Inovacijų vadybos apie alternatyviuosius energijos šaltinius
5 (100%) 1 vote

Inovacijų vadybos apie alternatyviuosius energijos šaltinius

1. ĮVADAS.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra reikšmingi sprendžiant energetinių išteklių problemas ne tik dabar, bet ir ateityje. Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, ne tik mažiau reikia iškastinio kuro, bet ir sprendžiama labai aktuali aplinkos taršos mažinimo problema.

Visa šiuolaikinės civilizacijos didybė – prekių įvairovė ir gausa, transporto ir ryšių priemonės, kosmoso užkariavimas, galimybė daugeliui žmonių užsiimti mokslu ir t.t. – tai vis milžiniško energijos kiekio gamybos ir vartojimo pasekmė.

Žmonės, gyvendami ne Saulės energija, kaip augalai ir gyvūnai, eikvoja tas angliavandenilių atsargas (naftą, dujas, anglis, skalūnus), kurias biosfera sukaupė per šimtus milijonų metų. Gausiai eikvojamos neatsikuriančiosios atsargos, žmonių likimas priklauso nuo to srauto, kuriuo šios atsargos išgaunamos iš Žemės gelmių į jos paviršių. “ Ir jeigu vieną kartą jis baigsis, jeigu naftos ir dujų atsargos išseks, tai kartu su tuo sustos automobiliai ir lėktuvai, traukiniai, gamyklos, nutruks energijos tiekimas ir iškils visos su tuo susijusios bėdos. Sustos ne tik pramonės gamyba, bet ir kris žemės ūkio produkcija, nes ir jis aprūpinamas dirbtine energija, kuria varomos žemės ūkio mašinos, gaminamos trąšos ir t.t.“ [4]

Senkančios angliavandenilinio kuro atsargos ilgainiui gali būti pakeistos branduoliniu kuru, jau veikia greitųjų neutronų reaktoriai, jau atsiranda valdoma termobranduolinė reakcija. „O visa tai reiškia neribotą energijos išteklių atsiradimą – tada žmonija visada galės gaminti energijos tiek, kiek jai jos reikės“ [4].

Žemė iš Saulės gauna nepaprastai daug energijos ir kartu išsaugo kone pastovią temperatūrą, todėl beveik tiek pat energijos Žemė išspinduliuoja atgal į kosmosą. Tai turi būti subalansuota, kitu atveju sistema netektų pusiausvyros. Tada Žemė arba įkaistų, arba užšaltų ir virstų planeta be gyvybės.

Tačiau ta pusiausvyra nėra visiškai tiksli, nes taip būtų jei planeta be gyvybės. „ Juk Žemėje yra gyvybė, augalai, kurie Saulės energijos dėka kuria gyvąją materiją, esančią amžinoje apykaitoje. Taigi ne visa iš Saulės gauta energija grįžta atgal į kosmosą. Dalis jos palaidojama Žemės gelmėse“ [4]. Naftos, dujų atsargos sudaro tą Saulės energijos dalį, kuri nebuvo grąžinta atgal į kosmosą.

Gyvybės žemėje atsiradimas, visa evoliucija tai ir yra , tos pusiausvyros disbalansas, ir šis disbalansas gali duoti žmonijai labai didelių pavojingų pasekmių.

Planetos šilumos pusiausvyros pasikeitimas jau vyksta, žmonija vartoja vis daugiau ir daugiau energijos, kurią praeityje sukūrė biosfera. „Kaipgi keičiasi Žemės šilumos balansas? Ogi taip, kad dirbtinė energija išsisklaido ir kaitina Žemę, jos litosferą, hidrosferą ir atmosferą. Kad ir koks mažas šis dirbtinės energijos išmetimas į Žemės šilumos balansą, kaupdamasis jis būtinai turės padidinti Žemės temperatūrą. Kol gaminami energijos kiekiai dar matuojami šimtosiomis Saulės energijos srauto dalimis, į klimato pašiltėjimą galima ir nekreipti dėmesio. Tačiau energijos gamyba greitai auga. Ji padvigubėja kas 15 metų. Ir netoli tas laikas, kai ji pradės rimtai veikti Žemės šilumos balanso struktūrą‘ [4].

