Intelektas
5 (100%) 1 vote

Intelektas

11

Intelektas

Jau nuo pat intelekto įvertinimo testų kūrimo pradžios mokslininkai ginčijosi dėl intelekto prigimties. Pavyzdžiui, 1920 metais keletas šios srities ekspertų pateikė ne vieną intelekto apibrėžimą (L.M. Terman’as: intelektas tai sugebėjimas abstrakčiai mąstyti; S.S. Colvin’as: tai – įgimtas arba išmoktas sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos; R. Pintner’is: tai – sugebėjimas adekvačiai prisitaikyti prie santykinai naujų situacijų; W.F. Dearborn: tai – sugebėjimas mokytis ar pasinaudoti turima patirtimi). 1923 metais psichologas E.G. Boring’as intelektą apibūdino kaip “tai, ką įvertina testas”, tokiu būdu pateikdamas funkcinį apibrėžimą, kuris įnešė dar daugiau painiavos. Boring’o apibrėžiamas daugelį metų turėjo įtakos žmonėms, dirbantiems intelekto srityje, nors iš tiesų jis tik pabrėžia nesutarimą dėl to, kas tai yra intelektas.

Psichologai vis dar svarsto, ar intelektą reikėtų apibrėžti kaip įgimtą protinį gebėjimą, pasiektą intelekto veiklumo lygį, ar kaip priskiriamą ypatybę, kuris, kaip grožis, priklauso nuo stebėtojo nuomonės. Kadangi intelektinė elgsena vis tik rodo gebėjimą prisitaikyti, mokantis iš patirties, sprendžiant problemas ir blaiviai protaujant, tai intelektą galima apibrėžti, kaip sugebėjimą įgyti ir panaudoti turimas žinias (kur šis sugebėjimas yra palaikomas daugumos pažintinių procesų, tokių kaip suvokimas, atmintis, mąstymas, problemų sprendimas bei kūrybiškumas).

Kaip sugebėjimas ar potencialas, intelektas negali būti išmatuojamas tiesiogiai, nes iš esmės tai yra abstrakcija, gebėjimas, kuris kyla apdorojant informaciją: tam yra reikalingas gebėjimas priimti informaciją, laikyti ją atmintyje, atgaminti, kombinuoti, lyginti bei panaudoti naujame kontekste. Todėl intelektas gali būti išmatuojamas netiesiogiai, nes geriausias gebėjimo įgyti ir panaudoti žinias indikatorius, yra žinios, kurias asmuo jau turi įgijęs. Tačiau reikia nepamiršti, kad šios įgytos žinios gali būti įtakotos įvairiausių faktorių, apimant galimybes, kurios asmeniui buvo suteikiamos namie bei mokykloje, motyvaciją ir netgi fizinę sveikatą. Grynų intelektinių sugebėjimų įvertinimas iš esmės yra neįmanomas.

Intelekto teorijos

Tradiciškai intelekto teorijos skirstomos priklausomai nuo požiūrio, ar intelektas yra vienas bendrasis gebėjimas ar jis susideda iš atskirų sugebėjimų. Jeigu intelektas yra vienas sudėtinis gebėjimas, tada yra suprantamas jo įvertinimas vienu skaičiumi, tokiu kaip IQ. Tačiau jeigu jis susideda iš atskirų sugebėjimų, tuomet vienintelis suminis įvertinimas gali būti klaidinantis.

