Inovacijų reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje
5 (100%) 1 vote

Inovacijų reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje

Inovacijų valdymo referatas

INOVACIJŲ REIKŠMĖ ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE

TURINYS

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………………………. 3

1. Inovacija ir inovacijų klasifikacija …………………………………………………………………………………… 4

2. Inovacijų reikšmė …………………………………………………………………………………………………………….. 7

2.1. Makroekonominė ir mikroekonominė inovacijų reikšmė ……………………………………………. 7



2.2. Inovacijų svarba politikai ir administravimui ……………………………………………………………. 9

3. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu. Tendencijos ES ………………………………….. 11

3.1. Inovacijų plėtros ypatybės Lietuvoje ……………………………………………………………………… 15

3.2. Kas neveikia, kuriant „aukštąsias technologijas“ ……………………………………………………… 15

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ………………………………………………………………………………………………… 17

LITERATŪRA …………………………………………………………………………………………………………………….. 18

Į V A D A S

Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos neatskiriamos nuo pasaulio ekonomikos raidos tendencijų. Šiandien Lietuvai, tapusiai globalios ekonomikos dalimi, tiesiogiai įtaką daro pasaulio ir Europos ekonomikos pokyčiai. Pasaulio ekonomika vystosi cikliškai. Šiuo metu pastebimi kai kurie globalinės ekonomikos recesijos požymiai. Pastarieji dešimtmečiai pasižymi ypač dideliais globalizacijos tempais, konkurencijos didėjimu, inovacijų ir naujų technologijų plėtra.

Inovacijų ir naujų technologijų atsiradimo situacijai Lietuvoje įtakos turi tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Prie pagrindinių išorinių veiksnių priskirtini ekonomikos globalizacija, ES plėtra ir Lietuvos integracija į ES bei jos bendrą rinką, auganti konkurencija. Visuotinai pripažįstama, kad būtent inovacijos ir sėkmingas jų įgyvendinimas yra varančioji jėga, sąlygojanti nuolatinį ekonomikos augimą. Inovacijų vystymasis skatina visuomenės perėjimą į poindustrinę stadiją.

Inovacijos yra gyvybiškai būtinos daugeliui įmonių, siekiančių augti ir išsilaikyti rinkoje. Verslo augimo, pelningumo ir ilgo gyvavimo pagrindas yra sugebėjimas pateikti rinkai naujus produktus ir paslaugas, tuo pačiu skverbiantis į naujas rinkas.

Šiandieniniam verslui inovacijos yra ypatingai svarbios dėl keleto priežasčių. Šiais laikas apie naujas tendencijas, idėjas ir produktus vartotojai sužino greičiau, negu bet kada anksčiau dėl sparčios pasaulinių rinkų liberalizacijos ir žymiai tobulesnių transporto ir komunikavimo priemonių. Mokslo ir technikos pažanga taip pat suteikia įmonėms daug naujų galimybių savo konkurenciniam pranašumui įtvirtinti. Paslaugų sektorius, kuris išsivysčiusiose šalyse sudaro iki 70% BVP, reikalauja vis daugiau naujų technologijų. Pagaliau, poreikis inovacijoms didėja ir dėl vis griežtėjančių aplinkos apsaugos reikalavimų.

Lietuva integruojasi į ES, todėl Lietuvos verslo įmonės, užmegzdamos verslo ryšius su Europos Sąjungos ir kitų šalių kompanijomis, susiduria su reikalavimu turėti įdiegtas ir sertifikuotas ISO 9000 kokybės, ISO 14000 aplinkos apsaugos ir kitas vadybos sistemas.

Šio darbo tikslas – apžvelgti inovacijų atsiradimą, jų vietą ir vaidmenį, veiklos formas, jų reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje, apžvelgti tendencijas Europoje ir akcentuoti tai, kas labiausiai aktualu Lietuvai. Darbe bus aptarta inovacijų, inovatyvumo reikšmė įvairiose visuomenės gyvavimo srityse: makroekonominė ir makroekonominė inovacijų reikšmė, jų svarba viešajam sektoriui – politikai ir administravimui, inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu, tendencijos Europos Sąjungoje ir kai kurios inovacijų plėtros ypatybės Lietuvoje.

