulio V. ir kt. autorių (2000), kalbant apie naujų prekių kūrimą pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kaip suprantamas prekės naujumas. Nes nagrinėjant autorių mokslinę medžiagą paaiškėjo, kad gamintojas ir vartotojas prekės naujumą supranta skirtingai. Kas vienam gali atrodyti nauja, kitam gali būti senai žinoma..

Anot Vijeikienės B., Vijeikio J.(2000) nauji produktai vartotojo ar rinkos požiūriu, priklauso nuo jų naujumo ir gali būti klasifikuojami į 3 tipus:

• Pertraukianti inovacija – produktas yra toks naujas, kad joks ankstesnis produktas iki jo atsiradimo neatliko analogiškos funkcijos.

• Dinamiškai pertraukianti inovacija – jau egzistuojančio produkto pagerinimas. Nestipriai pakeičiamos produkto savybės.

• Nepertraukianti inovacija – yra ne žymūs, , ne itin reikšmingi produkto pakeitimai, imituojantys produktai.

Išanalizavus kelių autorių nuomonę apie naujo produkto esmę, toliau būtų galima paminėti priežastys, kurios skatina įmones kurti naujus produktus:

1 pav. Naujų produktų kūrimo priežastys.

Šaltinis: Vijeikienė B., Vijeikis J. Inovacijų vadyba: naujas produktas nuo idėjos iki vartotojo, 2000. Vilnius, p.34

Kiekviena įmonė, prieš pradėdama kurti naują produktą, turi praeiti naujo produkto planavimo procesą. Anot Kriaučionienės M. (2005) įmonė turi žinoti kokių tikslų ji siekia, kaip ji žada patenkinti vartotojų poreikius ir kokie produktai bei jų teikiama nauda tam yra reikalinga.

Taigi, anot autorės, kiekviena įmonė užsiimanti naujų produktų kūrimu ar modifikavimu, pereina pagrindines 7 produktų planavimo pakopas:



2 pav. Naujo produkto planavimo procesas.

Šaltinis. Kriaučionienė M. Marketingo valdymas, 2005.Kaunas, p.60

2. 2 Organizacijos misija ir tikslai

Visą strategijos kūrimą lemia organizacijos tikslinė orientacija –misija ir tikslai. (Vasiliauskas A. 2005).

Misijos formuluotė trumpai aprašo pagrindines veiklos įmonėje kryptis. Svarbiausia paskirtis – pateikti glaustą informaciją apie tai, kokia yra įmonės paskirtis ir kokia veiklos kryptis.

Anot autoriaus, misija bendrais bruožais turi nustatyti pagrindines kryptis, kuriomis įmonė vadovausis ne tolimoje ateityje. Misijoje nėra apibrėžtų reikalavimų, kokie būtent elementai turi įeiti į misijos formuluotę, tačiau būtina paminėti tokius kaip: klientai, veiklos pobūdis, konkurenciniai pranašumai, svarbiausieji tikslai,
pagrindinės etinės vertybės.

Tikslų nustatymas apibrėžia įmonės įsipareigojimus, kurie nurodo, kas turi būti padaryta ir kada turi būti tikslas pasiektas. Remiantis Vasiliausko I (2005) nuomone, organizacijos tikslus priimtina skirstyti į dvi dalis: finansiniai ir strateginiai tikslai.

Kiekviena įmonė sudaro savo individualų strateginių ir finansinių tikslų sąrašą pagal savo strateginę padėtį, kultūrą, vadovavimo stilių ir kita.

2.3 PEST analizė

Bet kokia įmonė veikia tam tikroje aplinkoje, norėdama sėkmingai dirbti, ji turi nuolat stebėti aplinką, joje vykstančius pokyčius ir į juos reaguoti, prie jų prisitaikyti. (Pranulis V. ir kiti autoriai. 2000)

Pasak autoriaus, skiriami du organizacijos išorinės aplinkos lygiai:

• Makroaplinka – šiai aplinkai priklauso politiniai ir teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai bei technologiniai veiksniai.( PEST analizė)

• Mikroaplinka – ši aplinka apima konkurentus, tiekėjus, klientus bei kitus rinkos dalyvius.

Nagrinėjant Vasiliausko I.(2005) teorinę medžiagą, makroaplinkos strateginėje analizėje, lobiau priimtina yra PEST analizė. Ši analizė apima keturis makroaplinkos aspektus: politinį teisinį, ekonominį, socialinį kultūrinį, technologinį. Pavadinime esanti santrumpa – Politinė teisinė aplinka, Ekonominė aplinka, Socialinė kultūrinė aplinka, Technologinė aplinka.

