Inovacijų finansavimas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Inovacijų finansavimas Lietuvoje

TURINYS

ĮVADAS 1

1. PAGRINDINIAI INOVACIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI 2

2. VALSTYBĖS PARAMA 4

2.1. PARAMA VERSLUI 4

2.2. PARAMA MOKSLINIAMS TYRIMAMS 5

2.2.1. PRIORITETINIŲ LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS KRYPČIŲ PROGRAMA 5

2.2.2. AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS PROGRAMA 6

2.3. SAVIVALDYBIŲ PARAMA SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI 7

2.4. FINANSINĖS GARANTIJOS ĮMONĖMS IMANČIOMS PASKOLAS 8

3. EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ PARAMA 9

3.1. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIAI FONDAI 9

3.2. EUROPOS SĄJUNGOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR PLĖTROS PROGRAMOS 12

3.2.1. EUROPOS SĄJUNGOS 6-OJI BENDROJI PROGRAMA 12

3.2.2. EUROPOS SĄJUNGOS 7-OJI BENDROJI PROGRAMA 14

3.2.3. PROGRAMA „EURIKA“ 15

3.2.4. PROGRAMA „COST“ 19

IŠVADOS 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

ĮVADAS

Šiuo metu tenka pastebėti, kad kalbant apie inovacijas nemažai žmonių įsivaizduoja didžiulius mokslinių tyrimų centrus, sudėtingą laboratorinę įranga, visuotines problemas sprendžiančius mokslininkus ir pan. Skirtingais laikmečiais įvairūs autoriai bandė apibūdinti inovacijų fenomeną, kūrė ir tobulino inovacijų apibrėžimus. Būtų galima suskaičiuoti kelias dešimtis tokių apibrėžimų, tačiau tarp jų tikriausiai nepavyktų rasti vienintelio absoliučiai teisingo – veikiau jie vienas kitą tik papildo. Šiuolaikinė inovacijų samprata yra labai plati ir apima visas gyvenimo sritis. Tad, kaip tenka pastebėti ši tema buvo ir tebėra be galo aktuali.

Darbe stengiausi naudoti įvairių autorių, skirtingas nuomones atspindinčią literatūrą. Tačiau kaip teko pastebėti, literatūros pasirinkimas šia tema yra labai menkas. Bibliotekų lentynose tik kukliai ir netikėtai šmėkšteli viena kita apie inovacijas knyga. Dauguma žymesnių atstovų darbai į lietuvių kalbą beveik neverčiami. Nemaža dalis informacijos apie inovacijas pateikiama internetiniuose straipsniuose, tačiau rimtesnės mokslinės analizės čia taip pat labai mažai. Nepaisant iškilusių sunkumų, darbe labiausiai buvo remtasi internetiniu portalu „Inovacijos“, kuris labai glaustai, tačiau tiksliai ir aiškiai pateikia aktualia informaciją apie inovacijas. Plačiai rėmiausi ir įvairiais įstatymais bei programomis, tokiomis kaip „Aukštųjų technologijų plėtros programa“, „Prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių programa“, „Europos Sąjungos 6-oji Bendroji Programa“, „Europos Sąjungos 7-oji Bendroji Programa“, „Eurika“ programa ir „Cost“ programa. Tai pat daug verta paminėti Lietuvos statistikos departamento portalą ir kitus, kurie pateikė daug ir įvairios statistikos rašant šitą darbą.

Išanalizavus ir įvertinus temos ištirtumą aktualioje mokslinėje literatūroje, galima teigti, kad inovacijų finansavimas Lietuvoje nėra pakankamai atskleistas ir išnagrinėtas. Kaip žinia, inovacijos apima visas gyvenimo sferas ir yra labai svarbus faktorius, lementis įvairių sferų tobulėjimą, vystymąsi. Bene svarbiausios inovacijų varomosios jėgos yra išsilavinę, novatoriški, kvalifikuoti specialistai, mokslininkai, kurie iškelia hipotezes, kuria idėjas, bei jų finansavimas, reikalingas mintis paversti realybe. Remiantis statistika, išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtros veiklai Lietuvoje auga tik nuo 1997 metais, bendras finansavimas sudarė 224,9 mln. Lt, 1998 metais – 250,7 ml. Lt, 2000 metais 277,6 mln. Lt, 2003 metais išlaidos sudarė 0,68 proc. BVP (2000 metais – 0,6). Tuo tarpu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros šalių narių vidurkis – 2,3 proc., ES šalių vidurkis 1,9 proc. Tad kyla nemažai problemų ir klausimų šia tema. Kodėl toks mažas inovacijų finansavimas Lietuvoje, kai ši sritis apima visas gyvenimo sferas? Kas yra daroma, kad ši situacija pasikeistu? Koks valstybės ir ES požiūris ir vaidmuo inovacijų finansavimo klausimu? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymo šiame darbe.

