Inovasijos ir jų valdymas
5 (100%) 1 vote

Inovasijos ir jų valdymas

INOVACIJOS

Turinys

1. Inovacijos

2. Inovacijų įvairovė ir klasifikacija

3. Laiko veiksnys inovacijos įsisavinimo procese

4. Inovacijų įsisavinimo proceso stadijos

5. Įsisavintojai, jų pasiskirstymas:

5.1 Socialinė-ekonominė elgsena

5.2 Asmenybės elgsena

5.3 Komunikacinė elgsena

6. Įsisavinimo modeliai

7. Inovacijų plėtrą įtakojantys veiksniai

8. Inovacijų plėtros prielaidos

9. Inovacinės veiklos vertinimas PEST analize

9.1.Politiniai-teisiniai veiksniai

9.2.Ekonominiai veiksniai

9.3.Socialiniai veiksniai

9.4.Technologiniai veiksniai

10.Inovacinės veiklos valdymo problemos Lietuvoje

11.Padėtis Europos Sąjungoje

12. Inovacijų formavimas ir įgyvendinimas įmonėse

ĮVADAS

Darbo tema – Inovacijų diegimas ir jų rųšys. Ši tema yra palyginus nauja ir gana įvairiai interpretuojama, tačiau ji išlieka aktuali bet kuriuo atveju. Inovacijų plėtra, jų taikymas ir analizė labai priklauso nuo laiko tėkmės, rinkų pusiausvyros ir kitų faktorių.

Mano tikslas – kuo išsamiau pateikti inovacinės veiklos analizę, remiantis literatūra. Taigi mano uždavinys yra teoriškų žinių bei praktiškų pavyzdžių analizė bei palyginimas.

Esminė socialinės ir ekonominės raidos bei gyvenimo lygio kilimo sąlyga – inovacinės veiklos plėtojimas. Inovacinės veiklos plėtojimas leidžia spręsti daugelį konkurencingumo didinimo problemų ir garantuoja visapusišką įvairių visuomenės grandžių modernizavimą.

Efektyvus inovacinės veiklos ir jos plėtojimo valdymas taip pat gali būti suvokiamas kaip svarbus mokslo ir technikos pažangos bei socialinio, ekonominio ir technologinio modernizavimo veiksnys, glaudžiai sietinas su galimybėmis kryptingai tobulinti visas socialinio gyvenimo sritis.

Šiame darbe apžvelgiama inovacinio įsisavinimo stadijos, išnagrinėti pagrindiniai įsisavinimo modeliai, jų stadijos.

1. Inovacijos

Inovacijos – tai naujų produktų, paslaugų rezultatas, padidinantis gamybos ir paslaugų lygį, šiuolaikinių informacijos technologijų taikymą bei nulemiantis žmonių tarpusavio santykius ir jų santykius su informacija bei naujomis žiniomis.[5]

Terminas ”inovacija” yra dviprasmiškas, nes kasdieninėje kalboje jis reiškia ir procesą, ir rezultatą. Iš tiesų terminas “inovacija” reiškia procesą, kai kalbama apie idėjos transformavimą į paklausą turintį produktą ar paslaugą, naują ar patobulintą gamybos ar paskirstymo procesą arba naują socialinės paslaugos metodą. Terminas “inovacija” reiškia rezultatą, kai kalbama apie naują patobulintą produktą, įrenginį ar paslaugą, turinčius paklausą rinkoje.[1,psl. 12] Inovaciją reikia suprasti kaip procesą, o naujovę – kaip to proceso rezultatą (naujas produktas, technologija, metodas, būdas).

Pastebėtina, kad mokslininkų, gamybininkų, verslininkų ir kitų visuomenės narių inovacijos apibrėžimo formulavimas, tikslų iškėlimas bei jo supratimas iš esmės skiriasi. Kiekviena suinteresuota žmonių grupė įvardina inovacijas tik jai reikšmingame kontekste, kuris gali iš esmės skirtis nuo kitos grupės apibrėžimo, nes formuluojama pagal kitą kontekstą. Todėl diskusijų metu gana sudėtinga suprasti vienam kitą ir atrasti bendrą atskaitos tašką, jei nėra iš anksto susitarto bendro apibrėžimo konteksto.

