TURINYS
ĮVADAS 2
1. INOVACIJŲ PROGRAMOS 3
1.1INOVACIJŲ PROGRAMŲ BRUOŽAI 4
1.2 INOVACIJŲ PROGRAMOS SIEKIAI 5
2.INOVACIJŲ CENTRŲ REIKŠMĖ INTEGRUOJANTIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ 7
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12
PRIEDAI 14
ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas Šiandien jau niekas neabejoja , kad Lietuvos , kaip mažos ir gamtiniais ištekliais neturtingos valstybės , ateitis – intelektualus potencialas ir modernių technologijų tobulinimas bei mokslo naujovių diegimas. Tik žmogiškieji resursai ir jų pagrindu kuriami nauji informacinio ir technologinio pobūdžio produktai gali suteikti Lietuvai išskirtinio konkurencinio pranašumo globalinėje rinkoje.
Komunikacijų technologijos iš esmės keičia valdymą valstybėje ir visuomenėje, įskaitant vyriausybės paslaugų teikimą, administracinius procesus, demokratinių institucijų pobūdį, privataus sekroriaus vaidmenį, santykius tarp piliečių ir valstybės, taip pat valdymą informacijos tinklais apipintoje ekonomikoje. Iš tiesų, valstybės vaidmuo labai pakito nuo sovietinių laikų įvairiose sferose, o ypač mokslinių tyrimų srityje. Dabar vis greičiau plinta tiesioginiai ryšiai tarp mokslinių labaratorijų ir pramonės įmonių. Galima tik pasidžiaugti, kad dauguma mokslininkų atliekamų tyrimų yra finansuojami privačių pramonės įmonių lėšomis. Tačiau kasmet mažėjant valstybiniams užsakymams, vis daugiau sunkumų patiria tie mokslininkai, kurie labaiau orientuojasi į fundamentaliuosius, o ne į taikomuosius tyrimus. Šiandien nepakanka labaratorijose spręsti aktualias mokslines problemas. Būtina įsiklausyti į praktikų nuomonę ir glaudžiai bendradarbiauti, idant labaratorijose kuriamos naujovės neužsigulėtų lentynose, o būtų efektyviai diegiamos pramonėje.
Tyrimo objektas – inovacijų plėtra
Tyrimo tikslas – išnagrinėti inovacijų politikos orientuotos į Europos Sąjungą sunkumus ir programas
1. INOVACIJŲ PROGRAMOS
1.1INOVACIJŲ PROGRAMŲ BRUOŽAI
Šiuo metu Lietuva yra aktyviai įtraukta į Vidurio ir Rytų Europos šalyse ( VREŠ) sparčiai vykstančius sudėtingus transformacijos į rinkos ekonomiką, integracijos į Europos erdvę procesus bei ekonomikos globalizaciją. Tai verčia spresti daugelį netradicinių uždavinių, betarpiškai susijusių su inovaciniais procesais.
Turbūt neverta diskutuoti, kad inovacinės veiklos plėtojimas ir aktyvinimas leidžia įvairiapusiškai modernizuoti gamybos bei paslaugų tiekimo strukūras, tobulinti kuriamus produktus bei naudojamas technologijas, didinti jų tarptautinį konkurencingumą, kuris yra vienas iš svarbiausių šalies ekonomikos plėtros veiksnių.
Tačiau konkurencingumo įmonėse didinimas bei naujų technologinių sprendimų kūrimas ir pritaikymas rinkoje yra sunkiai įmanomas be palankios valstybės reguliavimo ir skatinimo bei rėmimo sistemos.
Dešimties Vidurio ir Rytų Europos šalių, naujų Europos Sąjungos ( ES ) narių technologijų ir inovacijų skirtumai lyginant su senosiomis ES šalių narėmis yra panašūs į ekonominius skirtumus tarp šių šalių. Vienas pagrindinių rodiklių, nusakančių skiriamą dėmesį ir išsivystimo lygį, yra šiai sričiai skiriamas finansavimas. EUROSTATO duomenimis daugelio VREŠ BVP dalis, išleidžiama MTP, nesiekia 1,5 %
Centrinės ir Rytų Europos šalims, sprendžiančioms inovacijų politikos klausimus, būdingi tokie bruožai :
• Nacionalinės programos turi panašias skatinimo ir rėmimo priemones
• Nemažai šalių inovacijų skatinimą valstybės lygyje kuruoja specifinės valdžios institucijos – mokslo ir technologinės plėtros tarnybos, komitetai ir panašiai.
• Šalyse, kuriose nėra sukurtos institucijos, tiesiogai atsakingos už inovacijų plėtrą ( pvz. Mokslo ir Technologijų ministerija, taryba ir pan. ) tebevyksta funkcijų priešprieša tarp valstybinių institucijų, atsakingų už ūkį, ir institucijų, atsakingų už švietimą ir mokslą.
• Inovacinės programos ir projektai finansuojami konkurenciniu pagrindu
• Finansavimui pritraukiamos tiek valstybinės, tiek privačios lėšos.
• Įgivendinant programas, didelį koncentruojantį vaidmenį vaidina valstybės remiamos jungiančiosios grandys – infrastruktūriniai daliniai ( parkai, inkubatoriai ) bei konsultacinio pobūdžio inovacijų paramos paslaugų organizacijos ( inovacijų centrai, technologiniai centrai, specializuotos konsultatinės kompanijos, lavinimo įstaigos ir pan. )
1.2 INOVACIJŲ PROGRAMOS SIEKIAI
Deja, mokslo ir gamybos ryšių vystymasis Lietuvoje neįgauna reikimo pagreičio. Tai sąlygoja nepakankami valstybiniai instituciniai mechanizmai bei finansai. Kaip labai svarbų ir pozityvų žingsnį šių problemų sprendimo linkme reikėtų paminėti inovacijų versle programą, patvirtintą LR Vyriausybės 2000 m. Pagrindinius šios programos siekius galima apibūditi taip :