Šio darbo pagrindinis tikslas – atskleisti ir aptarti pagrindinius inovacijų finansavimo šaltinius Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. išskirti ir aptarti inovacijų finansavimo šaltinius.

2. aptarti valstybės paramą.

3. aptarti Europos Sąjungos paramą.

Darbas struktūriškai susideda iš trijų dalių. Pirmojoje išskiriami ir glaustai aptariami pagrindiniai inovacijų finansavimo šaltiniai. Čia nesileidžiu į gilesnius ieškojimus, tiesiog stengiuosi pateikti ir glaustai aptarti pagrindinius inovacijų finansavimo šaltinius Lietuvoje, kai kuriuos svarbesnius, labiau vertus dėmesio išryškindamas ir skirdamas jiems daugiau dėmesio.

Antroje ir trečioje darbo dalyje, aptariami du pagrindiniai finansavimo šaltiniai, tai valstybės parama ir Europos Sąjungos fondai, kurie kasmet skiria tam tikrą kiekį lėšų. Dabar gali pasirodyti, kad šios dalys nėra labai reikšmingos ir, kad jas pakanka aptarti pirmoje dalyje, kaip eilinius inovacijų finansavimo šaltinius, tačiau šias dalis išskyriau neveltui, kadangi kaip pažymi inovacijų tyrėjai, valstybė ir Europos Sąjunga yra svarbūs ir reikšmingi inovacijų plėtrai ir skiria labai ypatingą dėmesį inovacijų finansavimo klausimams ir tai mano supratimu reikalauja platesnės apžvalgos. 1. PAGRINDINIAI INOVACIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI

Inovacijų finansavimo šaltiniai skiriasi nuo tradicinės veiklos, kadangi inovacijos yra visuomet susijusios su didele rizika
ir bankai dažnai atsisako jas finansuoti. Yra išskiriami šie pagrindiniai inovacijų finansavimo šaltiniai:

• Asmeninės, šeimos, draugų santaupos;

• Valstybės parama ir Europos Sąjungos fondai;

• Kitos įmonės;

• Neformalūs investuotojai – „verslo angelai“;

• Rizikos kapitalo fondai;

• Komerciniai bankai arba privatūs investuotojai;

Kuris iš šių šaltinių bus naudojamas priklauso nuo keleto faktorių: inovacinio projekto plėtros stadijos, inovatyvios įmonės dydžio, reikalingo lėšų kiekio ir kt.

Asmeninės, šeimos, draugų santaupos. Šis finansavimo šaltinis gali būti naudojamas tik pačiame pirminiame inovacinio projekto etape – atliekant tyrimus. Tolimesniems inovacinių projektų etapams įgyvendinti reikia daug didesnių finansinių išteklių. Paskaičiuota, jog vienam į tyrimus investuotam „Eurui“ reikia 10 Eurų verslo plėtros etape ir dar 100 Eurų eksploatavimo etape. Taigi, tolesniuose inovacinio projekto etapuose asmeninių, šeimos ar draugų lėšų jau neužtenka, tad būtini papildomi finansavimo šaltiniai.

Valstybės parama ir Europos komisijos fondai. Šalies ekonomikos augimą lemia inovacijos, todėl jų plėtrą remia valstybė. Vienas iš finansinės pagalbos būdų yra negražintinų paskolų (angl. grants) teikimas. Šios paskolos teikiamos per įvairias valstybės paramos ir ES fondų programas. Valstybė taip pat padeda įmonėms gauti paskolas teikdama finansines garantijas.

Kitos įmonės. Verslo įmonės, norėdamos išsilaikyti rinkoje, turi nuolatos atsinaujinti. Tai verčia jas ne tik pačioms kurti inovacijas, bet ir investuoti į kitas kompanijas, atliekančias inovacinius tyrimus. Šios investicijos yra vienas iš finansavimo šaltinių smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kadangi kiti investuotojai dėl didelės rizikos labai nenoriai remia mokslinius tyrimus.