Pateikiamos kai kurios inovacijai mokslo, gamybos, technologijos ir vadybos kontekste suteikiamos reikšmės [5]:

Mokslinės inovacijos – sėkmingas mokslinių naujovių kūrimas, jų pritaikymas ir panaudojimas įvairiose srityse;

Gamybinės inovacijos – naujų gamybos, tiekimo, platinimo ir kitų metodų įtvirtinimas;

Technologinės inovacijos – naujų technologijų sukūrimas ir senų atnaujinimas bei praplėtimas, diegiant jas įvairiose srityse;

Vadybinės inovacijos – vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas ir įgyvendinimas.

2.Inovacijų įvairovė ir klasifikacija

Šiuo metu vienas iš dažniausiai vartojamų ir gana tiksliai visus, tame tarpe ir informacijos technologijų, inovacijų tipus apibūdinantis terminas taikomas tiek mikroekonomikoje, tiek makroekonomikoje, yra:

Inovacijos – tai sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus. Apibendrinant, inovacijų apibrėžimas ir jų vartojimas yra labai platus. Mokslinėje literatūroje, gamybos, technologijų, vadybos ir kitose srityse esama įvairių nuomonių, todėl iki dabar nėra nusistovėjusio vieno inovacijų apibrėžimo. Tačiau galima įvertinti inovacijų įvairovę, praktikoje egzistuojančias klaidingas inovacijų apibrėžimo interpretacijas, kurios didžia dalimi apsunkina jų supratimą ir pritaikymą.[5]

Inovacijos yra daugiau ekonominis nei techninis reiškinys.

Pagal turinį galima skirti į : technines, technologines, produkto, ekonomines, socialines, teisines, organizacines, valdymo inovacijas.

Priklausomai nuo vienokio ar kitokio naujovės dalykinio turinio galima skirti 4 inovacijų rūšis:

1.Produkto, tai yra sukurti, gaminti ir naudoti bei vartoti naujus galutinius produktus;

2.Technologinę, tai yra sukurti ir taikyti naują technologiją gamyboje;

3.Socialinę, tai yra sukurti ir
diegti naujas ekonomines, valdymo, organizacines struktūras ir visuomenės bei jos posistemių veikimo mechanizmus;

4.Kompleksinę, tai yra vienybė dviejų ar trijų ankstesnių rūšių.

Kiekviena inovacijos rūšis patiria aplinkos faktorių poveikį: gamtos, techninės, ekonominės, socialinės, kultūrinės.[2, psl.15-16]

Inovacijų teorijos padininkas J.Schumpeteris dar 1912m. Savo knygoje “Ekonomikos evoliucijos teorija” pagal dalykinį turinį nustatė 5 inovacijų rūšis:

naujų prekių gamyba,

ankstesnių (arba esamų) prekių naujas gamybos būdas (technologija),

naujų žaliavų išteklių eksploatacija,

d. naujų rinkų radimas,

gamybos sistemos reorganizavimas.

Kiti autoriai inovacijų klasifikaciją išskiria į materialųjį ir nematerialųjį turinį:

1)Inovacijos, dominuojančios technologiniu požiūriu – tai įrankiai, technika, produktai, procesai, gamybos įrengimai arba metodai. Kai kurios iš šių inovacijų gali būti saugomos patentais.

2)Inovacijos, dominuojančios nematerialiniu požiūriu, kurių negalima apsaugoti patentais, nes jų išdavimo sąlygos yra tiksliai apibrėžtos.[1, psl.17-18]

Ekonominėje literatūroje pateikiama daug inovacijų klasifikavimo variantų. Iš esmės jos klasifikuojamos pagal dalykinį turinį (produkto, technologinės, socialinės ir kt.) ir naujumo laipsnį (absoliučios ar radikalios, santykinės, ar inkrementinės). Ypač dideli pakeitimai, vadinami absoliučiomis, arba radikaliomis, inovacijomis. Daug mažesni pakeitimai vadinami santykine, modifikuojančia ar inkrementine inovacija.Taip pat klasifikuojamos: inovacijų įgyvendinimo lygio prasme (žmogaus; įmonės; ūkio šakos; visuomenės ir valstybės), inovacijų įgyvendinimo masto prasme (vienkartinės; daugkartinės), inovacijų organizacijų pobūdžio prasme (vidaus organizacinės; tarporganizacinės), inovacijų pobūdžio prasme (kiekybinės; kokybinės).