Problema yra tame, kad bet kuriuo būdu pagaminta energija – ir šiluminių elektrinių, ir termobranduolinės sintezės. Vien Saulės energijos vartojimas (ir tai su tam tikrais apribojimais) nekeičia Žemės šilumos balanso.

Žemės vidutinės temperatūros padidėjimas 4-5oC jau gresia žmonijai ekologijos krize. Civilizacija gali egzistuoti tik labai siaurame temperatūros diapazone. Jeigu planetos vidutinė temperatūra nukristų 3-4oC, naujo ledynmečio neišvengtume ir gyventi būtų įmanoma tik siauroje pusiaujo juostoje. Vidutinei temperatūrai pakilus 4-5oC, pradėtų tirpti ledynai, vandenynų vandens lygis pakiltų dešimtis metrų ir užlietų derlingiausias planetos lygumas. Žinoma, šis procesas truktų ilgai – kelis šimtus metų. Vis dėlto jo išvengti nepavyktų. Dar pavojingiau būtų, jei dėl atšilimo pasikeistų visas atmosferos cirkuliacijos pobūdis ir didžioji dalis neužlietų žemių taptų sausringa pusdykume. Energetikos galios augimas – ne tik gėris, ja reikia mokėti naudotis. Žmogus yra neatskiriamas nuo savo aplinkos.

Dabar energijos vartojimas gali būti tenkinamas tik deginant organinį kurą (anglis, naftą, dujas), naudojant hidroenergiją ir branduolinę energiją. Tačiau, kaip pažymima daugelyje leidinių ir konferencijų, organinis kuras apie 2020 m. tik iš dalies tenkins pasaulio energijos poreikius. Kita dalis energijos poreikių galės būti patenkinta iš kitų energijos šaltinių (įskaitant ir netradicinius atsikuriančiuosius), kurie šiuo metu tyrinėjami ir prireikus galėtų būti panaudoti. Be to, būtina pasakyti, kaip šiluminės ir atominės elektrinės bei didžiosios hidroelektrinės (HE) neigiamai veikia aplinką (pirmiausia atmosferą, vandens telkinius, žemės išteklius).

Hidroelektrinė (HE) – tradicinis atsikuriantis energijos šaltinis, pasižymintis svarbiais privalumais (maža elektros energijos gamybos savikaina, didelis manevringumas, kompleksinis vandens išteklių naudojimas ir t.t.). Tačiau hidroenergijos ištekliai yra riboti ir, netgi visiškai panaudojus techninius išteklius, negalės
patenkinti elektros energijos poreikių ateityje, be to, didelės HE kartais neigiamai veikia aplinką, ypač žemės išteklius, jeigu nesiimama reikiamų priemonių. Sakykime Lietuvoje visiškai panaudojus visus hidroenergijos išteklius būtų galima patenkinti tik 15-20 proc. dabartinių elektros energijos poreikių. Tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia protingai naudoti.

Didelio masto atominės energijos naudojimas pasaulyje taip pat ribotas, nes ekonomiškai tikslingos naudoti urano atsargos Žemės gelmėse turėtų būti išsemtos. Be to, atominė elektrinė 2-3 kartus daugiau negu šiluminės elektrinės teršia vandens telkinius-aušintuvus, o radioaktyviosios taršos pavojus kelia sunkiai sprendžiamą problemą ne vienai kartai.

Atominės energetikos objektų statyba reikalauja didžiausio meistriškumo, tiksliausio technologinių ir ekologijos normų vykdymo, geriausios visų darbų kokybės, o tai labai pabrangina jų statybą. Tačiau ir laikantis visų saugumo reikalavimų įvairių šalių atominėse elektrinėse užregistruojama daug nemažų avarijų ir incidentų. Svarbiausios to priežastys – technikos gedimai ir personalo klaidos. Baisiausia avarija, kokią tik galima įsivaizduoti, įvyko Černobylio atominėje elektrinėje.

Tačiau branduolinė energetika toliau bus plėtojama Vakarų Europoje, Japonijoje ir kitur. Pagal pasaulio energetikos konferencijų prognozes, elektros energijos gamyba atominės elektrinės toliau didės. Sparčiausiai atominės elektrinės plėtosis besivystančiose šalyse, pirmiausia Indijoje ir Brazilijoje.