• Politinis – teisinis aspektas – apima visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką įmonės sprendimų įgyvendinimui. Įmonė nagrinėjanti teisinį aspektą turi atkreipti dėmesį į: tarptautinę politinę situaciją, vidinę politinę šalies situaciją, santykius su šalies valdžios institucijomis.

• Ekonominis aspektas – kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį daro tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos išsivystymo lygis. Įvertinant tai, galima numatyti gyventojų perkamumą, jų elgesį rinkoje, siūlomos prekės paklausą. Įmonė nagrinėjanti ekonominį aspektą, turi atkreipti dėmesį į :infliaciją, nedarbo lygį, valiutų kursų svyravimus

• Socialinis – kultūrinis aspektas – atspindi visuomenės poveikį įmonei, sprendimų įgyvendinimui. Įmonė nagrinėjanti šį aspektą, turi atkreipti dėmesį į: gyventojų galutinio vartojimo pokyčius, gamtosaugos problemas, sveikatos apsaugą, kultūrą.

• Technologinis aspektas – apima mokslinių žinių ir jų praktinio taikymo poveikį įmonės sprendimų įgyvendinimui. Mokslinis –technologinis aspektas įmonėje labiausiai pastebimas prekių kūrimo, tobulinimo ir gamybos srityse. Įmonė nagrinėjanti šį aspektą, turi atkreipti dėmesį į naujas technologines galimybes;

2.4 Konkurencinė aplinka pagal M.Porterį

Anot Stoner J.A.F., Freeman R.E. ir Gilbert D.R. (1999) nagrinėjat M. Porterio „penkių jėgų“ modelį, svarbiausia įmonei išsiaiškinti techninius ir ekonominius išteklius, taip pat 5 aplinkos „jėgas“, kurios sudaro problemų įmonei patekti į naują rinką. Pasak autorių, šio modelio tikslas – rasti pelningą bei įmanomą apginti nišą įmonei.

Pasak Vasiliausko I (2005), M.Porterio metodas įmonėje naudojamas tam, kad galėtų išsiaiškinti, kokią organizacija turi kurti strategiją, kad išnaudotų išorinėje aplinkoje susidariusias palankias aplinkybes, kad sugebėtų išsilaikyti stiprioje konkurencinėje kovoje ir įveiktų kitas iš išorinės aplinkos veikiančias grėsmes.

3 pav. Penkių jėgų modelis.

Šaltinis: Vasiliauskas I. Strateginis valdymas, 2005. Kaunas, p.70

M.Porteris manė, jog strategiškai mąstantis vadovas privalo išanalizuoti šias jėgas ir pasiūlyti programą, kaip jas paveikti bei nuo jų apsiginti.

Nagrinėjant Vasiliausko I. (2005) teorinę medžiagą, darant klientų derėjimosi galios analizę, reikia numatyti pagrindines kryptis, kaip keisti santykius su klientais. Sunkiausia, anot autoriaus, yra tada, kai nėra klientų pasirinkimo alternatyvos, organizacijos produktas yra nediferencijuotas, klientai gali atimti dalį pridėtinės vertės.

Darant tiekėjų derėjimosi galios analizę, autorius siūlo atkreipti dėmesį į alternatyvių tiekėjų skaičių, panašiai kaip ir su klientais, kuo jų yra mažiau, tuo jis yra „galingesnis“., kai tiekėjai sudaro didelę organizacijos bendrųjų sąnaudų dalį taip pat kaip ir klientai, tiekėjai gali atimti iš įmonės pridėtinės vertės dalį.

Analizuojant išorinio aplinkos veiksnio, kaip pakaitalų grėsme, autorius pabrėžia, kad tai išties opi problema, kad gali atsitikti taip, kad sukurtas organizacijos produktas tampa visiškai nebereikalingas vartotojams. Tačiau taip pat, autorius neatmeta galimybės, kad kartais pakaitalai ne visiškai pakeičia ankstesnį produktą, tačiau neišvengiamai sumažėja paklausa rinkoje, sumažinamos kainos ir tai priveda prie įmonės pajamų lygio sumažėjimo.

Anot autoriaus, naujų konkurentų grėsmė iškyla tada, kai kuriasi naujos konkuruojančios įmonės. Strateginiu požiūriu, riboti naujų konkurentų atsiradimą gali šie svarbiausi atėjimo į rinką barjerai: masto ekonomija, produkto diferenciacija, kapitalo reikalavimai, dominuojančių kompanijų reakcija.