Pateiktas klasifikacijos modelis, kurį pasiūlė T.Robertsonas, gali būti suvokiamas kaip tradicinis. Tačiau inovacijos gali būti skiriamos ir taip (1 pav):



INOVACIJA

1 pav. Inovacijos klasifikacija

Pertraukianti inovacija – tai pionieriški produktai, kurie yra tokie nauji, kad joks ankstesnis produktas iki jų atsiradimo neatitiko analogiškos funkcijos. Jų visiškas naujumas reikalauja ir naujo vartojimo modelio.

Dinamiškai pertraukianti inovacija – tarpinis naujo produkto apibrėžimas, kada produktas yra pagerinamas, atliekami pakeitimai esamuose produktuose. Šie pakeitimai ir pagerinimai nesmarkiai pakeičia pirkimo ir vartojimo įpročiai.

Nepertraukianti inovacija – yra nežymūs, ne itin reikšmingi produkto pasikeitimai, imituojantys produktai Pepsi-cola be kofeino gali būti nepertraukiama inovacija. Gamintojai siekia gerinti produktus, kadangi toks nedidelis pagerinimas, kaip mažiau druskos ar kalorijų, didina įmonės konkurencinį pranašumą. Prie kintančios inovacijos galima priskirti ir stiliaus, mados ar susižavėjimo pasikeitimus. [3, psl.33]

Be to, pati inovacinė veikla yra nevienalytė pagal proceso dalyvius, kuriuos galima suskirstyti taip (2 pav.):

2 pav. Inovacinės veiklos dalyviai

Idėjų generatorius – inovacinės veiklos dalyvis, kuriantis inovacijas intelekto dėka;

Inovacijų vadybininkas – inovacinės veiklos dalyvis, mokslo ir praktikos intelekto dėka;

Savininkas – inovacinės veiklos dalyvis, kurio gamybinėje bazėje ir dėl kurio finansavimo diegiamos inovacijos;

Vadovas – inovacinės veiklos dalyvis, vadovaujantis inovacinio produkto kūrimui;

Darbininkas – inovacinės veiklos dalyvis, kuriantis galutinį inovacijų produktą;

Vartotojas – galutinis inovacinės veiklos rezultato naudotojas. [4, psl.13]

Esminė socialinės ir ekonominės raidos bei gyvenimo lygio kilimo sąlyga – inovacinės veiklos plėtojimas. Jis leidžia spręsti daugelį konkurencingumo didinimo problemų ir garantuoja visapusišką įvairių visuomenės grandžių modernizavimą.

Efektyvus inovacinės veiklos ir jos plėtojimo valdymas taip pat gali būti suvokiamas kaip svarbus mokslo ir technikos pažangos bei socialinio, ekonominio ir technologinio modernizavimo veiksnys, glaudžiai sietinas su galimybėmis kryptingai tobulinti visas socialinio gyvenimo sritis. [4, psl. 5]

3 pav. Naujų produktų kūrimo priežastys

Paklausos kitimas. Ilgainiui vartotojai pradeda keisti požiūrį į įmonės siūlomą produktą. Tai daryti juos verčia ne tiek mados pasiketimas, kiek nuomonės apie produktą kitimas. Įmonė, norėdama neprarasti savo segmento vartotojų, priversta pateikti naują produktą, atitinkantį jų reikalavimus.

Konkurentų produktų pasiūla. Kad ir koks geras būtų sukurtasis produktas, jis vis tiek gali būti dar geresnis. Esant konkurencijai rinkoje, viena įmonė stengiasi aplenkti viena kitą. Kadangi įmonės nenori prarasti savo vartotojų, o kartu ir netekti pelno, jos priverstos kurti naujus produktus, kurie sėkmingai galėtų konkuruoti rinkoje.

Produkto populiarinimo sumažėjimas. Produkto populiarinimas sumažėja dėl kokybės pablogėjimo arba dėl sąlyginio jo intensyvumo kriterijaus pasikeitimo.

Visuomeniniai pokyčiai. Visuomeniai pokyčiai yra kompleksinis dydis, kuris išreiškiamas kaip atitinkamo laikotarpio vertybių sistemos kitimas arba kaip
kitimas. Čia mados sampratą reikia traktuoti ne siaurąja prasme, bet į ją pažvelgti plačiau, t.y., madą reikia suprasti kaip produkto medžiagos, formos ir spalvos kitimą laikui bėgant. Kaip žinoma, mados įtakai pasipriešinti mažai kas gali. Todėl visuomeniai pokyčiai skatina kurti ir gaminti naujus produktus. Techninė pažanga. Konkurentai, panaudoję gamyboje naują techninį sprendimą, gali sukurti naują produktą. Taigi turėsime atvejį, kai pasireiškia geresnė pasiūla. Galimi ir kiti atvejai. Vienas iš jų – kai rinkai siūlomi nauji techniniai problemų sprendimai, įgalinantys kurti konkrečius naujus produktus. Antras – kai įmonėje sukuriamas naujas produktas, o vėliau ieškoma visų galimų šio produkto panaudojimo sričių.

