Inovacijų plėtra stojant i es
5 (100%) 1 vote

Inovacijų plėtra stojant i es

TURINYS

ĮVADAS 2

1. INOVACIJŲ PROGRAMOS 3

1.1INOVACIJŲ PROGRAMŲ BRUOŽAI 4

1.2 INOVACIJŲ PROGRAMOS SIEKIAI 5

2.INOVACIJŲ CENTRŲ REIKŠMĖ INTEGRUOJANTIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ 7

IŠVADOS 11

LITERATŪRA 12

PRIEDAI 14

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas Šiandien jau niekas neabejoja , kad Lietuvos , kaip mažos ir gamtiniais ištekliais neturtingos valstybės , ateitis – intelektualus potencialas ir modernių technologijų tobulinimas bei mokslo naujovių diegimas. Tik žmogiškieji resursai ir jų pagrindu kuriami nauji informacinio ir technologinio pobūdžio produktai gali suteikti Lietuvai išskirtinio konkurencinio pranašumo globalinėje rinkoje.

Komunikacijų technologijos iš esmės keičia valdymą valstybėje ir visuomenėje, įskaitant vyriausybės paslaugų teikimą, administracinius procesus, demokratinių institucijų pobūdį, privataus sekroriaus vaidmenį, santykius tarp piliečių ir valstybės, taip pat valdymą informacijos tinklais apipintoje ekonomikoje. Iš tiesų, valstybės vaidmuo labai pakito nuo sovietinių laikų įvairiose sferose, o ypač mokslinių tyrimų srityje. Dabar vis greičiau plinta tiesioginiai ryšiai tarp mokslinių labaratorijų ir pramonės įmonių. Galima tik pasidžiaugti, kad dauguma mokslininkų atliekamų tyrimų yra finansuojami privačių pramonės įmonių lėšomis. Tačiau kasmet mažėjant valstybiniams užsakymams, vis daugiau sunkumų patiria tie mokslininkai, kurie labaiau orientuojasi į fundamentaliuosius, o ne į taikomuosius tyrimus. Šiandien nepakanka labaratorijose spręsti aktualias mokslines problemas. Būtina įsiklausyti į praktikų nuomonę ir glaudžiai bendradarbiauti, idant labaratorijose kuriamos naujovės neužsigulėtų lentynose, o būtų efektyviai diegiamos pramonėje.

Tyrimo objektas – inovacijų plėtra

Tyrimo tikslas – išnagrinėti inovacijų politikos orientuotos į Europos Sąjungą sunkumus ir programas

1. INOVACIJŲ PROGRAMOS

1.1INOVACIJŲ PROGRAMŲ BRUOŽAI

Šiuo metu Lietuva yra aktyviai įtraukta į Vidurio ir Rytų Europos šalyse ( VREŠ) sparčiai vykstančius sudėtingus transformacijos į rinkos ekonomiką, integracijos į Europos erdvę procesus bei ekonomikos globalizaciją. Tai verčia spresti daugelį netradicinių uždavinių, betarpiškai susijusių su inovaciniais procesais.

Turbūt neverta diskutuoti, kad inovacinės veiklos plėtojimas ir aktyvinimas leidžia įvairiapusiškai modernizuoti gamybos bei paslaugų tiekimo strukūras, tobulinti kuriamus produktus bei naudojamas technologijas, didinti jų tarptautinį konkurencingumą, kuris yra vienas iš svarbiausių šalies ekonomikos plėtros veiksnių.

Tačiau konkurencingumo įmonėse didinimas bei naujų technologinių sprendimų kūrimas ir pritaikymas rinkoje yra sunkiai įmanomas be palankios valstybės reguliavimo ir skatinimo bei rėmimo sistemos.

Dešimties Vidurio ir Rytų Europos šalių, naujų Europos Sąjungos ( ES ) narių technologijų ir inovacijų skirtumai lyginant su senosiomis ES šalių narėmis yra panašūs į ekonominius skirtumus tarp šių šalių. Vienas pagrindinių rodiklių, nusakančių skiriamą dėmesį ir išsivystimo lygį, yra šiai sričiai skiriamas finansavimas. EUROSTATO duomenimis daugelio VREŠ BVP dalis, išleidžiama MTP, nesiekia 1,5 %

Centrinės ir Rytų Europos šalims, sprendžiančioms inovacijų politikos klausimus, būdingi tokie bruožai :

• Nacionalinės programos turi panašias skatinimo ir rėmimo priemones

• Nemažai šalių inovacijų skatinimą valstybės lygyje kuruoja specifinės valdžios institucijos – mokslo ir technologinės plėtros tarnybos, komitetai ir panašiai.

• Šalyse, kuriose nėra sukurtos institucijos, tiesiogai atsakingos už inovacijų plėtrą ( pvz. Mokslo ir Technologijų ministerija, taryba ir pan. ) tebevyksta funkcijų priešprieša tarp valstybinių institucijų, atsakingų už ūkį, ir institucijų, atsakingų už švietimą ir mokslą.

• Inovacinės programos ir projektai finansuojami konkurenciniu pagrindu

• Finansavimui pritraukiamos tiek valstybinės, tiek privačios lėšos.

• Įgivendinant programas, didelį koncentruojantį vaidmenį vaidina valstybės remiamos jungiančiosios grandys – infrastruktūriniai daliniai ( parkai, inkubatoriai ) bei konsultacinio pobūdžio inovacijų paramos paslaugų organizacijos ( inovacijų centrai, technologiniai centrai, specializuotos konsultatinės kompanijos, lavinimo įstaigos ir pan. )

1.2 INOVACIJŲ PROGRAMOS SIEKIAI

Deja, mokslo ir gamybos ryšių vystymasis Lietuvoje neįgauna reikimo pagreičio. Tai sąlygoja nepakankami valstybiniai instituciniai mechanizmai bei finansai. Kaip labai svarbų ir pozityvų žingsnį šių problemų sprendimo linkme reikėtų paminėti inovacijų versle programą, patvirtintą LR Vyriausybės 2000 m. Pagrindinius šios programos siekius galima apibūditi taip :

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 635 žodžiai iš 2047 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.