2.5 Marketingo aplinkos analizė

2.5.1 Kainų nustatymo strategija

Įmonei, siekiančiai pelningai parduoti savo prekes ir konkuruoti

reikia turėti aiškius tikslus, įvertinti situaciją rinkoje bei veiksnius, darančius įtaką kainos nustatymui. Po to seka kitas etapas – numatoma kainų strategija.

Kainų strategija – tai būdas, kuriuo įmonė siekia savo pagrindinių kainų tikslų. (Kriaučionienė M., 2005).

Nagrinėjant Kriaučionienės M.,(2005), Pranulio, Pajuodžio V., Urbonavičiaus S, Viršilaitės R, V.(2001), Kotler P. Ir kitų autorių (2003) nuomones, dažniausiai skiriamos šios kainų strategijos, kurios yra tinkamos būtent naujai į rinką įvedamiems produktams:

1. „Grietinėlės nugriebimo strategija“ – tai tokia kainos strategija, kai naujai prekei nustatoma aukšta kaina, kuri laikui bėgant, sverbiantis į didesnę rinkos dalį, palaipsniui mažinama. Ši strategija tinka tada, kai parduodamos naujos prekės, itin gerai tenkinančios vartotojų poreikius.

2. Skverbimosi strategija. Ši strategija taikoma tada, kai nustačius ne didelę pradinę kainą siekiama įeiti į didelę rinkos dalį. Taigi, įmonės nustato naujoms prekėms žemas kainas, taip norėdamos pritraukti kuo daugiau vartotojų bei užimti kuo didesnę rinkos dalį.

3. Į konkurentus orientuota strategija – taikant šią strategiją, firma nelaiko kainos pačiu svarbiausiu marketingo komplekso elementu ir savo prekėms nustato žemesnę negu konkurentų.

4. Kainos ir kokybės strategija- nustatydama kainą, įmonė turi žinoti, kokią kainos ir kokybės poziciją užima naujai sukurta prekė. Įmonė turi nustatyti savo kainas santykyje su suteikta verte ir ,žinoma, suvokiama vartotojo.

Taigi, įmonė, pristatanti naują produktą, privalo priimti iššūkį ir pirmą kartą nustatyti jo kainą.

2.5.2. Prekės paskirstymo kanalai

Pasak Kriaučionienės M. (2005) paskirstymo kanalas – tai kelias, kuriuo produktas juda nuo gamintojo iki vartotojo. Produktai turi būti pateikiami pirkėjams patogiu laiku, patogioje vietoje ir reikiamomis apimtimis.

Anot Pranulio V. (2000) paskirstymo kanalų pasirinkimas yra strateginis sprendimas, turintis didelę reikšmę marketingo kompleksui. Nuo jo priklauso, kiek potencialių vartotojų ir kaip įmonės prekės pasieks, kokių jie turės galimybių jų įsigyti, kokia rinkos dalis teks įmonei. Įmonė pasirinkdama tam tikrą prekių paskirstymo kanalą, dažniausiai ilgam susieja savo ryšius su kitomis įmonėmis – partneriais, užmezga su jomis dalykinius ryšius.

Išanalizavus prekės paskirstymo analų svarbą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad įmonė turi numatyti pagrindines jos alternatyvas ir nuspręsti, keliais ir kokio pobūdžio tarpininkais ji naudosis.

Tarpininkai – nepriklausomos verslo organizacijos, vykdančios įvairialypę veiklą. Tai didmeniniai ir mažmeniniai, kurie nuperka formos prekes, perima šių prekių nuosavybės dokumentus ir jas perparduoda. (Kotler P., Amsrtong G., Saunders J.,Wong V. 2003)

Daugiau dėmesio norima skirti mažmeninės prekybos parduotuvėms, kurios šiandien yra įvairių dydžių ir formų:

• Savitarnos parduotuvė – mažmeniniai, kurie teikia minimalias paslaugas pirkėjams. Pirkėjai patys susiranda, palygina ir išsirenka prekes.

• Specializuotoji parduotuvė – mažmeninė parduotuvė, siūlanti pirkėjams ribotą, tačiau plataus asortimento prekių grupę.

• Universalinė parduotuvė – mažmeninė savitarnos parduotuvė, parduodanti įvairias prekių, dažniausiai drabužių, namų įrangos bei apyvokos reikmenų grupes; kiekviena prekių grupė parduodama skirtingame skyriuje, kuriame dirba specialūs pardavėjai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2242 žodžiai iš 7438 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.