1. INOVACIJA IR INOVACIJŲ KLASIFIKACIJA

Prieš pradedant nagrinėti inovacijų reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje reiktų apibrėžti kas tai yra inovacijos. Įvairūs šaltiniai siūlo įvairius inovacijų apibrėžimus. Vieni jų konkretesni, kiti – labai abstraktūs, bet visur pačia bendrąja prasme inovacijos suprantamos kaip naujų iki tol nebuvusių dalykų išradimas ir įdiegimas. Reikėtų trumpai pasakyti, kaip suvokiamas žodis „Naujas“, kad po to būtų galima susieti su žodžio „inovacija“ reikšme. P. Kulviecas teigia, kad žodžiu „naujovė“ pasakoma, kad pirmą kartą sukurtos ir panaudotos priemonės ar žmogaus veiklos būdas, kas patenkino visuomenės, žmonių poreikius arba tai buvo nukreipta tam, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą. Atitinkamai pagal visuomenės ir žmonių poreikių pobūdį naujovė gali reikšti naujus gaminius, naują šių gaminių technologiją, ekonominę, socialinę, organizacinę, valdymo ir pan. struktūrą ir žmonių tarpusavio sąveikos darbinėje veikloje mechanizmą (Kulviecas, 1991, p.7).

Inovacija – tai
verslininkiškos vadybos priemonė, kai pokyčiai yra naudojami kaip galimybė sukurti naujų verslų, produktų ir paslaugų, gauti daugiau pelno. Diegiant inovacijas ekonominiai ištekliai formuojami iš žemesnio produktyvumo lygio į aukštesnį, sukuriama naujų išteklių, užtikrinamas verslo institucijų ar net valstybių konkurencingumas pasauliniu lygiu (Drucker).

Pagal P. F. Drucker, inovacija – tai gebėjimas pastebėti pasikeitimą ir tinkamai jį panaudoti verslo sėkmei. Jis aprašo sistemingą inovaciją – nuoseklų tokių pasikeitimų ieškojimą ir išnaudojimą, kurią gali praktikuoti bet kuri bet kokio dydžio įmonė. Inovacija – tai veikla, kuriai nereikia jokio ypatingo talento ar įkvėpimo.

P. F. Drucker nurodo septynis inovacijų šaltinius. Toliau jie išvardyti nuo mažiausiai rizikingų iki rizikingiausių:

a) netikėta sėkmė ar nesėkmė;

b) neatitikimai tarp visuotinai priimto realybės modelio ir faktų;

c) esminio proceso, kuris priimamas kaip duotybė, neadekvatumas;

d) industrijos ar rinkos struktūros pokyčiai;

e) demografijos pasikeitimai;

f) suvokimo pasikeitimas;

g) naujos žinios.

Naujos žinios – taigi mokslinių tyrimų rezultatai, pagal šį sąrašą, yra pati rizikingiausia inovacijų galimybė. Lengviausiai inovacijos ateina ne iš mokslinių tyrimų, o iš pastabumo ir turimų žinių panaudojimo.

Pagal B. Melniką inovacija – tai funkcinė, iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seną pakeitimą nauju (2000).

Taigi į inovaciją galima pažiūrėti dviem aspektais: kaip į reiškinį ir kaip į procesą. Pirmu aspektu inovacija yra bet koks tikslinis pasikeitimas, orientuotas pakeisti tiriamo objekto būklę, turint tikslą tobulinti. Antru aspektu inovacija – tai procesas, apimantis tyrimą, rengimą, įvaldymą ir stabilų funkcionavimą, siekiant gauti tam tikrą efektą (Kulviecas, 1991, p.13).

Apžvelgus detaliau inovacijos sąvokas, būtina įvertinti inovacijų įvairovę bei šios įvairovės raiškos formas, išskiriamos svarbiausios klasifikacinės grupės:

1. Klasifikacija turinio prasme:

– produkto;

– technologinės;

– socialinės;

– kompleksinės.

2. Klasifikacija inovacijų įgyvendinimo lygio prasme:

– žmogus;

– įmonės;

– ūkio šaka;

– visuomenė ir valstybė;

– ekosistema;

– pasaulis.

3. Klasifikacija inovacijų įgyvendinimo masto prasme:

– vienkartinės;

– daugkartinės.

4. Klasifikacija inovacijų naujumo laipsnio prasme:

– radikalios;

– modifikuojančios.

5. Klasifikacija inovacijų organizacinių ypatybių prasme:

– vidaus organizacinės;

– tarporganizacinės.

6. Klasifikacija inovacijų pobūdžio prasme:

– kiekybinės;

– kokybinės. (Melnikas ir kt., 2000).