Neformalūs investuotojai – „verslo angelai“. Neformalūs investuotojai, arba „verslo angelai“, gali finansuoti įmonės steigimą kaip dalininkai bei tiesiogiai konsultuoti įmonę valdymo klausimais. „Verslo angelai“ – tai pasiturintys žmonės, kurie pasirengę investuoti savo kapitalą į rizikingas veiklas, remdamiesi savo patirtimi bei interesais. Paprastai tai neformalūs investuotojai anksčiau užėmę stambių įmonių vadovų postus arba pardavę turėtų įmonių akcijas ir norintys investuoti savo sukauptą kapitalą. Jų motyvacija gali būti labai įvairi. Dažniausiai jie investuoja į tuos sektorius, kuriuose turi didelę darbo patirtį. Taip pat jie taiko mažesnius reikalavimus augimui nei rizikos kapitalo įmonės, tačiau jiems labai svarbu verslininko asmeninės savybės. Neformalūs investuotojai laikosi „tiesioginės kontrolės“ nuostatos, t.y. pasitelkdami patirtį jie seka savo investicijas. Dažniausiai jie tampa įmonės akcininkais. Paprastai „verslo angelai“ neinvestuoja daugiau nei 250 000 Eurų. „Verslo angelų“ finansavimas gali būti teikiamos visose pradinėse inovacinės veiklos stadijose, kol prasideda intensyvi inovacijos eksploatacija.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo galimybių oficialiai susirasti „verslo angelą“ ar tokio tipo investavimo galimybių, tačiau 2005 m. buvo pradėtas kurti pirmasis „verslo angelų“ tinklas.

Šį projektą inicijavo viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, siekdama užpildyti egzistuojančią informacinę spragą tarp verslininkų, ieškančių finansavimo naujų įmonių steigimui, bei investuotojų, ieškančių perspektyvių investicinių projektų.

Europoje nuo 1999 m. veikia Europos verslo angelų tinklas (angl. EBAN – European Business Angel Network). Ši ne pelno siekianti asocijacija siekia skatinti patirties ir geriausių praktikų pasikeitimą tarp verslo angelų tinklų, remti verslo angelų tinklų pripažinimą, prisidėti prie vietinių, regioninių ir nacionalinių programų remiančių verslo angelų veiklai palankios aplinkos kūrimą ir plėtrą.

Rizikos kapitalo fondai. Rizikos kapitalas gali finansuoti inovacinę veiklą, kai jau yra sukurtas produkto prototipas arba paleista bandomoji gamyba. Iš rizikos kapitalo fondų gali būti finansuojamas naujos įmonės steigimas arba jau veikiančios įmonės inovatyvus projektas. Dažniausiai investuojama į akcijas, tikintis, kad įmonė bus sėkminga ir jos vertė smarkiai išaugs. Rizikos kapitalo fondai siekia gauti pelną pardavus išaugusios ir gerai dirbančios įmonės akcijas. Rizikos kapitalo valdytojų pagrindinis darbas yra identifikuoti įmones, kurios turi augimo perspektyvas bei suteikti joms reikalingą finansinę injekciją tolesnei plėtrai. Dauguma rizikos kapitalo fondų orientuojasi į didelius sandorius (daugiau nei 250 000 Eurų).

Yra nemažai fondų ir jų valdymo bendrovių investavusių į įmonių kūrimą ir plėtrą. Dauguma šių fondų aktyviai veikia ir ieško investavimo galimybių, tačiau jie gali skirtis savo investavimo politika – vieni jų labiau linkę investuoti į verslo pradžią ar naujo produkto kūrimą, kiti į stabilę veiklą.

Komerciniai bankai ir investuotojai. Šie finansavimo šaltiniai įsijungia vėlesniuose inovacinės veiklos etapuose, kai rizika smarkiai sumažėja. Inovaciją įvedus į rinką išryškėja jos pelningumo potencialas ir atsiranda daugiau norinčių investuoti. Komerciniai bankai lengviau teikia paskolas, atsiranda galimybė įmonės akcijas pasiūlyti biržoje.

2. VALSTYBĖS

PARAMA VERSLUI

Lietuvos respublikos vyriausybė priėmė nutarimą dėl inovacijų versle programos. Šios Programos tikslas – didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą – sudaryti veikiančioms įmonėms palankias sąlygas atsinaujinti, steigti naujas modernias įmones, įmonėms naudoti Lietuvos ir tarptautinį mokslo ir technologijų potencialą, kad kurtų didelę pridėtinę vertę ir sugebėtų konkuruoti pasaulio rinkoje.

Viena iš didžiausių kliūčių, su kuriomis tenka susidurti naujus produktus ir procesus diegiančioms įmonėms, – per mažas inovacijų finansavimas, daugiausia dėl to, kad didelės išlaidos ir ekonominė naujovių diegimo rizika, ilgas inovacijų atsipirkimo laikas ir tinkamų lėšų šaltinių stoka. Lietuvoje beveik nėra tokių Vakaruose paplitusių inovacijų finansavimo šaltinių kaip vadinamieji „verslo angelai“ (business angels) arba „pradžios kapitalas“ (seed capital). Šalyje veikia tik keletas rizikos kapitalo (venture capital) fondų, tačiau juos daugiau domina stambūs projektai, o bankai konservatyvūs ir linkę finansuoti mažos rizikos projektus. Taigi didelis vaidmuo tenka valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis teikiamai finansinei paramai. Ūkio ministerijos 2004 metų strateginiame plane būtina numatyti atskirą finansavimą inovacijų plėtros priemonėms ir pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių, kitų fondų teikiamomis galimybėmis. Siekiant tinkamai pasirengti naudoti Europos Sąjungos fondų lėšas, numatoma išanalizuoti esamą inovacijų finansavimo būklę, parengti ir įdiegti patobulintą inovacijų finansavimo sistemą. Be to, tikslinga aktyvinti uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklą – skatinti inovacijų plėtrą ir investuoti rizikos kapitalą į smulkaus ir vidutinio verslo subjektus. Ši įmonės veikla tiesiogiai prisidėtų prie šios Programos įgyvendinimo.

