Integruotos komunikacijos samprata ir istorija
5 (100%) 1 vote

Integruotos komunikacijos samprata ir istorija

Integruotos komunikacijos samprata ir istorija

Per pastarąjį dešimtmetį kardinaliai pakito Lietuvos gyvenimas. Ir tai ne tik Lietuvos nepriklausomybės įtaka. Iš esmės pasikeitė pati visuomenė. Tą pokytį didžia dalimi sąlygojo naujos technologijos, kurios tapo populiarios ir prieinamos: telefonai, radijas, televizija, faksai, kabelinė ir satelitinė televizija, mobilusis telefono ryšys, kompiuteriai, internetas ir kt. Visuomenė nuolatos keičiasi informacija. Informacija supa kiekvieną mūsų. Ji vienaip ar kitaip veikia ir įtakoja mūsų mintis, pažiūras ir pan.

Šie paskutinio dešimtmečio visuomenės pokyčiai, informacijos visuomenės apraiškų plėtra vienalaikiškumo principu paveikė ir įvairesnių komunikacijos tikslų atsiradimą. Būtent todėl pagrindinės integruoto požiūrio idėjos itin išpopuliarėjo dešimtajame XX a. dešimtmetyje, nors buvo žinomos ir prieš 30 m. Manoma, jog poslinkius integruotos komunikacijos realizavimo kryptimi nulėmė pirmiausia šie veiksniai: organizacijų struktūriniai pokyčiai, alternatyvių ir pigesnių nei reklama pranešimų pateikimo būdų poreikis, supratimas, jog rinkoveikai įtaką gali daryti viešosios ir socialinės politikos klausimai. Patį integracijos konceptą šiuo metu teoretikai suvokia kaip organizacijos komunikaciją, kuri turėtų būti pastovi, vieninga, suderinta.

Teorinės integruotos komunikacijos prielaidos nagrinėtinos jungiant kelis požiūrius. Priimtina atviros sistemos, kaip normatyvinės teorijos, traktuotė. Ji taikytina ir integruotos komunikacijos srityje, o naujo požiūrio reikalavimas į organizacijos komunikaciją žiūrėti iš vartotojo pozicijų patvirtina šį teiginį. Į visumą turėtų būti jungiama ir kultūros teorija, nes, į organizacijos struktūros, kultūros, vadybos transformacijų vyksmo neišvengiamumą, kultūros teorijos ir racionalaus pasirinkimo teorijos derinys yra produktyvus.

Integruotos komunikacijos konceptas, kaip skirtingų komunikacijos strategijų koordinavimas, nepaisant problemų, susijusių su naujo požiūrio diegimu, sudėtingumo, tapo realybe, kaip jau minėjau, XX amžiaus dešimtmetyje. Tai reiškia:

1. Derinimą, vidinės ir išorinės komunikacijos neatskyrimą, vidinės ir išorinės dimensijos barjerų eliminavimą, savireguliacijos požiūrio taikymą;

2. komunikacijos disciplinų, programų kombinaciją, struktūros perorganizavimą ir kultūrinį bei vadybinį pasirengimą, profesionalių komunikacijos vadybininkų pasitelkimą;

3. vykstant globalizacijos procesams – kontrolę ir koordinaciją informacijos kūrimo ir platinimo stadijose, taip pat – technologijos ašies vadybą;

4. fragmentiškumo įveikimą bei naują požiūrį pergrupuojant komunikaciją.

Taigi integruota komunikacija yra atsvara problemiškiems reiškiniams – tai sujungimas į visumą visko, kas daro įtaką publikos pažiūroms ar nuomonei. Visų komunikacijos funkcijų integracija plėtojant ir išlaikant šių funkcijų atskirus teorinius pagrindus yra pažangiausių organizacijų ir kintančios visuomenės abipusio prisitaikymo išdava.

Taigi tai buvo trumpa integruotos komunikacijos istorija (jos atsiradimo tendencijos), o dabar pakalbėsiu apie pačią integruotos komunikacijos sampratą.

Integruota komunikacija gali būti suprantama ir interpretuojama labai įvairiai. Gayeski apibrėžia integruotą komunikaciją kaip organizacijos bendrą komunikaciją, kuri apima labai plačią profesionalios veiklos sritį, susijusią su komunikacijos taisyklių ir priemonių, kurių pagalba yra skleidžiama, suprantama, priimama informacija, diegimu ir įgyvendinimu, tuo būdu pasiekiant atitinkamus organizacijos tikslus.

Komunikacijos derinimas arba integruota komunikacija apibrėžiama kaip filosofija, vienijanti politiką ir strategiją, vyriausybės ir pelno komunikaciją, privatų ir viešąjį tinklą, iškyla į pagrindines pozicijas būtent komunikacijos vadybos efektyvumo aspektu, nes būtent komunikacijos disciplinų panašumų harmonizavimas, bendro ir koordinuoto poveikio siekimas bei esamus poreikius labiausiai atitinkančių informacijos ir komunikacijos technologijų pasitelkimas yra esminiai tikslai ir taip pat atsvara šiandienos didėjančio fragmentiškumo sąlygomis.

Informacinė komunikacija yra modelis, kuris apima tiek vidinę, tiek išorinę komunikaciją bei jos taikymą skleidžiant informaciją, plėtojant komunikaciją ir bendradarbiavimą, mokymą veiklos rėmimą.

Pagrindiniai integruotos komunikacijos sistemos ypatumai yra šie: įvairių siuntėjų pranešimai koordinuojami ir derinami; ją sudaro politika, veikimo būdai, taisyklės bei pranešimų platinimo kanalai; ji užtikrina, kad pranešimai būtų koordinuojami pagal faktus, stilių ir platinimo savalaikiškumą; publika apibūdinama ne kaip pranešimų gavėja, o greičiau kaip bendradarbiautoja. Integruota komunikacija yra analizės, komunikacijos, vertinimo būdų taikymas, kad integruotos daugiaaspektės intervencijos būtų sukurtos ir valdomos derinant informaciją, mokymą, bendradarbiavimą, verslo ar politinės visuomenės veiklos projektus, grįžtamąjį ryšį, intensyvias sistemas, kad tobulėtų žmogaus veikla darbo vietoje ir būtų pasiektos organizacijos pasirinktos misijos ir vizijos.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 703 žodžiai iš 1356 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.