Galima daryti išvada, kad vietoj atominių ir termofikacinių elektrinių būtų plėtojama alternatyvi netradicinė energetika: taikomos kuro ir energijos taupymo priemonės, rekonstruojamos ir plačiau naudojamos mažosios termofikacinės elektrinės, panaudojami antriniai energijos ištekliai, atsikuriantieji energijos šaltiniai. Ir vis dėlto branduolinė energetika tikriausiai plėsis ir XXI a., tačiau ji turės remtis saugesniais reaktoriais. Atominės energetikos specialistams keliamas idealas – sukurti 100 proc. tikimybės saugumo reaktorių.

Būti žinoti, kad šiluminė, atominė ir termobranduolinė energetika yra Saulės energiją papildanti energija, galinti sukelti aplinkos perkaitinimą ir visas iš to išplaukiančias globalines pasekmes, apie kurias jau kalbėjome.

Tolesnė ekstensyvi energetikos plėtra negalima ir dėl ribotų energijos išteklių, jų netolygaus pasiskirstymo, vis didesnės neigiamos įtakos aplinkai, reikalaujamų milžiniškų kapitalo investicijų. Bendras visų elektrinių galingumas pasaulyje jau yra lyginamas su gamtos reiškinių galia. Sakysime planetoje oro masės srovių vidutinė galia yra 25-35 mlrd. KW, uraganų – 30-40 mlrd. KW, jūrų potvynių – 2-4 mlrd. kW ir t.t.

Iš to išvada, kad reikia kuo daugiau naudoti Saulės energijos nepapildančių natūralių energijos šaltinių – upių, vėjo, Saulės, geoterminę, vandenynų – energiją. Sakoma, kad naudojant daugiau negu 0,1 proc. į Žemę krintančios Saulės energijos galios (o tai sudaro apie 100 mlrd. KW), „Žemė gerokai atšiltų, išnyktų klimato zonos, neigiamai būtų paveikta visa biosfera. Taip pat teigiama, kad kitų šaltinių papildoma energija taip pat neturi būti didesnė kaip 0,1 proc. Saulės energijos, o bendra dirbtinės energijos galia neturi būti didesnė kaip 200-300 mlrd. KW. Taigi energijos gamybos galios Žemėje riba pagal ekologijos sąlygas yra ribota 100 mlrd. KW pagal papildomą ir 100 mlrd. KW pagal nepapildomą energijos galios rūšį“ [4].

Atsikuriantieji energijos šaltiniai sąlyginai skirstomi į 2 grupes: tradicinius (hidroenergija, mediena, durpės, geotermija, skalūnai) ir netradicinius, naujus (Saulės, vėjo, potvynių-atoslūgių ir bangų, ne miško biomasės, bituminių smiltainių). 1980 m. tradiciniai atsikuriantieji energijos šaltiniai sudarė net 98 proc. visų atsikuriančiųjų šaltinių (iš jų hidroenergijai ir medienai teko 91 proc.), o ateityje, tarkime 2010 m., tikimasi, jog ši dalis gerokai sumažės ir sudarys 75-80 proc. (hidroenergija ir mediena apie 70 proc.). Žinoma, naujieji atsikuriantieji šaltiniai turėtų plėtotis greičiau negu tradiciniai – jų dalis išaugtų nuo 2 proc. 1980 m. iki 20-250 proc. 2010 metais. Svarbiausias vaidmuo tektų Saulės, geoterminei, vėjo ir ne miško biomasės energijai.

„Remiantis atlikta trumpa įvairių energijos šaltinių perspektyvinio naudojimo analize, galima daryti išvadą apie būtinybę ateityje įtraukti į kuro ir energijos balansą, ypač mūsų šalies, visų atsikuriančiųjų (tradicinių ir netradicinių) energijos šaltinių naudojimą. Vis dėlto daugiau dėmesio turi būti skiriama netradiciniams energijos šaltiniams, nes tradiciniai jau yra technologiškai gerai panaudojami“ [4].