Viena iš šios programos įgyvendinimo priemonių yra tobulinti Švietimo ir mokslo ir studijų institucijų finansavimo metodiką, palaipsniui skirti vis daugiau lėšų konkursiniam mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimui, taikyti finansavimo schemas, skatinančias mokslo ir studijų institucijų ir verslo visuomenės bendradarbiavimą per 2005 metų I ketvirtį. Vykdytojais paskirta Švietimo ir mokslo ministerija, finansų ūkio ministerija, žemės ūkio ministerija. Šios priemonės orientacinis lėšų poreikis 80 tūkst. Litų. Panašiom priemonėm 2004 metais buvo numatyta 180 tūkst. litų lėšų. Iš viso 2003 – 2006 numatytos lėšos sudarė 108,26 mln. Litų.

2.2. PARAMA MOKSLINIAMS TYRIMAMS

Valstybės mastu, centrinė inovacijų politikos ašis yra verslas ir privačios įmonės, kuriose vyksta tiek technologinės, tiek ir netechnologinės inovacijos, o valstybė, siekdama didinti konkurencingumą ir plėtoti žinių ekonomiką, turi rūpintis inovacijomis visuose ūkių sektoriuose, įskaitant pramonę ir paslaugas. Pažymėtina, kad Lietuvoje gana aukštas įvairių sričių taikomųjų mokslinių tyrimų potencialas (biotechnologijos, elektronikos, lazerių, mechanikos, informatikos, žemės ūkio), taip pat išplėtota aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų sistema.

Valstybės finansinę paramą moksliniams tyrimams administruoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Šiuo metu vykdomos programos:

Aukštųjų technologijų plėtros programa. Projektų finansavimo 2003 – 2006 m. tvarka.

Prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių programa. Projektų finansavimo 2003 – 2006 m. tvarka.

2.2.1. PRIORITETINIŲ LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR

EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS KRYPČIŲ PROGRAMA

2003 04 26 įsigaliojo Švietimo ir mokslo ministerijos priimtas įsakymas dėl Mokslinių tyrimų projektų prioritetinėse mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptyse finansavimo tvarkos, kuriuo buvo nustatyta finansavimo 2003–2006 m. tvarka, kurios tematika atitinka Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos analogiškų programų tematiką. Šia tvarka teikiama parama projektams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1182 patvirtintas prioritetines Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis:

1. genomika ir biotechnologijos sveikatai ir žemės ūkiui;

2. geros kokybės, saugaus ir ekologiškai švaraus maisto technologijos;

3. ekosistemų ir klimato pokyčiai;

4. informacinės visuomenės technologijos;

5. piliečiai ir valdymas žinių visuomenėje;

6. tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis;

7. moksliniai tyrimai, skirti nanotechnologijoms kurti (nanomokslas, nanotechnologijos ir daugiafunkcinių nanostruktūrinių medžiagų kūrimas);

8. moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, skirti branduolinės saugos eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nutraukiant jos eksploatavimą bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo uždaviniams spręsti.

Parama projektams prioritetinėse kryptyse, skiriama programiniu principu viešo bendro visose prioritetinėse kryptyse konkurso tvarka. Projektų atrankos finansavimui konkursus kiekvienais metais organizuoja ir vykdo Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Kiekvienais metais iki vasario 1 d. skelbia spaudoje ir Fondo Interneto tinklapyje www.vmsfondas.lt apie viešą mokslinių tyrimų
projektų prioritetinėse Lietuvos mokslinių tyrimų kryptyse atrankos finansavimui konkursą. Projektų finansavimas pradedamas nuo einamųjų metų trečio ketvirčio. Skelbiant konkursą, paskelbiamos metinės paramos atskiriems projektams apimčių ribos. Apie skelbiamą konkursą Fondas informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą. Kiekvienais metais 12% bendro finansavimo, skirto remti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus prioritetinėse kryptyse, skiriama tautinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygoms projektams finansuoti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2228 žodžiai iš 7160 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.