Inovaciniu strategiju valdymas
5 (100%) 1 vote

Inovaciniu strategiju valdymas

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………….…3

I dalis. Įmonių inovacinių strategijų teorijų principai…………………….…4

1.1. Inovacijos ir inovacinės veiklos sąvokos…………………………..4

1.2. Inovacijų klasifikacija………………………………………………5

1.3. Inovacinės veiklos kompleksiškumas………………………………7

1.4. Ekonominis inovacijų vertinimas………………………………….7

1.5. Inovacinės veiklos valdymas………………………………………8

1.6. Didžiojo ir smulkiojo verslo įmonių inovaciniame procese įvertinimas……………………………………………………………….11

II dalis. UAB “Žemaitės“ inovacinis projektas………………….……..……13

2.1. UAB “Žemaitės“ pristatymas…………………………………….…13 2.2. Firmos išorinė ir vidinė aplinka……………….……………………14

2.3. Inovacinė idėja………………………………………………………16

2.4. Inovacinės idėjos įvertinimas…………………………………….…16

2.5. Inovacinės įdėjos diegimas …………………………………….…18

2.6. Investicijos……………………………………………….………….18

2.7. Inovacinio projekto įtaka firmos pelningumui……………..……….19

Išvados…………………………………………………………………………..20

Literatūros sąrašas………………………………………………………..…….21

Įvadas

Šiuo metu žodis “inovacija“ yra visuomenės dėmesio centre, jį nuolat vartoja politikai, mokslininkai,gamybininkai bei verslininkai susitikimų ir pasitarimų metu. Daugelis jų į inovacijas žvelgia kaip į naujų produktų ir paslaugų atsiradimo priežastį, sukuriant papildomas darbo vietas, pertvarkant pasenusias gamybos ir technologijų linijas bei organizacines struktūras. Toks didelis susidomėjimas nėra atsitiktinis, nes inovacijos yra vienas iš ilgalaikių įmonės konkurentabilumą lemiančių faktorių, kai įmonėje nuolat vyksta inovacinis procesas, savotiškas įmonės “paskiepimas“ inovacijomis.

Kaip žinia, vienas yra kalbėti susitikimų ir pasitarimų metu, ir visai kita, kai inovaciją bandoma diegti konkrečioje veikloje. Daugelis inovacijų taip ir lieka Platono idėjų pavidale, t.y. “amžinų ir nekintamų idėjų pasaulyje, o jų pažinimas – tik jų prisiminimas“. Tenka pastebėti, kad nedaugelis specialistų, kurie domisi inovacine veikla, gali aiškiai ir tiksliai suformuluoti inovacijų apibrėžimą, o ką jau šnekėti apie praktinį inovacijų pritaikymą konkrečioje įmonės veikloje. Inovacija visada yra aktualus reiškinys, turintis dinamišką prigimtį, dažnai konfrontuojantis su tuo, kas sena, ir griaunantis organizacijoje nusistovėjusias normas bei tradicijas.

Šio kursinio darbo tikslas – išnagrinėti inovacinė įmonės veiklą ir ją įvertinti.

Pirmoje šio darbo dalyje – pateikiu inovacijų bei strateginio valdymo teorinius principus.

Antroje – suformuojamas UAB“Žemaitės“ inovacinis projektas.

Atlikdama darbą rėmiausi realia UAB “Žemaitės” veikla, vadovų suteikta informacija, o taip pat teorine literatūra.

Šio darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

I dalis. Įmonių inovacinių strategijų teorijų principai

1.1. Inovacijos ir inovacinės veiklos sąvokos

Ieškant žodžio “inovacija“ kilmės,sugrįžtama atgal į istorijos gilumą, XV amžių. Šis

žodis yra kilęs iš Vidurio Prancūzijos teritorijoje tuo metu vartoto žodžio “inovacyon“,

kuris verčiant pažiodžiui reiškia “atnujinimas“ arba “naujo pavidalo suteikimas esančiam

daiktui“.

Inovacijos suvokiamos labai plačiai ir įvairiai. Bendru atveju galima teigti, kad inovacija – tai funkcinė, iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju. Inovacija gali būti laikoma idėja, veikla ar koks nors materialus objektas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupei ar organizacijai, kuri ji įgyvendina ar naudoja.

Norint nuodugniau pažinti inovaciją, reikia ją susieti su veiklos sąvoka. Galima teigti, kad veikla – tai specifinė žmonių aktyvaus požiūrio į tikrovę forma, pasižyminti veiksmų tikslingumu, kryptingumu ir nuostatomis į pertvarką. Kiekviena veikla turi savo tikslą, pasižymi savo priemonėmis bei rezultatu ir nusako veikimo procesą.