1994 m. Madrido deklaracija reikalauja, kad Europos Sąjungos šalyse (į ją mes einame) 2010 m. iš atsikuriančiųjų energijos šaltinių turi būti gaminama iki 15 proc. visos elektros energijos. Be jokios abejonės, Lietuvoje tikslinga pirmiausia panaudoti ekonomiškai efektyvius hidroenergijos išteklius, kurie vertinami daugiau kaip 2 mlrd. KWh per metus

Kalbant apie atsikuriančiųjų energijos išteklių geresnį panaudojimą būtina pažymėti, kad ankstesnės MIREK optimistinės prognozės apie netradicinių atsikuriančiųjų išteklių indėlį į energijos balansą pasaulyje
2000 m. – 10 proc.) gerokai sumažėjo.

Šiuo metu dauguma energetikos specialistų sutaria, kad energetikos plėtra turi eiti kompleksinio įvairių energijos šaltinių panaudojimo keliu, papildant vieniems kitus priklausomai nuo ekonominių ir ekologinių sąlygų. Tik šiuolaikinio kuro ir energijos balanso struktūros optimizavimas, įvertinant visas technines ir ekonomines, ekologines ir socialines sąlygas, padės nustatyti įvairių energijos šaltinių sudėtį ir santykį energetinėse sistemose, išskirti prioritetines kryptis dabar ir ateityje. Gerinti energijos šaltinių struktūrą reikia atsižvelgus į gamybos technologijos tobulinimą ir alternatyviuosius energijos šaltinius. Be to, šis procesas visą laiką turi būti tobulinamas geriau įvertinant ekologijos reikalavimus. Ekologijos reikalavimas – keisti žmonių veiklos vertinimo kriterijus gamtos apsaugos naudai.

Kalbant apie Lietuvos energetikos strategiją, galima teigti, kad tik kompleksiškai su vyraujančia branduoline energetika atsikuriantieji energijos šaltiniai, pirmiausia hidroenergija, sudarys rimtą alternatyvą organinio kuro energetikai ir gamtos apsaugai ateityje. Tokia turėtų būti svarbiausia Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos energetikos plėtotės kryptis. Dideles hidroelektrines ant didžiųjų upių – Nemuno ir Neries – statyti yra efektyviau nei mažas, tačiau sudėtingesni iškyla gamtosaugos reikalavimai. Turbūt galima sakyti, kad klausimas yra ne tas – ar statyti hidroelektrines Lietuvoje, o tas – kokias gamtosaugos priemones būtina įgyvendinti ir kiek jos kainuotų.

2. ALTERNATYVIEJI ENERGIJOS ŠALTINIAI.

Šiuo metu energetikoje pagrindiniai pirminės energijos šaltiniai yra iškasamas organinis ir branduolinis kuras, bet vis labiau ryškėja tokio kuro naudojimo neigiamos pasekmės:

• vis didėja aplinkos užterštumas;

• yra priklausomybė nuo kuro importo;

• mažėja lengvai gaunamo kuro, kaip nafta, dujos, aukštos kokybės akmens anglis, resursai.

Visame pasaulyje vis didesnis dėmesys ir pastangos telkiamos į atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimo galimybes . Lietuvai siekiant narystės ES, būtina atsižvelgti į ES keliamus reikalavimus savo narėms. Planuodamos energetikos ir aplinkosaugos raidą, ES valstybės numato, kad 2010 m. AEI sudarys ne mažiau kaip 12 % jų pirminės energijos poreikių. Energijos taupymas ir efektyvus energijos išteklių panaudojimas, gamintojų bei vartotojų švietimas ir skatinimas efektyviai naudoti vietinius ir atsinaujinančius išteklius yra pagrindiniai efektyvios energetikos politikos tikslai, apibrėžti LR Energetikos įstatyme ir nacionalinėje energetikos strategijoje (NES) .

Angliarūgštės, sieros junginių, azoto oksidų, angliavandenilių, kietų dalelių sklaida lydi organinio kuro deginimą, o branduolinį kurą – radioaktyvios atliekos. Daugelio pasaulio valstybių atstovai, siekdami sumažinti globalinį klimato šilimą, Kioto susitikime 1997 m. gruodžio mėn. pasirašė Bendrosios klimato kaitos konvencijos protokolą dėl „šiltnamio“ dujų (angliarūgštės, metano, fluoro ir kt. junginių) sklaidos mažinimo. Europos Sąjunga numato 2008-2012 m. 8 proc. sumažinti šią sklaidą, lyginant su 1990 m. lygiu.