Įmonės potencialo pasikeitimas. Praėjus tam tikram laikotarpiui, keičiasi įmonės gamybos, tiekimo, pardavimo ir kitos galimybės. Todėl gali paaiškėti, kad iki šiol gaminami produktai neatitinka naujų įmonės galimybių. Atsižvelgiant į tai, atsiranda būtinybė kurti naujus produktus, kurie geriau tenkintų įmonės galimybes.

Teisinės aplinkos pokyčiai. Kurdama ir gamindama naujus produktus, įmonė susiduria su įvairiais teisiniais apribojimais. Gali atsitikti taip, kad priėmus kokius nors teisinius aktus, produkto gamyba turės būti nutraukta. Todėl įmonė nuolat turi patekti naujus produktus. [3, psl. 34-35]

3.Inovacinio proceso struktūra

Inovaciniai procesai tiesiogiai susiję su ekonominėmis ir socialinėmis reformomis, su visų gyvenimo sferų pažanga.

Apibūdinant mokslo ir gamybos inovacijas, dažniausiai joms suteikiamos tokios svarbiausios reikšmės:

-sėkmingas naujovių kūrimas, taikymas ir naudojimas gamyboje;

-produktų asortimento bei jų rinkų atnaujinimas ir praplėtimas;

-naujų gamybos, tiekimo ir platinimo metodų įtvirtinimas;

-vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas;

-naujų paslaugų rūšių kūrimas ir teikimas vartotojams.

Inovacinis procesas, pasideda idėjos generavimo stadija ir baigiasi įgyvendinimo etapo pabaiga. Nauja idėja paprastai atsiranda ilgo proceso, susidedančio iš informacijos rinkimo ir verslo vizijos.

Inovacinis procesas gali vystytis tam tikroje atviroje sistemoje, kuriai priklauso techninė (mokslas ir technologijos), socialinė arba socialinė-kultūrinė, ekonominė bei politinė aplinka. žr.4 pav. [1, psl. 13]

4 pav. Inovacinio proceso aplinka

Inovacinis procesas kartu yra tam tikras informacijos perdavimo bei transformavimo pagal vieną po kitos einančias nuoseklias fazes procesas. (žr.5 pav) .

[1, psl.14-15]

5 pav. Penkių nuoseklių fazių inovacinio proceso struktūra

Santykiai su vartotojais, atsižvelgimas į išsakytus poreikius bei visuomenės poreikių išankstinis numatymas yra be galo svarbūs,o gal net svarbesni už technologijos diegimą. [1, psl. 15-16]

Galimybė sėkmingai įvesti naują produktą padidėja, jeigu vadovybė perpranta to produkto įsisavinimo ir difuzijos procesus.

Įsisavinimo procesas – tai individo, priimančio naują produktą – inovaciją, sprendimo priėmimo veikla.

Difuzijos procesas – tai procesas, kurio inovacija paskleidžiama socialinėje sistemoje per tam tikrą laikotarpį.

Inovacijų difuzijos procesas padeda paaiškinti, kaip idėjos ir kultūros realijos plinta visuomenėje, taip pat, kaip plinta nauji produktai.

Pagrindiniai veiksniai, apibūdinantys naujų produktų sėkmę, buvo išanalizuoti tūkstančiuose difuzijos tyrimų. Šių tyrimų rezultate buvo apibūdinti sekantys pagrindiniai inovacijų difuzijos proceso elementai:

Inovacija – naujas produktas, idėja;

Komunikacija – tam tikri ryšio su vartotojais kanalai;

Laikas, per kurį žmogus, veikiamas kitų žmonių, priima sprendimą pripažinti produktą;

Socialinės sistemos – tarpusavyje susiję žmonės, grupės ar kitos sistemos.

Komunikacija (apsikeitimas informacija) – tai procesas, kurio metu vartotojai ir marketingo organizacijos dalinasi vieni su kitais informacija, siekdami tarpusavio supratimo.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1941 žodžiai iš 6469 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.