Pateikta klasifikacija tik „skaldo“ inovacijas į atskiras dalis (difuzija, paskleidimas). Klasifikavimas sudaro prielaidas formuoti inovacijų valdymo metodus. Tai patvirtina ir J. R. Breight atlikti tyrimai. Jis pažymi, kad naujos technikos ir technologijos panaudojimo didžiausias efektas pastebimas ne ten, kur ji pirmą kartą buvo panaudota, o inovacinė idėja dažniausiai duoda didesnį efektą tose sferose, apie kurias net nebuvo galvota idėjos formavimo momentu (difuzinė, sąlyginė, inovacinė). Tuo pačiu šis klasifikavimas padeda kompleksiškai suvokti ir įvertinti inovacijas kaip sistemą, turinčią kompleksinį pobūdį, bei sudaro prielaidas formuoti inovacijų valdymo metodus, taip pat numatyti tikslines nišas visuminėje inovacinėje veikloje.

Išsamiausią inovacinių procesų aprašymą yra pateikęs J. A. Schumpeter. Jis pirmą kartą ekonomikos plėtrą nagrinėjo atsižvelgdamas į „naujų kombinacijų“ problemas (inovacijų klausimus). J. A. Schumpeter išskyrė 5 ekonomikos plėtros procese ryškėjančius tipiškus pokyčius (Shumpeter, 1998; Балабанов, 2001): 1. Naujos technikos naudojimas, naujų technologinių procesų arba naujo gamybos aprūpinimo rinka (pirkimas/pardavimas) taikymas. 2. Naujų savybių turinčios produkcijos diegimas. 3. Naujų žaliavų naudojimas. 4. Pokyčiai organizuojant gamybą ir jos aprūpinimą materialiniais, techniniais dalykais. 5. Naujų realizavimo rinkų atsiradimas.

XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje J. A. Schumpeter jau įvedė terminą „inovacija“ ir triadą „išradimas-inovacija-imitacija“. J. A. Schumpeter inovacijas pradeda traktuoti kaip pokyčius, kurių tikslas yra naujų vartojimo prekių, naujų gamybos ir transporto priemonių, rinkų bei pramonės įmonių formų naudojimas. Pagal J. A. Schumpeter, inovacija yra pagrindinis pelno šaltinis: „Pelnas iš esmės yra naujų kombinacijų pasekmė“, „be plėtros nėra pelno, be pelno nėra plėtros“ (Shumpeter, 1998; Балабанов, 2001).

2. INOVACIJŲ REIKŠMĖ

Inovacijų pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas mažai kam kelia abejonių. Kiekvienas naujas išradimas, leidžiantis patobulinti ir pagerinti mus supančią aplinką iš pat pradžių sutinkamas labai optimistiškai. Bet kokia inovacija neša savyje tokias teigiamas pasekmes:

• leidžia plėsti, gerinti mokslinę bazę, kuri buvo naudota šiai inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;

• kyla mokslinių darbuotojų (inovacijos autorių) kvalifikacija ir didėja jų patirtis;

• bent kuriam laikui atkreipia visuomenes
inovacijos pagalba sprendžiamą ar išspręstą problemą (o dažniausiai, kaip rodo praktika, inovacijos vis dėlto problemų pilnai neišsprendžia, o jei ir išsprendžia, tai akivaizdžiau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios labiau užslėptos, problemos);

• inovacijos autorius atsiduria dėmesio centre, tokiu būdu skatinami kažką panašaus pasiekti ir kiti potencialūs inovacijų kūrėjai;

• sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui įvairias inovacijos įdiegimo stadijas vykdančių institucijų, tokiu būdu atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali iššaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejančiose (pavyzdžiui – organizacinėje, juridinėje) srityse.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visus šiuos privalumus turi dar neįdiegta, galbūt netgi dar juridiškai neįforminta inovacija. Inovacijos vertė nepalyginamai išauga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip bebūtų gaila, iki praktinio pritaikymo stadijos prieina tik labai nedidelė dalis inovacijų.

Praktiškai pritaikyta inovacija papildomai įgyja dar tokius privalumus:

• atneša firmai (įmonei, organizacijai) daugiau ar mažiau matomą ekonominę naudą;

• gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje), pažymėtina, kad be kartas nuo karto realizuojamų inovacinių sprendimų firma negali išsilaikyti ir įsitvirtinti rinkoje;

• inovacija, kaip taisyklė, neša savyje firmos tiekiamos produkcijos kokybės gerinimą ar kainos mažinimą, dėl ko išlošia galutinis vartotojas;

• paskatina kitų firmų-konkurentų inovacijų paiešką ir diegimą ir pan.

Inovacinė veikla yra esminis ekonominio augimo ir visuomeninės gerovės sėkmės kriterijus. Inovacijomis besiremianti pažanga skatina plėtoti verslo įmones, taip pat ištisus regionus ir nacijas. Ji persmelkia visuomenės kaitos procesus, vėl paskatindama naujas inovacijas (Burmester V., 1999).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1565 žodžiai iš 5216 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.