SPEARMAN’O BENDROJO INTELEKTO TEORIJA. Britų psichologas C. Spearman’as dar XX a. pradžioje pastebėjo, kad jei žmogus yra sumanus kokioje nors vienoje srityje, tai paprastai jis būna sumanus ir kitose srityse. Tad jis paprieštaravo nuomonei, jog intelektas tiesiog yra tam tikrų sugebėjimų suma ir manė, jog intelektas yra pakankamai bendra protinė energija, įtakojanti kiekvieną žmogaus veiksmą. Tad jie teigė, kad bet kokia intelektinė veikla remiasi bendruoju faktoriumi, vadinamu bendrasis intelektas ar paprasčiausiai g faktorius (sutrumpintai iš anglų kalbos žodžio general (bendrasis)). Šis faktorius įvairių žmonių yra skirtingas, tačiau to paties žmogaus jis visose mąstymo operacijose toks pats. Taip pat yra dalis ir specifinių sugebėjimų, ar paprasčiau s faktorius, kuris yra skirtingas ir to paties žmogaus įvairiuose mąstymo sugebėjimuose. Atskiruose protiniuose veiksmuose dalyvauja vienas ar keli specifiniai faktoriai ir būtinai bendrasis g faktorius. Kadangi g faktorius yra visuose protiniuose veiksmuose, jį būtų galima matuoti bet kuriame iš jų. Taigi, nors Spearman’as sutiko, kad žmonės dažnai turi ypatingų išsiskiriančių gebėjimų, jis manė, kad tie, kurių vieno faktoriaus įvertinimas yra aukštas, paprastai gaus aukštesnius nei vidutinius ir kitiems faktoriams priskiriamų gebėjimų įvertinimus. Remiantis Spearman’o bendrojo intelekto teorija, norint įvertinti intelektą, reikia sudaryti tokį testą, kuris tiktai įvertintų bendrąjį intelektą, o ne kitus specifinius gebėjimus.

THURSTON’O PIRMINIŲ PROTINIŲ SUGEBĖJIMŲ TEORIJA. L, Thurston’as į intelektą žiūrėjo iš kitokios perspektyvos, atmesdamas teiginį, kad yra vienas bendrasis intelektas. Jis tikėjo, kad egzistuoja eilė pirminių protinių sugebėjimų, kognityvinių faktorių, kurie kartu ir sudaro sunkiai apibrėžiamą intelekto sąvoką. Thurston’as kartu su kitais tyrinėtojais pateikė keleto tokių faktorių apibūdinimus. Dažniausiai yra minimi šie:

• Verbalinis supratimas – faktorius, kuris įvertinimas testuose, matuojančiuose verbalinį mąstymą, mąstymą analogijomis bei skaitymo supratimą.

• Žodžio suradimo lengvumas – lengvas manipuliavimas žodžiais specialiuose kontekstuose, tokiuose kaip rimavimas, anagramos ar pateikimas kuo daugiau žodžių iš v raidė.

• Gebėjimas manipuliuoti skaičiais – aritmetiniai skaičiavimai.

• Erdviniai gebėjimai – gebėjimas vidiniame plane manipuliuoti ir vizualizuoti geometrinius ryšius ir pan.

• Asociacinė atmintis – sugebėjimas sudaryti atsitiktinai suporuotas asociacijas, kas reikalauja mechaninės atminties.

• Suvokimo greitis – sugebėjimas greitai pastebėti vizualines
detales.

• Samprotavimas.

Remdamasis faktorių lygiavertiškumo teiginiu, Thurston’as manė, kad intelektui nustatyti neužtenka vieno rodiklio (pvz., IQ), o reikia kelių atskiriems sugebėjimams, kurie sudarytų profilį. Be to Thurston’as tikėjo, kad šie sugebėjimai santykinai yra nepriklausomi vienas nuo kito. Pav., asmuo, turintys aukštą erdvinių gebėjimų lygį, gali pasižymėti žemu verbalinio supratimo lygiu. Tačiau iš esmės jis tikėjo, kad kartu sudėjus šiuos sugebėjimus, jie kaip ir sudaro bendrąjį intelektą, nes vienas ar keli šie gebėjimai gali dalyvauti bet kokioje intelektinėje veikloje. Pav., tam, kad perskaityti knygą būtinas verbalinis supratimas, samprotavimas bei atmintis. Tokiu būdu Thurston’as pateikė sudėtingesnį intelekto modelį nei Spearman’as.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 894 žodžiai iš 1657 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.