Šiuo metu aštuoniose šalyse yra 81 proc. pasaulio naftos išteklių, šešiose – 70 proc. pasaulio gamtinių dujų ir aštuoniose – 89 proc. akmens anglies resursų.

Žinomų energetinių žaliavų išteklių ir gamybos santykis 1992 m. buvo:

1) naftos: Vakarų Europoje – 10, Šiaurės Amerikoje – 25, Vidurio Rytuose – 100 metų;

2) dujų: Rusijoje ir OPEC šalyse – 65 metai;

3) akmens anglies: pasaulyje – 200 metų.

Iškasamų energetinių išteklių kainos lėtai, bet nuolatos kyla. Be to, galimas tradicinės energetikos kainų šuolis, jei bus įvertintos išorinės išlaidos siekiant kompensuoti daromą įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, žemės ir miškų ūkiui, žuvininkystės statinių susidėvėjimui.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai, tai energija, kurios naudojimas nedidina CO2 emisijų t.y.;

– Saulės energija;

– Geoterminė energija;

– Vėjo energija;

– Hidroenergija;

– Energija iš biodujų;

– Energija gaunama,deginant medžio atliekas , šiaudus , municipalines šiukšles .

Nėra energijos šaltinių, kurie visiškai neveiktų aplinkos. Tačiau atsinaujinančių energijos šaltinių neigiama įtaka aplinkai yra gerokai mažesnė, negu naudojant iškasamą organinį kurą. Sakysim, gaminant elektros energiją hidroelektrinėse, vėjo ar fotoelektrinėse jėgainėse bendroji kenksmingų medžiagų sklaida yra 112-140 kartų mažesnė negu elektrinėse, naudojančiose netgi tokį švarų kurą, kaip gamtinės dujos. Biomasė yra apie 80 kartų švaresnis kuras negu akmens anglis.

Dėl šių aplinkybių būti atkreipti dėmesį į atsinaujinančius energijos šaltinius. Pirminė atsinaujinanti energija atsiranda vykstant procesams Saulėje, Žemės gelmėse bei esant gravitacinei Saulės, Žemės ir Mėnulio sąveikai. Taigi yra trys pirminiai atsinaujinančios energijos šaltiniai: Saulės energija, geoterminė energija (naudojama geoterminėse jėgainėse) ir gravitacinė energija (naudojama potvynių – atoslūgių elektrinėse).

Energetiniu požiūriu reikšmingiausia yra Saulės energija. Saulės spinduliuotės galia, pasiekianti Žemę, sudaro apie 173000 TW. Ji apie 13 tūkstančių kartų viršija
kasmetinę žmonijos sunaudojamos energijos ekvivalentinę galią ir yra apie 160 kartų didesnė už visus žinomus iškasamojo kuro resursus. 47 proc. Žemę pasiekiančios Saulės energijos tenka orui, žemei ir vandenynams šildyti, apie 23 proc. sunaudojama hidrologiniam ciklui (garinimui ir krituliams), apie 1 proc. tenka fotosintezės procesams ir 1 proc. – konvekciniams procesams (vėjui, bangoms, srovėms). Apie 30 proc. Saulės energijos atsispindi nuo Žemės į kosminę erdvę.

Saulės energija konvertuojama į naudojamąją tiesiogiai, netiesiogiai (per kitas energijos formas) ir fotosintezės procese. Saulės energijos naudojimas energetinėms reikmėms apima labai platų galimybių spektrą nuo konversijos į šiluminę energiją, elektros energiją, degalus mobiliai technikai iki tokio švaraus kuro kaip vandenilis.

JAV Energijos departamento 1996m. prognozuotos palyginamosios įvairių energijų kainos USD/kWh pateiktos lentelėje:

Metai Anglis Biomasė Vėjas Geotermija Fotoelektra Kolektoriai Hidro

1995 0,054 0,085 0,053 0,052 0,218 0,105 0,082

1996 0,054 0,084 0,051 0,049 0,207 0,101 0,082

1997 0,054 0,083 0,048 0,047 0,196 0,097 0,082

1998 0,054 0,082 0,046 0,045 0,185 0,095 0,082

1999 0,054 0,082 0,043 0,042 0,175 0,090 0,082

2000 0,054 0,081 0,041 0,040 0,164 0,086 0,082

2001 0,054 0,080 0,040 0,040 0,157 0,085 0,082

2002 0,054 0,079 0,040 0,039 0,151 0,084 0,082

2003 0,054 0,077 0,040 0,039 0,144 0,083 0,082

2004 0,054 0,076 0,039 0,039 0,137 0,082 0,082

2005 0,054 0,075 0,039 0,038 0,131 0,081 0,082

2006 0,054 0,075 0,038 0,038 0,121 0,081 0,082

2007 0,054 0,074 0,037 0,038 0,113 0,081 0,082

2008 0,054 0,073 0,036 0,037 0,105 0,081 0,082

2009 0,054 0,073 0,036 0,037 0,096 0,081 0,082

2010 0,054 0,072 0,035 0,037 0,087 0,081 0,082

Iš visų šiuo metu žinomų atsinaujinančių energijos išteklių, vėjo energetika Pasaulyje turi didžiausius plėtojimosi tempus. Tuo tarpu Lietuvoje yra paplitusi nuomonė, kad ši energetikos sritis nėra perspektyvi, todėl neverta jai skirti dėmesio.

2.1. SAULĖS ENERGIJA .

2.1.1 IŠTEKLIAI IR JŲ PANAUDOJIMAS

Vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą mokslo tyrimų programą „Saulė ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai žemės ūkiui“ (1996-1999m.), pasinaudojus Lietuvos hidrometeorologinių stočių ilgalaikiais saulėtų valandų skaičiaus stebėjimais, suradus koreliaciją tarp šio skaičiaus ir patenkančios į žemę saulės spindulinės energijos, 1998m. preliminariai buvo nustatytas saulės spindulinės energijos potencialas Lietuvoje.

Nors Lietuva yra tarp 540 – 560 šiaurės platumos, įvairiose Lietuvos vietovėse į įvairiai orientuotą kvadratinio metro plokštumą per metus patenka saulės energijos (kWh/m2 ):

Eil.

Nr. Vietovė Plokštuma

statmena spinduliams Horizontali

plokštuma Rytų

kryptis Pietryčių

kryptis Pietų

kryptis Pietvakarių

kryptis Vakarų kryptis

1. Šilutė 1141 1029 676 804 825 790 650

2. Nida 1439 1042 684 811 832 797 658

3. Kaunas 1354 976 644 774 801 762 620

4. Vilnius 1306 939 622 754 783 744 599

5. Telšiai 1407 1018 669 798 820 784 648

6. Šiauliai 1380 996 631 786 810 773 631

7. Klaipėda 1402 1013 666 795 818 782 641

8. Vėžaičiai 1369 988 651 781 806 769 626

9. Utena 1316 946 626 757 786 746 603

10. Biržai 1290 926 614 746 777 736 591

11. Dotnuva 1370 989 652 782 807 770 627

12. Dūkštas 1305 938 621 752 783 742 598

13. Kybartai 1405 1015 670 795 818 784 643

14. Lazdijai 1411 1021 671 799 821 786 645

15. Varėna 1307 939 622 753 787 742 599

Vidutiniškai Lietuvoje patenka ~1000 kWh/m2 metus saulės energijos.

Lietuvos teritorija apima 65 200 km2 plotą. Per metus į Lietuvos teritoriją patenka 6,54.1013 kWh saulės energijos. Apie ~150 km2 (0,3% Lietuvos ploto) užima namų stogai, kurie be nuostolio aplinkai gali būti panaudoti saulės jėgainėms įrengti. Į juos per metus patenka 1,5.1011 kWh saulės spindulinės energijos. Patenkančios į žemės paviršių saulės spindulinės energijos kiekis kinta priklausomai nuo metų, paros laiko ir meteorologinių sąlygų. Sezoninis saulės energijos kitimas Kauno hidrometeorologijos stotyje parodytas grafike:

Taip energija, patenkanti lapkričio, gruodžio, sausio mėnesiais, sudaro tik ~10% energijos, patenkančios gegužį, birželį, liepą. Naktį energija artima nuliui, stipriai apniūkusią dieną ji sudaro tik keliolika procentų nuo giedrią dieną patenkančios energijos. Šiuo metu saulės energija dar nėra komercinė, nes ji brangesnė už įprastinę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2764 žodžiai iš 8856 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.