Todėl inovacinė veikla traktuotina kaip kryptingas inovacijų formavimas ir įgyvendinimas. Toks požiūris į inovacinę veiklą yra akceptuojamas įvairiuose literatūros šaltiniuose.

Pabrėžtina, kad svarbiausias kiekvienos veiklos, taip pat ir inovacinės, subjektas yra žmogus. Veiklos procese žmogus atsižvelgdamas į daikto prigimtį ir ypatybes, išmoksta jį valdyti, padaro savo veiklos matu ir objektu, kartu tenkindamas savo ir visuomenės poreikius. O poreikiai savo esme yra savotiškas pažangos katalizatorius.

Daugelyje mokslo darbų inovacinė veikla apibūdinama kaip ekonomikos intensyvinimo pagrindas, mokslinės techninės pažangos spartinimo, socialinės ir kultūrinės visuomenės sąlyga.

Galima teigti, kad vienintelė veikla, siejanti savyje kūrybą, mokslą ir verslininkystę, tai inovacinė
veikla. Jos dėka mokslo žinios transformuojamos į fizikinę realibę, keičiančia visuomenę. Todėl inovacinę veiklą tikslinga traktuoti kaip produktyviąją žmonių veiklą, nukreiptą į kokios nors sistemos perėjimą iš žemesnio lygio į aukštesnį. Šio perėjimo tikslas – tenkinti kintančius visuomenės poreikius.

Kintančių visuomenės poreikių įtaka inovacinei veiklai akivaizdžiai atsispindi B. Tžiss pateikiamoje inovacinės veiklos schemoje.

Iėjimas Įėjimas

Įėjimas

Išėjimas

1.pav. Inovacinės veiklos schema

Šiuo atveju inovacinė veikla suvokiama kaip mokslo ar techninių žinių perdavimas tiesiogiai į vartotojų poreikių tenkinimo sritį.

1.2. Inovacijų klasifikavimas

Atsižvelgiant į inovacijų įvairovę, tikslinga suformuoti universalų inovacijų klasifikacijos modelį, išskiriant galimas svarbiausias klasifikacines grupes:

1. Klasifikacija inovacijų turinio prasme:

• produkto; tokių inovacijų prasmė – naujų galutinių produktų

sukūrimas, gaminimas ir naudojimas,

• technologinės; tokių inovacijų prasmė – naujų technologijų sukūrimas

ir taikymas įvairiose veiklos srityse,

• socialinės; tokių inovacijų prasmė – naujų ekonominių, valdymo,

organizacinių ir kitų struktūrų bei formų sukūrimas ir diegimas įvairiose veiklos srityse,

• kompleksinės; tokių inovacijų prasmė – produktų, technologinių ir

socialinių inovacijų sintezuotas kompleksas.

2. Klasifikacija inovacijų įgyvendinimo lygio prasme:

 žmogus,

 įmonės, įstaigos ar institucijos tipo organizacija,

 ūkio šaka ar kita veikla pasižyminčio sektoriaus tipo organizacija,

 visuomenė ir valstybė,

 ekosistema,

 pasaulis.

3. Klasifikacija inovacijų įgyvendinimo masto prasme:

• vienkartinės; tokių inovacijų prasmė – jų įgyvendinimas vieną kartą,

• daugkartinės; tokių inovacijų prasmė – jų įgyvendinimas keletą ir daugiau kartų.

4. Klasifikacija inovacijų naujumo lygio prasme:

• radikalios; tokių inovacijų prasmė – iš principo naujų priemonių, skirtų tenkinti

naujus arba jau žinomus poreikius, kurie kokybiškai keičia visuomenės veiklos būdus, sukūrimas,

• modifikuojančios; tokių inovacijų prasmė – gerinimas ir papildymas; tobulėjimo

laidavimas esamomis priemonėmis, prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių.

5. Klasifikacija inovacijų organizacinių ypatybių prasme:

• vidaus organizacinės; tokių inovacijų prasmė – inovacijos įgyvendinamo proceso

(kūrimo, diegimo, vystymo) organizavimas tik vienoje organizacijoje,

• tarporganizacinės; tokių inovacijų prasmė – inovacijos įgyvendinimo proceso

atskirų funkcijų paskirstymas tarp įvairių organizacijų, pvz.: mokslinių tyrimo institutų, konstravimo biurų, įmonių ir kt.

6. Klasifikacija inovacijų pobūdžio prasme:

• kiekybinės; tokių inovacijų prasmė – našumo, gamybos apimčių ir t.t. didinimas

kiekybiniais aspektais,

• kokybinės; tokių inovacijų prasmė – gamybos, valdymo ir t.t. kokybės

gerinimas.

Klasifikacija inovacinės veiklos galutinio rezultato prasme:

• fundamentinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra mokslinė

teorija.

• eksperimentinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra remiantis

moksline teorija sukurtas eksperimentinis produkto pavyzdys,

• bazinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra sukurto

eksperimentinio produkto pavyzdžio naudojimas masinei gamybai konkrečioje organizacijoje pirmą kartą,

• difūzinė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra kažkur jau

gaminamo produkto gamybos patirties pritaikymas masinei gamybai konkrečioje prganizacijoje, tam tikrame regione, pasižyminčiame individualia specifika,

• sąlyginė; jos prasmė – inovacinės veiklos galutinis rezultatas yra masinėje

gamyboje esančio produkto dalinis modernizavimas ir atnaujinimas.

Reikėtų pažymėti, kad inovacijų skirstymas į tipus visų pirmą reikalingas išskirti perspektyvioms naujovėms, kurių realizavimas turėtu padėti gamybos intensifikavimui, tam kad būtų išvengta tos situacijos, kai ekonomika pasidaro nejautri inovacijoms. Pagrindiniai klasifikavimo požymiai yra atskirų inovacijų naujoviškumas bei jų turininga esmė.

1.3. Inovacinės veiklos kompleksiškumas

Inovacinę veiklą galima apibūdinti kaip kompleksinį procesą, apimantį naujovės sukūrimą, paskleidimą ir panaudojimą. Taigi, išskiriamos tokios inovacinės veiklos fazės:

1. Naujos idėjos atsiradimą;

2. Naujovės sukūrimą ir pirminį įdiegimą;

3. Naujovės panaudojimo metodų paskleidimą;

4. Naujovės paskirstymą tarp naudotojų ir vartotojų;

5. Naujovės naudojimą ir vartojimą;

6. Naujovės
Inovacinės veiklos sąveika su išoriniu pasauliu suformuoja naujovės gyvavimo ciklą. Išskirtinos šios gyvavimo ciklo stadijos:

1. Startas;

2. Greitas augimas;

3. Subrendimas;

4. Prisotinimas;

5. Finišas;

1.4. Ekonominis inovacijų vertinimas

Yra siūlomos įvairios inovacinės veiklos projektų įvertinimo formulės. Pvz., I. Ansoff siūlo du kokybinius vertinimo rodiklius – pelną ir riziką.

(Mt + Mb) x E x Ps x Pp

Pelnas = ——————————— x S ; čia:

Cd + J

Mt – techninis lygis;

Mb – ekonominiai pranašumai;

E – visuminis įplaukų įvertinimas per visą gyvavimo ciklą;

Ps – projekto pasisekimo tikimybė;

Pp – sėkmingo išėjimo į rinką tikimybė;

S – strateginis siūlomo projekto atitikimas kitiems projektams;

Cd – suminės investicijos;

J – kaupimo veiksnys, išriaiškiamas daliniu esamų pajėgumų panaudojimu.

Car

Rizika = ———— ; čia: Car – suminės išlaidos taikomiesiems tyrimams;

F x Mp F – suminės išlaidos pagalbiniam aprūpinimui;

Mp – kokybinis rodiklis (pelnas);

Tačiau dauguma autorių nesiekia įtraukti kokybinių veiksnių į ekonominio vertinimo formules. A. Hard, C. Pacifiko, W. Whaley ir R.Wiliams siūlo remtis tik finansiniais rodikliais ir inovacinės veiklos pasisekimo tikimybe:S x P x p x t

Projekto rodiklis (efektas/išlaidos) = ———————- ; čia:

100 x C

S – pardavimų apimtys; t – skaičiuojamasis periodas;

P – pelningumas % ; C – būsimos tyrimų išlaidos;

p – pasisekimo tikimybė; Šių formulių naudojimo tikslingumas ir naudingumas, vertinant inovacinės veiklos efektyvumą, labai priklauso nuo pasirinktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

1.5. Inovacinės veiklos valdymas

Inovacinės veiklos valdymo aktualijos Vakarų valstybėse

R. Rotvel daro išvada, kad pagrindinė priemonė, siekiant bent iš dalies įveikti ekonomikos vystymosi ciklo smukimo pasekmes, yra naujovių stimuliavimas. Spartūs naujovių diegimo tempai yra svarbiausias veiksnys, palaikantis išsivysčiusių šalių paslaugų kokybę, konkurentiškumą ir aukštą pragyvenimo lygį.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1459 žodžiai iš 4717 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.